Jaunimo psichologinė raida turi didelę įtaką jų asmenybės formavimuisi ir būsimai socialinei bei profesinei integracijai. Tyrimai rodo - Lietuvos jaunuoliai pirmauja patyčių kontekste, todėl svarbu kalbėti, kokios to ištakos, ir ką su tuo galime padaryti.
Paprastai tariant, darbas su jaunimu, tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais. Darbas su jaunimu nėra tapatus jaunimo veikloms, tačiau gali būti vykdomas jaunimo organizacijų, kurios visgi nėra vienintelės darbo su jaunimu įgyvendintojos.
Jaunimo darbuotojo vaidmuo ir profesinė laikysena
Tiek centuose, tiek erdvėse pagrindinis veikėjas yra Jaunimo darbuotojas - tai suaugęs asmuo, veikiantis už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis ar bendruomenėmis bei turintis šiam darbui reikalingų profesinių kompetencijų. Profesinė jaunimo darbuotojo laikysena susideda iš asmeninių nuostatų ir požiūrio, santykio kūrimo bei palaikymo, metodinės ir pritaikymo bei struktūrinės kompetencijų. Jaunimo darbuotojas už atliekamą profesionalų darbą turi teisę gauti užmokestį.
Darbui su jaunimu, kaip ir bet kuriam kitam darbui, neužtenka vien pašaukimo, tai reikalauja profesionalaus pasiruošimo ir specifinių asmeninių ir socialinių gebėjimų, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, dalykinių ir metodinių kompetencijų. Žinios, gebėjimai ir kompetencijos turi būti nuolatos lavinami.
Institucinis kontekstas ir sąvokos
Lietuvoje jaunimo darbuotojų sąvoka kol kas nėra apibrėžta. Tarp jaunimo politikos ekspertų jaunimo darbuotojais vadinami tie asmenys, kurie dirba jaunimo veiklos srityje, t. y. kai jauni asmenys yra ne šeimoje, ne pamokose ir ne darbe. Dauguma jaunimo darbuotojų dirba savivaldybių švietimo, kultūros, sporto, socialinėse institucijose ir pagal svarbiausią veiklos profilį vadinami pedagogais (vadovauja būreliui mokykloje), socialiniais pedagogais, kultūros darbuotojais, sporto treneriais, socialiniais darbuotojais.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Atvirasis darbas su jaunimu ir gatvės socialinis darbas
Paprastai tariant, atvirasis darbas su jaunimu - tai tokia darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui - padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. linkę nusikalsti, vartoja alkoholį bei kitas svaiginamąsias medžiagas.
ŠVEDAITĖ-SAKALAUSKĖ, B., & EIDUKEVIČIŪTĖ, D. (2015). Socialinis darbas su jaunimu gatvėje - pirmoji patirtis Lietuvoje. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 11, 37-53. Straipsnyje pristatoma socialinio darbo su jaunimu gatvėje teorinė koncepcija, kuri pasaulyje egzistuoja jau daugiau kaip 40 metų, ir remiantis atliktu kokybiniu tyrimu aptariama pirmoji gatvės socialinio darbo patirtis Lietuvoje. Straipsnyje susitelkiama į gatvės socialinio darbo strategijos atsiradimo visuomenines priežastis, analizuojama gatvės socialinio darbo principinė laikysena, aptariamos darbo gatvėje kryptys, tikslai ir funkcijos, nagrinėjama socialinio darbo gatvėje metodologija ir darbui reikalingos kompetencijos. Išskiriamos pagrindinės gatvės socialinio darbo problemos ir kritiniai taškai, specifiniai šio darbo iššūkiai Lietuvoje. Apibendrinant galima teigti, kad gatvės socialinio darbo su jaunimu koncepcija atkeliavo ir į Lietuvą. Ir nors kol kas yra vos kelios pavienės organizacijos, besirūpinančios gatvės socialinio darbo diegimu ir plėtra Lietuvoje, turinčios labai ribotų išteklių (žmogiškųjų, materialiųjų, galios ir įtakos požiūriu), o Lietuvos socialinė politika dar nėra atpažinusi ir pripažinusi tokio socialinio darbo su jaunais žmonėmis poreikio, vis dėlto galima teigti, kad startas duotas.
