Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo. Taip pat mažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, palaikyti sukauptą darbo patirtį ir gauti neapmokestinamų darbo pajamų išsaugant teisę į senatvės pensiją. LB atstovai neslepia - ši Vokietijos iniciatyva verčia apmąstyti tokios priemonės tikslingumą Lietuvoje.
Vokietijos modelis ir jo poveikis
Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietija įvedė mokesčių lengvatą, vadinamą „Aktivrente“, skirtą paskatinti 67 metų ir vyresnius asmenis savanoriškai išlikti aktyviais darbo rinkoje. Pagal šį modelį pensininkai gali uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį neapmokestinamų pajamų iš darbo, toliau gaudami valstybinę pensiją. LB ekonomistų teigimu, galimybė dirbantiems pensininkams nemokėti dalies socialinio draudimo įmokų (Lietuvos atveju - nedarbo, motinystės, ilgalaikio darbo ir pan.) galėtų būti geresnė alternatyva nei atleidimas nuo GPM, kurio pajamomis finansuojami bendrieji visuomenės poreikiai.
Argumentai už socialinių įmokų mažinimą
Kai asmenys jau gauna senatvės pensiją, papildomai mokamos socialinio draudimo įmokos dažnai palyginti nedaug padidina gaunamą pensiją, todėl iš esmės tampa mokesčiu darbo pajamoms. Dėl šios priežasties kai kurios valstybės, pvz., Švedija, taiko mažesnius senatvės pensijų socialinio draudimo įmokų tarifus pensiją gaunantiems darbuotojams. Ir tai duoda gana aiškius rezultatus: pagal dirbančių 70-74 m. amžiaus gyventojų dalį Švedija išsiskiria visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak banko atstovų, galimybė nemokėti visos senatvės socialinio draudimo įmokos pasiekus pensinį amžių ir gaunant pensiją padidina vyresnio amžiaus asmenų paskatas dirbti, o darbdavių - paskatas juos samdyti. Palyginti su GPM išimtimis, įmokų lengvatos paprastai yra mažiau regresyvios ir silpniau skatina pajamų perkėlimą ar dirbtinį pasitraukimą iš darbo.
Rizikos ir elgesio iškraipymai
LB ekonomistai atkreipia dėmesį: „Lengvatinis su pensiniu amžiumi ir pensininko statusu susietas apmokestinimas gali sukurti paskatas piktnaudžiavimui. T. y. paskatinti formaliai išeiti į pensiją siekiant lengvatinio apmokestinimo ir vėliau grįžti į darbą arba perkelti pajamas į laikotarpį po pensinio amžiaus.“ Taip pat LB vertinimu, dėl mažesnės socialinių įmokų sumos valdžios sektorius per metus netektų apie 8-17 mln. eurų pajamų.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Lietuvos kontekstas: aukštas pensininkų užimtumas ir sveikata
Vis tik LB ekonomistai atkreipia dėmesį - pensininkų užimtumas Lietuvoje jau dabar yra palyginti didelis, todėl mažai tikėtina, kad panašios paskatos reikšmingai padidintų pensininkų dalyvavimą darbo rinkoje. Pvz., jau dabar Baltijos šalys pirmauja ES pagal dirbančių pensininkų užimtumą. Lietuvoje 65-69 m. amžiaus žmonių užimtumas yra 2,8 karto didesnis už ES vidurkį. Pas mus tik 35,9 proc. asmenų nustoja dirbti pradėję gauti senatvės pensiją, kai bendrai ES - 64,1 proc.
Vienas iš galimų pagrindinių priežasčių yra mažos pensijos. Banko atstovai pamini, kad, „Eurostat“ duomenimis, didelė dalis Baltijos šalių gyventojų toliau dirba daugiausia dėl finansinių priežasčių, o palyginti nemaža dalis dirbti nustoja dėl ligos. Pvz., Lietuvoje 65 m. sulaukę gyventojai vidutiniškai gali tikėtis gyventi sveikai iki 72,4 m., o Švedijoje - iki 78,9 m. Taigi dar labiau paskatinti vyresnio amžiaus lietuvius dirbti gali būti sunku dėl palyginti prastų sveikatos rodiklių.
