Spalio 10 dieną minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas - atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą individualiai ir visuomenės gerovei. Psichikos sveikata - tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri padeda žmogui pilnai realizuoti savo gebėjimus, tinkamai valdyti įprastus gyvenimo stresus, produktyviai dirbti ir reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.
PSO psichikos sveikatos apibrėžimas ir komponentai
Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip geros žmogaus savijautos būseną, kai jis suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, našiai dirbti ir savo indėliu prisidėti prie bendruomenės. Ši sudėtinga sąvoka apima tris pagrindinius komponentus:
- Emocinė gerovė - gebėjimas jausti ir išreikšti įvairias emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę, bei išlaikyti emocinį stabilumą.
- Psichologinė gerovė - aiškus mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų sprendimo įgūdžiai ir psichologinis atsparumas.
- Socialinė gerovė - gebėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius, jaustis bendruomenės dalimi ir vykdyti socialinius vaidmenis.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir jų paplitimas
PSO duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Dažniausi iš jų yra:
- Depresija - nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesiu, bejėgiškumo jausmais, kuris veikia miegą, apetitą bei energijos lygį.
- Nerimo sutrikimai - dėl pernelyg didelio nerimo kilę sutrikimai, sukelia fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ar kvėpavimo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas - kraštutiniai nuotaikų svyravimai nuo manijos iki depresijos.
- Valgymo sutrikimai - iškreipti santykiai su maistu ir kūnu, kaip nervinė anoreksija ar bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai - ryšio su realybe praradimas, kaip šizofrenija.
Apie 20 % dirbančių žmonių gali turėti psichikos sutrikimų, dažniausiai nerimo ar nuotaikos sutrikimų, o per visą darbingąjį laikotarpį psichikos sutrikimų simptomų gali pajusti kas antras. Šie sutrikimai dažnai slepiami, mistifikuojami, stinga laiku suteiktos pagalbos, todėl jie gali komplikuotis arba tapti lėtiniai.
Darbo reikšmė psichikos sveikatai
Užimtumas yra ypatingai svarbus psichikos sveikatai, nes jis suteikia finansinį saugumą, socialinius kontaktus ir savirealizacijos galimybes. Žmogui, sergančiam depresija ar nerimo sutrikimais, tikimybė tapti bedarbiu yra dvigubai didesnė nei sveikam. Vis dėlto net ir turintys rimtų psichikos sutrikimų gali dirbti aukšto funkcionavimo lygmens darbus arba užimti aukštas pareigas. Darbas laiku suteikiama pagalba mažina atkryčių ir paūmėjimų skaičių.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Psichikos sveikatos stigmatizavimas ir jo mažinimas
Visuomenėje psichikos sutrikimai dažnai stigmatizuojami. Jaunimas ir suaugusieji bijo atskleisti savo problemas, nes baiminasi prarasti darbo galimybes ar patirti diskriminaciją. Tyrimų duomenimis, tik 13 % žmonių jaučiasi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos sunkumus vadovui.
Stigmatizavimas ir baimė kreiptis pagalbos trukdo išgydyti ligas ir dažnai lemia problemų suprastėjimą. Vienas iš būdų kovoti su stigma - didinti visuomenės informuotumą, dalintis žiniomis ir aktyviai remti kolegas. Vadovai turėtų rodyti lyderystę ir skatinti atvirą diskusiją apie psichikos sveikatą darbe.
Gyvenimo būdo reikšmė psichikos sveikatai
Psichikos sveikatą stiprina sveikas gyvenimo būdas, kuriame svarbūs yra:
- Subalansuota mityba, kurioje vyrauja vaisiai, daržovės, grūdai ir liesi baltymai;
- Pakankamas miegas - suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą;
- Reguliarus fizinis aktyvumas - didina nuotaiką ir mažina stresą;
- Rūpestis mažinant alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimą;
- Stipri socialinė parama - artimi šeimos ir draugų ryšiai padeda jaustis palaikomam;
- Streso valdymas naudojant meditaciją, jogą ir atsipalaidavimo technikas.
Socialinio kapitalo įtaka psichinei sveikatai
| Požymis | Turintys artimus žmones | Neturintys artimų žmonių |
|---|---|---|
| Gera sveikata (vyrai) | 60 % | 47 % |
| Gera sveikata (moterys) | 58 % | 35 % |
| Bloga sveikata (vyrai) | 6,7 % | 18,4 % |
| Bloga sveikata (moterys) | 9 % | 25 % |
Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas - artimi ryšiai su šeima, draugais ir bendruomene - yra svarbus psichikos sveikatos veiksnys. Žmonės su glaudžiais socialiniais ryšiais dažniau jaučiasi laimingi bei sveiki.