Neformaliojo ugdymo ir organizacijų vaidmuo
Antra, darbe su jaunimu yra remiamasi neformaliojo ugdymo principais, tačiau ne visoms darbo su jaunimu formoms ir ne visoms tikslinėms grupėms neformalusis ugdymas yra tinkamas ir / ar reikalingas. Straipsnyje nagrinėjami jaunimo organizacijų ir socialinių darbuotojų veiklos teoriniai aspektai. Pažymėtina, kad jaunimo organizacijos, veikdamos socialinėje srityje, labiausiai orientuojasi į jaunų žmonių neužimtumo, nedarbo ir skurdo problemas.
Tyrimo metu išaiškėjo, jog socialiniam darbuotojui įgalinant jaunuolį spręsti savas problemas, socialinio intervencijos tinklo modelis leidžia įvertinti ne tik artimų žmonių, šeimos tarpusavio santykius, bet ir išryškina jaunimo organizacijos ar socialinio darbuotojo vaidmenis bei daromą įtaką kliento veiksmams.
Efektyvūs darbo su jaunimu metodai
Efektyvūs darbo su jaunimu metodai apima: Interaktyvius žaidimus Atvejų analizę ir diskusijas Grupinės dinamikos valdymą ir konfliktų sprendimą Grupines veiklas, skirtas darbo komandoje ir dinamikos supratimui Situacijų analizę ir realius pavyzdžius Efektyvaus individualaus darbo ir jaunuolių lydėjimo principus jų raidos procese Individualių konsultacijų ir praktikų analizę Mentorystės praktikos pristatymą.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Kaip teikti nuolatinę paramą jaunuoliams, prisidedant prie jų asmeninio ir socialinio tobulėjimo? Pradėkite taikyti naujai įgytas technikas ir strategijas, dirbdami su jaunimu. Tęskime bendradarbiavimą ir kartu siekime jūsų augimo. Aš, specialistas, esu jaunuolių ramstis, vedlys ir pagalbos šaltinis.
Emocijų ir konfliktų valdymas
Sudėtingo elgesio psichologines šaknis ir praktinius emocijų valdymo metodus. Paauglių raidos ypatumus. Traumų, aplinkos veiksnių ir šeimos dinamikos poveikį elgesiui. Pykčio ir agresijos psichologines šaknis. Streso valdymo technikas darbuotojams ir paaugliams. Praktinius būdus nuraminti paauglius intensyvių emocijų metu ir jų prevenciją.
Konfliktų valdymas, konfliktų prevencija ir postvencija. Praktiniai metodai. Konfliktų kilimo priežastys ir eskalacijos mechanizmai. Veiksmingi atsako į konfliktus modeliai. Darbuotojų gebėjimų stiprinimas kuriant saugią ir palaikančią aplinką. Darbas su pasekmėmis po konfliktų. Emocinė pagalba jaunuoliams ir darbuotojams. Realios konfliktų situacijos: praktinė simuliacija ir veiksmų analizė.
Atvejų analizė ir sėkmės istorijos
Atvejų analizė Realūs sudėtingo elgesio pavyzdžiai ir jų priežasčių analizė. Svarbiausių sprendimų identifikavimas ir jų pasekmių vertinimas. Specialistų patirtis ir tarpusavio įžvalgų generavimas. Alternatyvių elgesio strategijų aptarimas. Ką gali padaryti darbuotojai?
Sėkmės istorijos ir mokslu grįsti darbo metodai. Pozityvios patirtys, padėjusios pakeisti jaunuolių elgesį. Praktiniai veiksmingų metodų ir strategijų pavyzdžiai. Apdovanojimų ir motyvacijos technikos. Įrodymais grįsti psichologiniai metodai. Kompetencijų ribų suvokimas ir pagalbos kreipimosi svarba.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Socialinės intervencijos modelis
Socialinės intervencijos modelis. The article highlights the method of social intervention, which objectively and fully assesses the problem situation and establishes the connections and relationships between the young man and his relatives, friends or authorities. This method helps to enable young people to solve their own problems.