LB vertinimas ir alternatyvios priemonės
Anot LB ekonomistų, esant dideliam vyresnio amžiaus gyventojų užimtumui, mokestinių lengvatų poveikis Lietuvos darbo pasiūlai būtų ribotas, o biudžeto netektys - realios. „Skatinamosios priemonės dirbantiems pensininkams būtų prasmingos tada, jei jos turėtų potencialo reikšmingai <...> paskatinti ir toliau dirbti tuos, kurie be tokios priemonės būtų pasitraukę. Šiuo metu Lietuvos pensininkams labiau reikia ne paskatų dirbti, o didėjančių pensijų ir gerėjančių sveikatos rodiklių - papildomai šalies darbo rinką reiktų stiprinti kitomis visuomenės grupėmis“, - pabrėžė banko ekonomistai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos požiūris
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas atkreipia dėmesį, kad ateityje, senstant visuomenei, reikės daugiau biudžeto pajamų, o ne mažiau. Jis pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonės yra visaverčiai visuomenės nariai, kurie kaip ir visi kiti naudojasi įvairia infrastruktūra, pvz., sveikatos priežiūra, todėl turi prisidėti prie visuomenės gerovės mokėdami mokesčius. J. Argustas pažymi, kad jau dabar pensinio amžiaus lietuviai gali dirbti ir gauti niekaip neribojamas pensijas.
J. Argustas pamini, kad, siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, padėti nuo jos nenutolti ir nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (kuri mažina senatvės pensiją), nutarta nedarbo išmokos mokėjimą jiems papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais. Įprastai bedarbiams Lietuvoje nedarbo išmoka yra mokama 9 mėn., tačiau bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos buvo mokamos 11 mėn. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. asmenys, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai ir kurie turi 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos bus mokamos 15 mėn.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Pensijų perskaičiavimo mechanizmai dirbantiems pensininkams
„Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.
| Rodiklis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Indeksavimas | Systeminis visų pensijų padidinimas kiekvienų metų pradžioje (bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė) |
| Pensijų naujinimas | Individualus perskaičiavimas dirbantiems pensininkams, vykdomas kartą per metus iki liepos 1 d. |
| Bazinė pensija (šiais metais) | Padidinta iki 298,45 euro |
| Apskaitos taško vertė | Šiemet pasiekė 7,16 euro |
Pavyzdžiai, kaip keičiasi pensija
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Pavyzdžiui, žmogaus senatvės pensija iki padidinimo buvo 541 euras. Po atnaujinimo ji padidėjo apie 12 eurų. Gegužę žmogus gavo padidintą pensiją: 553 eurus. Papildomai jis gavo nepriemoką už sausį, vasarį, kovą, balandį: po 12 eurų už kiekvieną mėnesį, arba 48 eurus. Iš viso gegužę žmogus gavo 601 eurą.
Mokesčių taikymas dirbantiems pensininkams Lietuvoje
Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. „Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, - komentavo „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. „Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, - sakė „Sodra“.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Struktūrinės problemos ir ilgalaikės priemonės
Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais, dirbančių pensininkų atleidimas nuo dalies socialinių įmokų galėtų sumažinti valstybės pajamas 8-17 mln. eurų per metus. Tačiau elgesio reakcija, t. y. ar tokios lengvatos iš tiesų paskatintų naujus asmenis likti darbo rinkoje, lieka neaiški.
Lietuva susiduria su struktūriniu darbo jėgos trūkumu, kurį lemia emigracija, demografinis senėjimas ir įgūdžių neatitikimas. Politika, gerinanti sveikatos rezultatus, skatinanti mokymąsi visą gyvenimą, pritraukianti migrantus ir didinanti pensijų pakankamumą, gali turėti didesnį ilgalaikį poveikį. Ekonominėje literatūroje apie mokesčių politiką pabrėžiamas horizontalus teisingumas - panašios pajamos iš panašios veiklos turėtų būti apmokestinamos panašiai. Taip pat kyla elgesio iškraipymų rizika.
Santraukiniai skaičiai
- Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų.
- Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc.
- Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų; rezervas turėtų sudaryti 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
- Dirbančių pensininkų atleidimas nuo dalies socialinių įmokų galėtų reikšti 8-17 mln. eurų metinę biudžeto spragą.
Šiuo metu Lietuvos pensininkams labiau reikia ne paskatų dirbti, o didėjančių pensijų ir gerėjančių sveikatos rodiklių - papildomai šalies darbo rinką reiktų stiprinti kitomis visuomenės grupėmis. Politinių sprendimų poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į biudžeto tvarumą, sveikatos rodiklius ir galimas elgesio reakcijas.
tags: #nauja #valdzia #apie #dirbancius #pensininkus