Lietuvoje vykdoma vaikų globos namų pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti institucinės globos ir užtikrinti vaikams šeimyninę aplinką. Ši reforma apima įvairius aspektus, pradedant vaikų perkėlimu į bendruomeninius namus ar šeimynas ir baigiant paslaugų teikimo šeimoms gerinimu. Vis dėlto, įgyvendinant šią pertvarką, susiduriama su įvairiais iššūkiais ir problemomis.
Deinstitucionalizacijos žemėlapis Europoje.
Situacija Viešvilėje
Jurbarko rajone esančiame Viešvilės miestelyje, uždarius „Skalvijos“ vaikų globos namus, kilo susirūpinimas dėl pastato likimo. Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir monografijos „Viešvilė“ sudarytojas Algirdas Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad pastatas yra geros būklės ir galėtų būti pritaikytas socialinei įstaigai. Kabinetai, valgykla, kambariai su virtuvėlėmis, dušai ir tualetai tebėra tinkami naudojimui. Tačiau baiminamasi, kad neįveiklinus pastato, jis bus išgrobstytas ir sunyks.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos. 2019 m. „Čia gyvenantys žmonės esame tikrai neabejingi savo kraštui ir jo klestėjimui. Mes labai džiaugėmės kai rajono savivaldybė perėmė ir pardavė vietos verslininkams buvusios Viešvilės profesinės mokyklos kai kuriuos pastatus. Čia įsikūrė Grožio paslaugų centras ir medienos perdirbimo įmonė ,,Viešvė“, kuriose dabar dirba apie trisdešimt žmonių. O likę Turto bankui priklausantys pastatai yra apleisti, griūvantys ir keliantys nerimą visiems gyventojams ir seniūnijos darbuotojams.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir monografijos „Viešvilė“ sudarytojas, visuomenininkas Algirdas Sinkevičius „Mūsų laikui“ ne tik papasakojo apie kultūros paveldui priklausančių pastatų architektūrą, priminė istorinius akcentus, bet ir kartu pasivaikščiojo buvusių vaikų globos namų koridoriais. Baldai, daiktai iškeliavo paskui „Skalvijos“ vaikų globos namų auklėtinius, kurie dabar gyvena kituose namuose, tačiau tai, kas liko, labai tiktų panašaus pobūdžio socialinei įstaigai, kad ši galėtų naudotis tuo, kas įrengta ir sukaupta.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Labiausiai baiminamasi, kad pastatas bus išgrobstytas ilgapirščių, sunyks ir liks stūksoti kaip vaiduoklis, kas jau nutiko su keliais panašiais pastatais. Jurbarko rajono tarybos narius dar sausio mėnesį pasiekė susirūpinusių viešviliečių kreipimasis dėl buvusių ,,Skalvijos“ globos namų Viešvilėje tolimesnio panaudojimo. Šis prašymas aptartas šią savaitę vykusiuose tarybos komitetų posėdžiuose.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. „Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Veiklos pradžioje numatoma priimti apie 20 senyvo amžiaus asmenų - vėliau veiklą planuojama plėsti priimant iki 40 paslaugų gavėjų. Pamažu įkurtų nuo 15 iki 20 ir daugiau darbo vietų.
Pasak investuotojų, senjorų globos poreikis kasmet auga. Jų pateiktais duomenimis, šių metų vasarį eilėje apsigyventi savivaldybių socialinės globos namuose laukė 673 asmenys. Pastatas, dėl kurio likimo viešviliečiai taip jaudinasi, turi istorinę vertę. „Kas geriau, jei ne vietos savivaldybė, gali žinoti, ko reikia mūsų miesteliui ir bendruomenei“, - svarsto viešviliečiai, varstydami savivaldybės duris ir laukdami sprendimo.