The aim of the research is to analyze the application features of the social intervention model when working with young people. The objectives are to discuss the activities of youth organizations in the field of social work; to highlight the methods of social workers‘ practice; to investigate the application of social intervention model, enabling young people to solve their own problems. The methods applied include comparative analysis of scientific literature, monitoring, social intervention model. The survey revealed that when social workers enable young people to solve their own problems, a model of social intervention allows to evaluate not only the relationships of close people or family members, but also highlights the roles of youth organizations or social workers and their positive effect on the customer‘s actions.
| Komponentas | Trumpas aprašas | Laukiamas poveikis |
|---|---|---|
| Problemos situacijos įvertinimas | Objectively and fully assesses the problem situation | Tikslesnė diagnozė ir planavimas |
| Santykių žemėlapis | Establishes connections and relationships | Resursų mobilizavimas tinkle |
| Įgalinimas | Helps to enable young people to solve their own problems | Autonomiškumas ir atsakomybė |
Humanistinės teorijos socialiniame darbe
Socialinio darbo teorijos ir metodai. Įvadas. Darbo uždaviniai. Humanistinės teorijos ištakos, nuostatos ir pozicijos socialiniame darbe. Humanistinė teorija pagal A. H. Maslow ir C. R. Rogers. Motyvų hierarchija. Carlo Rogerso į asmenį nukreiptas požiūris. Humanistinės teorijos tikslai ir metodai ir prasmė. Humanizmo teorijos sandara. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka Darbo tikslas - Išanalizuoti informaciją apie humanistinę teoriją ir jos taikymą socialiniame darbe. Aprašyti humanistinę teorija pagal A. H. Maslow ir C. R. Rogers.
Anot Vitkauskaitės (2001), humanizmo ištakų reikėtų ieškoti XV-XVII a. Atgimimo, Švietimo epochose davusiose pradžią filosofinėms, metodologinėms šios srovės ištakoms. Pažangiai mąstantys to laikmečio intelektualai, remdamiesi antikos filosofų (Aristotelio, Demokrito, Sokrato ir kt. ) darbais, suformuluoja pažiūrų į žmogų sistemos branduolį, kuris tapo vienu iš įvairių socialinių mokslų, tarp jų ir socialinio darbo (socialinės pedagogikos), objektų analizės išeičių, modelių. Humanistinė pažiūrų sistema atspindi socialinę realybę ne esamybės požiūriu, bet siekiamybės: žmogus bet kokioje visuomenėje neturi būtin dehumanizuotas ar tapti socializacijos proceso auka. Asmenybei esant šio proceso ir subjektu, ir objektu prisieina sintetinti du prieštaringus, tarpusavyje konfliktuojančius procesus: gebėjimą adaptuotis visuomenėje ir gebėjimą atsiskirti nuo jos. Vieno ar kito proceso dominavimas paverčia žmogų auka, pirmuoju atveju padarydamas jį prisitaikėliu, konformistu, antruoju - deviantu (A. V. Mudrikas, 1997). Dehumanizuotų asmenybių, aukų yra kiekvienoje visuomenėje nepriklausomai nuo jos ekonominės formacijos ar politinės sanklados. Didžiausia tikimybė tapti aukomis yra silpniesiems visuomenės nariams: neįgaliesiems, vaikams, moterims, seniems, migrantams ir kt. Būtent šiems asmenims pirmiausia turėtų padėti socialinis darbuotojas ar pedagogas.
