Švietimo sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, susiduriama su įvairiais iššūkiais ir pasiekimais. Šiame straipsnyje aptariama specialiųjų poreikių mokyklų situacija Lietuvoje, įtraukusis ugdymas, jo privalumai ir trūkumai, bei ateities perspektyvos.
Istorija ir Pirmieji Žingsniai
Specialiuoju ugdymu Lietuvoje imta rūpintis dar 1931 m., kai buvo įsteigta pirmoji pagalbinė mokykla intelekto negalių turintiems moksleiviams. Per daugelį metų mokykla sukaupė didelę patirtį ugdant mokinius, turinčius specialiųjų poreikių. Čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai: specialieji pedagogai, logopedai.
Švietimo Prieinamumas ir Įstatyminė Bazė
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas Žeimelio gimnazijoje vykdomas vadovaujantis dokumentais: Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo planu 2017-2018 m.m.
Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą ir bendrojo ugdymo mokyklą, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Įtraukusis Ugdymas: Siekiai ir Realijos
Įtraukusis ugdymas pastaraisiais metais sulaukia itin didelio visuomenės dėmesio. Dėl jo kyla ir nerimo bangų, girdėti ir aiškiai išsakomų nuostatų, kad jis privalomas mūsų visuomenei ir suteikia daug naudos. Įtraukiojo ugdymo siekis - užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų fizinių, emocinių, socialinių ar intelektinių gebėjimų, galėtų mokytis kartu toje pačioje mokyklos aplinkoje.
Nuo 2024-ųjų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Vis dėlto, kai praktikoje mokyklų resursai yra riboti - pavyzdžiui, kai vienam pagalbos mokytojui tenka daugybė vaikų su specialiais poreikiais - iškyla iššūkių, dėl kurių dalis žmonių kritikuoja šį ugdymo modelį.
Tačiau nepaisant šleifo, lygybė ir įvairovės skatinimas, regis, nustato savo tikslus kitų vargo kaina. Idėja iš pažiūros skamba gražiai. Tačiau vargu, ar situacija su kliūtimis, kaip mėgstama sakyti, iš tiesų skatins mokyklas ir pedagogus ieškoti kūrybiškų mokymo metodų, kurie naudingai veikia visą klasę. Mat galiausiai gali paaiškėti, kad tokių tiesiog nėra.
Svarstoma, jog mokytojui praleidžiant daugiau laiko su vaikais, kuriems reikalinga papildoma pagalba, gali nukentėti kiti klasės mokiniai. Negana to, mokytojai dažnai jaučia spaudimą, nes tenka dirbti su labai skirtingais vaikų poreikiais, o paramos sistemos dažnai būna nepakankamos.
Kaip skaičiuoja ŠMSM, nežymiai didėjo visų amžiaus grupių vaikų skaičius ir tai rodo, kad vis sistemingiau įvertinami ir nustatomi specialieji poreikiai. Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje ugdomi iš viso maždaug 50 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Apie 90 proc. šių vaikų mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse, 3 proc. - specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, o 7 proc. - specialiose mokyklose.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024-2025 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose mokosi apie 42 067 SUP turintys vaikai. Pavyzdžiui, kai kuriose gimnazijose pastarųjų skaičius sudaro 15 proc. visų mokinių, kitur tuo tarpu - nėra nei vieno. Tačiau Lietuvoje yra ir tokių gimnazijų, kuriose netoli pusės mokinių turi individualių poreikių.
2019 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1313(2), pagal kurias nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoms galės būti priskiriamos ir mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 15 proc. viso mokinių skaičiaus sudarys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai. Šiuo metu ilgoji gimnazija leidžiama tik tais atvejais, jei ji yra vienintelė mokykla gyvenamojoje teritorijoje, privati mokykla, taip pat mokykla, skirta specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ar vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.
Statistika
Keleto miestų pasiskirstymas:
- Alytaus mieste Dzūkijos mokykloje mokosi per 160 SUP turinčių vaikų, Šaltinių progimnazijoje - 110, Šv. Benedikto gimnazijoje - yra 108 SUP turintys vaikai;
- Kauno mieste tarptautinėje gimnazijoje skaičiuojami 403 SUP turintys vaikai, Šv. Roko mokykloje - 171, VDU klasikinio ugdymo mokykloje - 148 vaikai;
- Vilniuje Martyno Mažvydo progimnazijoje - 232 SUP turintys vaikai, Balsių progimnazijoje - 221, „Ateities“ mokykloje - 220 vaikų.
Apie 90 proc. SUP turinčių vaikų mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais. Maždaug 75 proc. šių vaikų turi nedidelius arba vidutinius specialiuosius poreikius, o likusieji - didelius ar labai didelius poreikius.
Mokykloms itin reikalingų mokinio padėjėjų skaičius, anot I. Gaižiūno, nuo 2020 metų, kai buvo 2 700 tokių darbuotojų, pakilo iki 5 300 mokinio padėjėjų 2023 metais. Per ketverius metus švietimo pagalbos specialistų bendrojo ugdymo mokyklose padaugėjo nuo 3 720 pareigybių iki 4 525.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad per pastaruosius ketverius metus valstybė investavo beveik 577 mln. eurų švietimo pagalbai, įsteigė Lietuvos įtraukties švietime centrą ir regioninių specialiojo ugdymo centrų.