Kauno Savivaldybės Patirtis
Kauno savivaldybė įgyvendino kelerių metų planą uždarydama jos žinioje buvusius vaikų globos namus. „Atsikratėme gniuždančio sovietinio palikimo, kuomet be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose. Nuo šios savaitės visi vaikai gyvena jaukiuose butuose. Tokia aplinka kur kas artimesnė įprastiems namams. Tikiu ir tikiuosi, kad kaimynai šalia jų apsigyvenusius vaikus sutiks svetingai, o jie galiausiai atsidurs rūpestingose globėjų šeimose. Kauniečiams niekada netrūko tarpusavio supratimo ir palaikymo.
Baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, šiuo metu 79 vaikai gyvena 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste. Tarp jų - 20 vaikų su negalia. Būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos apstatyti ir panašiai. „Vaikai tampa pilnaverčiais bendruomenės nariais. Naujuose namuose laukia kur kas šeimyniškesnė aplinka, kuri formuos artimesnius tarpusavio ryšius, skatins kiekvieną jų tobulėti, ugdys socialinius įgūdžius ir tiesiog suteiks vaikams taip svarbaus savarankiškumo. Visuose butuose ištisą parą dirbs socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Jei anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, tai dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus - iki 6 vaikų. Tai užtikrins vaikams kokybiškas gyvenimo sąlygas ir pilnavertę nuolatinę priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tačiau pasikeitus gyvenimo sąlygoms, iškilo naujų problemų. Globos namuose gyvenę vaikai, patekę į kitokią aplinką, tapo sunkiai suvaldomi. "Jie grupuojasi gaujomis po penkis ar net dešimt. Jų amžius tesiekia dvylika metų ar net mažiau. Naktimis ar ankstų rytą galima pamatyti šias grupuotes, o nusikaltimų skalė plečiasi žaibiškai. Pirmieji gyventojai Kaune į tris butus su visais patogumais įsikėlė dar 2016 m. gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti "Atžalyno" globos namai Partizanų gatvėje.
"Problema labai didelė, skaičiai labai dideli. Dažnai pradedamas naujas ikiteisminis tyrimas dėl to paties vaiko. Turime vieną vaiką, kuris vien tik per 2018 m. iš buto pabėgo penkiolika kartų. Pasak D.Brudnienės, šie skaičiai nenusako realios padėties, kadangi būna atvejų, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą - jo metu aiškinamasi, ar vaikas nenukentėjo, ar nepadarė nusikalstamų veikų - jis pabėga dar kartą. Tuomet skelbiama jo paieška tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tik nuo šešiolikos metų asmuo atsako už visas nusikalstamas veikas.
Policininkai skundėsi: "Mes su jais nesusitvarkome. "Dažniausiai jie daro nesunkias ar apysunkes nusikalstamas veikas, baudžiamuosius nusižengimus - vagystes, plėšimus, kūno sužalojimus, viešosios tvarkos sutrikdymus, tačiau pasitaiko ir sunkių nusikaltimų. "Ar padaugėjo nusikalstamų veikų vaikus perkėlus į butus, tiksliai pasakyti negaliu. Tačiau tie, kurie jau buvo linkę nusikalsti, bėgti iš globos įstaigos, tą patį tęsia ir gyvendami butuose. Pasikeitė tik teritorija. Duomenys apie šiuo vaikus yra kaupiami.
"Bėga ne vien tik vaikinai, turime ir merginų. Viena jų šiuo metu suimta. Byla perduota teismui dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir kitų veikų. Ji pastebi, kad pabėgęs vaikas neretai pats atsiduria nesaugioje aplinkoje. Prokurorės pasakojimą puikiai iliustruoja su "Kauno dienos" žurnaliste bendravę P.Lukšio gatvėje esančių kioskų darbuotojai.