Humanistinės pasaulėžiūros socialinis darbuotojas profesionalas turėtų laikytis kai kurių nuostatų: Iš pateiktų humanistinių nuostatų į žmogų natūraliai išplaukia ir pagrindinės socialinio darbo išeities pozicijos, garantuojančios teikiamos pagalbos efektyvumą: Žmogus reaguoja į aplinką taip, kaip ją suvokia ir patiria, t.y. subjektyviai. Siekdamas jam padėti, socialinis darbuotojas turi „įeiti“ į žmogaus suvokimo lauką ir patirti jo realybę (empatija), gebėti tiksliai ir jautriai suvokti kito žmogaus socialinę situaciją; Žmogaus elgsena neturi prasmės, jei ji nesiejama su konkrečiomis aplinkybėmis; Galima teigti, kad ši filosofijos atšaka būtų tikrai efektinga socialinių darbuotojų klientams. Humanistinė teorija pagal A. H. Maslow ir C. R. Rogers Maslow piramidės apačioje yra fiziologiniai poreikiai, pavyzdžiui, maisto, vandens, pastogės.
Metodai socialiniame darbe: konsultavimas, supervizija, atvejo vadyba ir savirefleksija
Social workers, working with young people ought to be aware of the values, needs and problems of contemporary young people. Therefore, it is necessary to develop study programmes of Social Work that would reflect the current situation of modern youth and be oriented towards effective techniques for working with young people. The most common methods described in the literature are counseling, supervision, case management, self-reflection.
Atvejo vadybos taikymas socialinę riziką patiriantiems asmenims. Atvejo vadybos taikymas socialinę riziką patiriantiems asmenims (žalingai vartojantiems ar turintiems priklausomybę). Supervizijos perspektyva atvejo vadyboje. Supervizija socialiniame darbe: supervizuojamųjų, teikiančių socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, patirties analizė.
Priklausomybių ir rizikos atvejai
Socialinis darbas su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ir / ar narkotinių medžiagų ir jų artimaisiais. Socialinio darbuotojo kasdienybė: įtampa, nerimas ir perdegimas darbe. Suprasti, kas vyksta ir mokytis tai valdyti. Kritiniai pokalbiai ir konfrontacijos socialiniame darbe.
Teisiniai ir etiniai rėmai: teisės aktai, duomenų apsauga, vaikų teisės
Vaiko teisės ir teisėti interesai - tai, ką privalo žinoti socialinis darbuotojas. Asmens duomenų apsauga ir jos teisinio reglamentavimo principai dirbantiems socialinių paslaugų sektoriuje. Aktualiausi teisės aktai, jų taikymo praktika socialiniame darbe. Mobingas darbe - atpažinimas, užkardymas, atsakomybė.
Kompetencijų tobulinimas ir mokymai
Vienas iš būdų siekti darbo su jaunimu kokybės ir ją užtikrinti - jaunimo darbuotojų ugdymas ir kompetencijų tobulinimas. Kaip jaunam žmogui padėti būti lyderiu pozityvioje veikloje? Tai akredituota kvalifikacijos kėlimo programa, trunkanti 40 val. Pageidaujant, galite rinktis pavienius modulius pagal turinį ir trukmę arba pridėti modulių iš kitos programos. Pasirinkite modulius pagal trukmę, poreikius ir turinį. Pasirinkite tik jums aktualias temas arba sujunkite kelias programas į vieną, atitinkančią jūsų poreikius ir tikslus.
Darbo metodai analizuojant paauglystės emocinės ir fizinės raidos etapus. Praktinę darbo patirtį su sudėtingo elgesio paaugliais Milda įgijo dirbdama Vilniaus vaikų socializacijos centre ir globos centre „Žiburio labdaros ir paramos fondas“.