Psichikos sveikata ir COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemija smarkiai paveikė psichikos sveikatą visame pasaulyje. Karantino metu kilo vienatvės jausmas, darbo ir ugdymo persiorientavimas į nuotolinį režimą, sumažėjo pajamos, o nuolatiniame neapibrėžtume ir apribojimuose daug žmonių patyrė padidėjusį stresą ir net perdegimą. Šie veiksniai išryškino būtinybę stiprinti psichikos sveikatos sistemų išteklius ir užtikrinti prieinamą paramą.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas
PSO 2024 metų psichikos sveikatos atlaso apžvalga
PSO 2024 m. psichikos sveikatos ataskaita atskleidžia pažangą ir nuolatinius iššūkius. Nors nuo pandemijos pradžios daug šalių priėmė teisėmis pagrįstą politiką ir išplėtė psichosocialinės paramos programas, psichikos sveikata vis dar sudaro tik apie 2 % sveikatos priežiūros biudžeto. Vidutiniškai vienas psichikos sveikatos specialistas tenka 10 000 žmonių, o bendruomeninė priežiūra dar nėra pakankamai išvystyta.
Europa susiduria su 15,4 % gyventojų, turinčių psichikos sutrikimų, dažniausiai tai yra be galo aktualu jaunimui, kurio dalis per pandemiją dar labiau išaugo. Daug jaunų žmonių nepatenkinti gaunamomis psichikos sveikatos paslaugomis.
Europos Sąjungos visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą
2023 m. birželio mėn. Europos Komisija pristatė komunikatą, kuriuo remiamas visapusiškas psichikos sveikatos požiūris, apimantis prevenciją, įvairių sektorių bendradarbiavimą ir pagrindinių iniciatyvų koordinavimą, kad psichikos sveikata būtų prilyginta fizinei sveikatai.
Šis požiūris apima politikos sritis, tokias kaip užimtumas, švietimas, moksliniai tyrimai, skaitmeninė pertvarka, miestų planavimas, kultūra, aplinka ir klimato kaita. Tarpsektorinis bendradarbiavimas yra pagrindinis tikslas, kuris padeda gerinti visos visuomenės psichikos sveikatą.
Komisijos pagrindinės iniciatyvos ir veiksmai:
- Prevencinės programos, įskaitant psichikos ligų prevenciją, psichinės gerovės skatinimą ir elgsenos rizikos veiksnių šalinimą.
- Psichikos sveikatos paslaugų kokybės gerinimas ir prieinamumo didinimas vienodomis sąlygomis visiems piliečiams.
- Diskriminacijos ir stigmatizacijos mažinimas per švietimą ir paramos sistemas.
- Gebėjimų stiprinimas ir mokymai, skirtas specialistams ir visuomenei, kad būtų pakankamai žinių ir įgūdžių reaguoti į psichikos sveikatos iššūkius.
- Finansinė parama protams ir iniciatyvoms, skirtoms psichikos sveikatos ugdymui ir pagalbai.
Vaikų saugumas internete ir jo poveikis psichikos sveikatai
Per pastaruosius 15 metų vaikų ir paauglių laikas, praleidžiamas prie ekranų ir socialiniuose tinkluose, daugiau nei padvigubėjo. Europos jaunimas per mokslo dieną vidutiniškai praleidžia apie 4,5 val., o savaitgaliais - apie 6,1 valandas internete. Tai turi reikšmingą poveikį jų psichinei ir fizinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Europos Komisija vykdo iniciatyvas, skirtas apsaugoti jaunimą internete, įskaitant Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimus, amžiaus patikrinimo gaires ir informavimo kampanijas, pvz., #InThisTogether, skatinančias sveikus su technologijomis susijusius įpročius.
Psichikos sveikata - prioritetas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
ES šalių duomenys rodo didelį psichikos sveikatos iššūkį - 46 % europiečių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė emocinių ar psichosocialinių sunkumų. Psichikos sveikatos problemos didina sveikatos priežiūros išlaidas ir socialinę nelygybę, todėl ES akcentuoja integruotų, bendradarbiavimu pagrįstų sprendimų svarbą.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, ypatingą dėmesį skiriama jaunimo psichikos sveikatos ugdymui, socialinės įtraukties didinimui ir stigmatizacijos mažinimui, siekiant, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, o visuomenė taptų tolerantiškesnė ir palaikanti.
tags: #naujas #psichikos #sveikatos #apibrezimas