Išgirdus šiuos pasakojimus peršasi klausimas, kaip ir kas prižiūri šiuos vaikus? "Kiekviename bute dirba po šešis darbuotojus: du socialiniai darbuotojai, du socialinio darbuotojo padėjėjai (dienai) ir du socialinio darbuotojo padėjėjai (nakčiai). Darbuotojai dirba ištisą parą slenkančiu grafiku. Be jau minėtų specialistų, į butus konsultuoti vyksta psichologai, teisininkas, Socialinių paslaugų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų tarnybų atstovai.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Apgyvendinus vaikus butuose, siekiama, kad jie jaustųsi visaverčiai ir orūs visuomenės nariai. Reikėtų nepamiršti, kad iš namų bėga ir nusikalstamas veikas vykdo ne tik vaikai iš šių būstų, bet, deja, ir iš labai tvarkingų šeimų. Nėra ko slėpti - globojami vaikai ir bėga iš namų, ir vagiliauja, visko būna, tačiau reikėtų nepamiršti, kad šie būstai nėra kalėjimas. Jie eina į mokyklą, būrelius. Tiesa ta, kad jie nuolat prižiūrimi socialinių darbuotojų, tačiau surakintų antrankiais jų niekas nelaiko. Būna, kad jie pabėga ir eidami į mokyklą ar iš jos.
Norėčiau akcentuoti, kad jų perkėlimas į butus yra tik pirmasis vykdomos reformos etapas. Šalia to yra kitų paslaugų paketas, kurį stengiamasi įgyvendinti palaipsniui. Turime nepamiršti, kad jei šis vaikas pateko į globos namus, tai tik labai retais atvejais jis netekęs abiejų tėvų. Dažniau būna taip, kad jis čia atsidūrė iš tam tikros šeimos ir atsinešė prastus įgūdžius. Todėl tikslas, jei yra bėdų, - išsiaiškinti, kodėl jos kyla. Pagrindiniu vaikų prevencijos dalyku galėčiau įvardyti užimtumą. Kuo daugiau įvairiausios veiklos vaikas turės, tuo mažiau ras laiko kažkur nubėgti.
Pertvarkos Problemos ir Iššūkiai
Viena iš pagrindinių problemų - nepakankamas dėmesys vaikams su negalia. Aušra Stančikienė, dalyvavusi institucinės globos pertvarkoje nuo jos pradžios, teigia, kad pertvarkos procesas nukreiptas tik į tėvų globos netekusius vaikus, o vaikų su negalia poreikių vertinimas ir naujų paslaugų jiems bei šeimoms ar globėjams atsiradimas dingo. Pirminiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2018 m. liepos 1-os dienos, tebegaliojančiame iki šiol, įteisinta diskriminacija, kad atvejo vadyba netaikoma tais atvejais, kai reikalinga pagalba vaikams su specialiais poreikiais, vaikams su negalia ir kitus socialinius sunkumus išgyvenantiems vaikams. Tai reiškia, kad šie vaikai paslaugų negaus.
Kita problema - nepakankamas finansavimas ir paslaugų trūkumas. Nors pertvarkos projektui skiriami dideli pinigai, tačiau reali situacija menkai pasikeitė. Pavyzdžiui, ministerijos patvirtintuose dienos centrų nuostatuose yra parašyta: „Išskyrus negalią turinčius vaikus“. Tai reiškia, kad kurti dienos centrą negalią turintiems vaikams iš finansinių srautų, kurie skirti dienos centrams, teisiškai neįmanoma.
Be to, svarbu užtikrinti, kad vaikai, perkelti į bendruomeninius namus ar šeimynas, gautų tinkamą priežiūrą ir pagalbą. Kauno savivaldybės patirtis rodo, kad pasikeitus gyvenimo sąlygoms, vaikai gali tapti sunkiai suvaldomi ir įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Todėl būtina užtikrinti, kad su vaikais dirbtų kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti specialistai.