Socialinio darbo raidos apžvalga ir profesijos identitetas
LTVos prieš kelerius metus paprastas Lietuvos pilietis, politikas ar net specialistas profesionalas, išgirdęs žodžių derinius „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ sureaguodavo ne tik neišmanančiai, bet dažnai ir negatyviai: kas čia per keistas žodžių derinys? Neprabėgo ir dešimt metų, o sąvokos „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ tapo įprastomis. Tačiau vis dar kyla klausimų: kas tas socialinis darbas? Ką veikia socialiniai darbuotojai? Tai mokslas ar menas? Šio straipsnio tikslas - apžvelgti svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus. Siekiant išskirti šiuos aspektus, pirmiausiai glaustai pateikiama socialinio darbo samprata, jo apibrėžimas, pagrindiniai socialinio darbo komponentai. Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis. Po to ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų? Straipsnio išvadose teigiama, kad dar anksti kalbėti apie lietuviškąjį socialinį darbą, bet socialinis darbas - kaip studijų sritis, kaip profesija ir praktinė veikla - Lietuvoje yra. Pabaigoje pateikiamos svarbiausios socialinio darbo Lietuvoje stiprybės ir silpnybės.
Papildomi moksliniai šaltiniai ir kryptys
Adults and old people learning opportunities: case of Lithuania. Journal of modern science 2016, 1(28), 431-456. Bendradarbiavimu grindžiama socialinė partnerystė: studentų praktikos organizavimo teorinės prielaidos. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, 8, 113-134, 236-237. Comparing understanding of social work identity in Finland and Lithuania. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, 4, 37-54. Cross-national social work case analysis: learning from international experience within an electronic environment. European journal of social work 2008, 11, 4, 383-396. Dėl Lietuvos socialinės apsaugos sampratos. Socialinis darbas 2008, 7, 2, 26-34. Dirbančiųjų su neįgaliaisiais vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir streso įveikos ypatumai. Socialinių mokslų studijos 2010, 4, 7-20. Impact of legal regulation on the formation of a status of social work profession. Socialinis darbas 2009, 8, 1, 124-130. Individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų vaikų dienos centruose. Socialinis darbas 2010, 9, 2, 40-47.
Kodėl socialinio darbo absolventai išeina iš socialinio darbo?. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 24, 85-106. Konfidencialumo išsaugojimo trukdžiai socialinio darbo procese. Acta paedagogica Vilnensia 2010, 24, 32-42. Laisvalaikio studijos ir rekreacijos administravimas. Socialinis darbas 2005, 4, 1, 122-130. Lithuanian social work’s claim to professional autonomy vs. authoritarianism in popular and political culture. European social work after 1989. East-West exchanges between universal principles and cultural sensitivity. Cham : Springer Nature Switzerland, 2021. P. 65-81. Medicininio ir socialinio negalės modelių požymiai socialinių darbuotojų veikloje. Specialusis ugdymas 2008, 2 (19), 67-78. "Nepaisomi profesionalai": socialiniai darbuotojai ir jų galia. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2014, 9, 21-36. Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje. Vilnius : Žara, 2000. 170 p. On the discource of social work professionalisation. Tiltai 2014, 4 (69), 143-159. On the discourse of social work professionalization.. Proceedings of Latvian Christian Academy 2016, 4, 80-95.
Periodic assessment of students' achievements as a factor of effectiveness of studies: the opinion of social pedagogy students. Tiltai 2010, 2 (51), 99-111. Poverty and social work in Lithuania.. Poverty and social work. Ostrava: Ostravská univerzita, 2016. P. 13-38. Professionalization of social work in Lithuania from the perspective of social construction. Tiltai 2012, 4 (61), 13-33. Reflektyviojo modelio taikymo teorinės prielaidos socialinių darbuotojų rengime. Socialinis ugdymas 2013, 2 (34), 139-149. Representational identity of social work in academic context: comparison of Lithuania and Finland. Socialiniai tyrimai 2009, 1 (15), 52-63. Savanorystė socialiniame darbe: sąsajos ir įtampos. Jaunųjų mokslininkų darbai 2013, 2 (40), 83-88. Socialinės globos Lietuvoje istoriniai aspektai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2006, 3, 75-87.