Iššūkiai ir Kritika
Vis dėlto, kai praktikoje mokyklų resursai yra riboti - pavyzdžiui, kai vienam pagalbos mokytojui tenka daugybė vaikų su specialiais poreikiais - iškyla iššūkių, dėl kurių dalis žmonių kritikuoja šį ugdymo modelį. Neseniai šalį apskriejo žinia, esą 77 vaikams su specialiaisiais poreikiais tenka vos penki pagalbos mokytojai, o tai reiškia, kad mokiniai negauna reikiamos paramos.
Dėl įtraukiojo mokslo, neatlaikę iššūkių darbo pozicijas apleidžia mokytojai. Mat kai kuriose mokyklose neužtenka lėšų, kad nusamdyti pagalbą teikiančius mokytojus, tad jau esantiems tenka išties didelis krūvis, dėl kurio svyra pečiai ir kenčia emocinė sveikata.
Mokyklos dažnai nėra fiziškai pritaikytos vaikams su negalia, pavyzdžiui, nėra liftų, tinkamų tualetų ar kitų būtinų priemonių. Kalbant apie psichologinius išteklius, dėmesio trūkumas kitiems mokiniams taip pat gali turėti tam tikrų pasekmių.
Tačiau jis abejoja, ar, pavyzdžiui, klausos negalią turintis vaikas galėtų kokybiškai nuo pirmos klasės mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Manoma, jog šis disbalansas gali apkartinti ne tik mokytojų, bet ir kitų vaikų gyvenimus, šiems susiduriant su klasėje patiriamais iššūkiais, tokiais kaip padidintu chaosu, apsunkintu informacijos pateikimu ir pan. Tokia situacija, kaip ir nelygiavertis SUP turinčių vaikų padalijimas, netrunka supriešinti visuomenę.
Visuomenėje girdėdamas priekaištų, kad privačios mokyklos turi galimybę nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, I. Gaižiūnas teigė: „Privačioms mokykloms irgi galioja prievolė įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Žiūrėdami į statistiką, nematome, kad privačios mokyklos kažkuo reikšmingai išsiskirtų. Taip, matome ir kai kurias mokyklas, kurios neturi mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais arba turi jų nedaug. Bet jų procentas yra panašus į savivaldybių mokyklas - turime savivaldybių mokyklų, kuriose nėra nė vieno vaiko su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tad nevalstybinės neišsiskiria iš bendro paveikslo“.
Dar mokslų metų pradžioje Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė, neva palankiausia specialiųjų poreikių turinčius vaikus mokyti atskirose klasėse. Nors dalis politikų palaiko šią iniciatyvą, taip pat yra tų, kurie išreiškia susirūpinimą. Į šią eilę rikiuojasi Jaroslavas Narkevičius, pažymintis, kad iššūkiai, susiję su specialistų, mokytojų padėjėjų trūkumu ir infrastruktūros nepritaikymu, išlieka aktualūs, be to, esą reikia spręsti šiuos iššūkius, o ne tik naudoti ES lėšas problemoms perverti. Artūro Zuoko teigimu, specialiosios mokyklos neturėtų būti uždarinėjamos.
Tačiau nors gvildenama SUP turinčių vaikų integracijos nauda, likusiųjų mokymosi kaina - kol kas neapskaičiuojama. Be to, kad daugelyje šalies mokyklų trūksta pagalbos mokytojų, stinga ir kitos infrastruktūros - tam tikros sensorinės perkrovos, kitaip - nusiraminimo patalpų tokiems mokiniams.
Įtraukusis ugdymas - ar jam pasiruošta?
Ateities Perspektyvos
Kaip sakė R. I. Gaižiūnas: „Iš kai kurių užsienio valstybių, kurios netgi pažengusios įtraukties srityje, turime prašymų apsilankyti Lietuvoje, susipažinti su mūsų teisėkūra, su mūsų įkurtu Įtraukties švietime centru, regioniniais centrais“.
Mokyklos vadovė pabrėžė, kad turi būti sukurta infrastruktūra, svarbus pedagogų palaikymas, kad jie neliktų vieni ugdydami įvairius mokinius. Pasak jo, Lietuvoje pastaraisiais metais žengtas didelis žingsnis į priekį, galvojant apie įtraukųjį ugdymą ir žmogaus teises.
„Įtraukusis ugdymas prasideda nuo dialogo. Specialistų, pedagogo dialogo, kuris skirtas suprasti, koks yra vaikas“, - sakė J. Navickas.
Mokyklos vizija - moderni, šiuolaikiška, saugi, auginanti kiekvieną mokinį sėkmei, kryptingai taikanti inovacinius metodus, plėtojanti edukacines erdves mokykla. Mokyklos misija - teikti kokybišką individualizuotą ugdymą, plėtojant socialines, sveikos gyvensenos kompetencijas, siekiant kiekvieno mokinio ūgties.
Mokinių sveikata stiprinama teikiant kineziterapeuto, ergoterapeuto, masažisto paslaugas. Ugdomas mokinių emocinis intelektas SNOEZELEN kambaryje.