Dėl negalios trijų brolių netekusi ir dėl tos pačios priežasties turėjusi per anksti atsisveikinti su dviem savo sūnumis, Aušra sako valstybinę mėsmalę perpratusi jau seniai ir vis dar tikinti, kad permainos įmanomos.- Dalyvavote institucinės globos pertvarkoje nuo jos pradžios kaip vaikų su negalia ir jų šeimų atstovė. Tačiau šiandien pertvarkos pavadinime tokios tikslinės grupės nė neliko. Kodėl?
- Nes reikės pinigus dalintis. Reikės iš tiesų skirti pinigus vaikams. Tai atsakymas į visus šia tema kylančius klausimus.- Bet negalią turintys vaikai niekur nedingo, net jei valstybė jų ir nemato. Ar mes bent žinome, kiek jų laukia pagalbos?
Rengdama metodologiją, ir iki to, ėmiau domėtis, kiek tokių vaikų Lietuvoje yra. Sužinojau, kad vaikų globos namuose nustatytą neįgalumą turinčių vaikų buvo labai mažai. Daugiausia jų buvo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Žinoma, vaikų su negalia buvo ir daugiau, tik negalia jiems nebuvo nustatyta. Nes finansavimo schema buvo skiriama ne pagal vaikų skaičių, o pagal kvadratų skaičių. Jeigu 100 m2 vaikų namuose gyveno 3 negalią turintys vaikai, o kituose 100 m2 vaikų namuose tokių vaikų gyveno 300, abi įstaigos gaudavo tokį patį finansavimą.
Nevyriausybinės organizacijos kovoja dėl suaugusių neįgaliųjų, o valstybė nekovoja, nes šie vaikai nėra rinkėjai. Senovinis trumparegiškumas. Neįgaliųjų reikalų departamentas, administruojantis šalies biudžeto programines dotacijas žmonėms su negalia, neturi nė vienos programos negalią turintiems vaikams. Viskas yra tik suaugusiems neįgaliesiems. Per 10 metų mums tik pavyko pasiekti, kad programose galėtų dalyvauti vaikai ir bent kiekybiniuose rodikliuose tai atsispindėtų. Nors suaugusiųjų ir vaikų negalios skiriasi, visiškai skirtingi ir jų poreikiai. Jeigu vaikui anksti suteikiamos paslaugos, jo negalios gali nelikti, ji gali būti įveikta. Dažnai vaikas negali ne dėl savo fizinių sugebėjimų nebuvimo, o dėl kitų požiūrio į jį. Dažnai tai nėra liga, o tam tikras savybių komplektas, kuris yra įveikiamas.
Tačiau Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje nebeliko pediatrijos. 2005-2006 m. reformuojant sveikatos sistemą, buvo panaikintos vaikų poliklinikos, o šiandien vaikų negalia nustatoma pagal tą pačią metodologiją, kaip ir suaugusiems. Negana to, vaikams niekada nebuvo nustatinėjamas socialinių paslaugų poreikis, todėl socialinių paslaugų kataloge vaikams skirta arba priežiūra, arba globa.
Apibendrinant, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus ir reikalingas procesas, tačiau jo įgyvendinimas susiduria su įvairiais iššūkiais. Būtina užtikrinti, kad pertvarka būtų orientuota į visų vaikų, įskaitant ir vaikus su negalia, poreikius, skirti pakankamą finansavimą ir užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą. Tik tokiu atveju bus galima pasiekti teigiamų rezultatų ir užtikrinti vaikams saugią ir šeimyninę aplinką.
Statistika apie vaikų globą Lietuvoje
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie vaikų globą Lietuvoje, atspindintys situaciją po reformos pradžios:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vaikų, gyvenančių globos namuose | ~3,5 tūkst. |
| Vaikų, paimtų iš šeimų per 12 dienų (Panevėžio apskritis) | 16 |
| Vaikų, apgyvendintų Kauno savivaldybės butuose | 79 |
| Savivaldybių socialinės globos namuose laukiančių senyvo amžiaus asmenų (2024 m. vasaris) | 673 |
Vaikų teisių apsauga.