Socialinės pagalbos teikimo etikos principai, grindžiantys šios pagalbos veiksmingumą. Tiltai. priedas 2018, 48, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [4], 56-71. Socialinės paramos jauniems bedarbiams modelis. Socialinis darbas 2003, 2 (4), 49-55. Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai. Acta paedagogica Vilnensia 2005, 15, 230-239. Socialinio darbo profesionalizacija kaip sėkmingos socialinės pabėgėlių integracijos prielaida. Tiltai 2015, 2 (71), 139-165. Socialinio darbo sampratos ir studijų kaita. Socialinių darbuotojų rengimo ir praktinės veiklos realijos, patirtis, perspektyvos. Marijampolė: Marijampolės kolegijos Leidybos centras, 2005. P. 16-23. Socialinio darbo studentų požiūris į tarptautinį socialinį darbą. Socialinis darbas 2014, 13, 1, 6-15. Socialinio darbuotojo asmenybės savybės - santykio su profesija išraiška. Soter 2008, 26 (54), 87-102.
Socialinio darbuotojo patirtis mokomosios praktikos procese. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, 3, 45-66. Socialinis darbas ir tyrimai: sąvokos paieška. Socialinis darbas 2003, 2 (4), 36-40. Socialinių darbuotojų elgsenos modelių identifikavimas sprendžiant profesinius konfliktus. Filosofija. Sociologija 2010, 21, 2, 112-121. Socialinių darbuotojų kompetencijų vertinimas atestacijos metu. Socialinis ugdymas 2007, 4 (15), 67-82. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos analizė. Ekonomikos ir vadybos aktualijos 2011, 2011, 648-658. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos. Socialinis ugdymas 2007, 4 (15), 22-36. Socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimas Lietuvoje. Pedagogika 2006, 83, 64-73. Socialinių paslaugų ekonominiai svertai Lietuvos savivaldybėse. Socialinis darbas 2005, 4, 1, 66-73. Socialinių procesų kaitos vaidmuo socialinio darbo raiškai Lietuvoje. Tiltai 2011, 2 (55), 17-33. Social work with family at social risk in Lithuania. Social work case analysis: global perspective: collection of articles about experience on case work and social case management of eleven countries. Riga: Rīgas Stradiņa universitāte, 2018. P. 207-244. Studentų mokymosi praktikoje vertinimas praktikos vadovų požiūriu. Socialinė sveikata 2015, 1 (3), 92-101. The Problem of professional competence transformation: aspect of institutional care. Tiltai 2013, 2 (63), 51-79. Understanding identity of social work in Lithuania. Tiltai 2008, 3 (44), 65-76. Understanding identity of social work in Lithuania. Tiltai 2009, 1 (46), 61-70. Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį?. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, 69-94. Viešųjų darbų bausmė. Teisės mokslo pavasaris 2016, 2016, 403-423.
Apibendrinančios praktikos kryptys jaunimo lauke
- Įgalinimas ir tinklaveika: The article highlights the method of social intervention, which objectively and fully assesses the problem situation and establishes the connections and relationships between the young man and his relatives, friends or authorities.
- Neformalusis ugdymas ir atvirumas: Antra, darbe su jaunimu yra remiamasi neformaliojo ugdymo principais, tačiau ne visoms darbo su jaunimu formoms ir ne visoms tikslinėms grupėms neformalusis ugdymas yra tinkamas ir / ar reikalingas.
- Kompetencijų stiprinimas: Vienas iš būdų siekti darbo su jaunimu kokybės ir ją užtikrinti - jaunimo darbuotojų ugdymas ir kompetencijų tobulinimas.
- Etika ir teisė: Vaiko teisės ir teisėti interesai - tai, ką privalo žinoti socialinis darbuotojas. Asmens duomenų apsauga ir jos teisinio reglamentavimo principai dirbantiems socialinių paslaugų sektoriuje.
- Emocinių krizių valdymas: Streso valdymo technikas darbuotojams ir paaugliams. Praktinius būdus nuraminti paauglius intensyvių emocijų metu ir jų prevenciją.
Pradėkite taikyti naujai įgytas technikas ir strategijas, dirbdami su jaunimu. Tęskime bendradarbiavimą ir kartu siekime jūsų augimo.