Šis straipsnis pateikia išsamią informaciją apie senatvės pensijos skyrimo tvarką ir sąlygas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis ir Seimo priimtomis pataisomis.
Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Pensijos dalys ir pagrindinės sąvokos
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Taip pat skaitykite: Našlių pensijų reforma
Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - bendroji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - individualioji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Pensijos apskaitos vienetas (toliau - apskaitos vienetas) - santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti.
Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - būtinasis stažas) - šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti.
Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.
Taip pat skaitykite: Sąlygos našlių pensijai gauti
Socialinio draudimo bazinė pensija (toliau - bazinė pensija) - šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams patvirtintas bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies mato dydis pinigais.
Apskaitos vienetai ir stažas
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką) individualiajai pensijos daliai.
Stažo įskaičiavimas
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Taip pat skaitykite: Našlių pensijos gavimo sąlygos
Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims.
Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).
Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas.
Senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.
IK apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Senatvės pensijos skyrimo atidėjimas ir paskatinimai už atidėjimą
Seimas pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, tiksliau reglamentuodamas pensijų skyrimo tvarką.
Asmeniui mokamos senatvės pensijos mokėjimas jo prašymu gali būti atidedamas. Šiuo atveju senatvės pensijos mokėjimas stabdomas nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį asmuo yra pateikęs prašymą, pirmos dienos arba nuo ankstesnio šio asmens prašyme nurodyto mėnesio pirmos dienos, jeigu senatvės pensija už tą mėnesį dar neišmokėta.
Pasibaigus senatvės pensijos mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensijos dydis didinamas kaip ir atidėto pensijos skyrimo atveju.
Pataisose numatyta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.
Numatoma, kad dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo apskaičiuotos senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys padidinamos 8 proc. už kiekvienus atidėtus 12 mėnesių, bet ne daugiau kaip 40 proc., išskyrus atvejus, nustatytus atvejus.
Jeigu senatvės pensijos atidėto skyrimo laikotarpis nesutampa su 12 mėnesių terminu, už papildomus laikotarpius senatvės pensija išmokama, neviršijant nustatyto 12 mėnesių termino, bet nedidinama.
Gyventojo prašymu senatvės pensija gali būti skiriama nuo ankstesnės datos negu prašymo pateikimo data, neviršijant nustatyto 12 mėnesių termino, o už likusius kiekvienus 12 mėnesių, už kuriuos senatvės pensija nebuvo išmokėta, ji didinama nustatyta tvarka.
Asmeniui mokamos senatvės pensijos mokėjimas jo prašymu gali būti atnaujintas nepasibaigus asmens nurodytam jos mokėjimo atidėjimo laikotarpiui. Senatvės pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo prašyme dėl senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo nurodytos datos, didinant senatvės pensiją už kiekvienus 12 mėnesių, už kuriuos senatvės pensija nebuvo išmokėta, o už likusį 12 mėnesių neviršijantį laikotarpį senatvės pensija išmokama, bet nedidinama.
Asmeniui mirus senatvės pensijos atidėto mokėjimo laikotarpiu, jį laidojančiam asmeniui išmokama už mirties mėnesį pagal šį įstatymą indeksuotos ir atnaujinto pagal šio įstatyme galėjusio priklausyti senatvės pensijos dydžio ir dar vieno mėnesio šios pensijos dydžio suma.
Įsigaliojimo terminai ir taikymas
Pataisos įsigalios 2026 m. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2026 m. rugsėjo 1 d. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
Asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo atidėję socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimą ir kuriems nėra pasibaigęs jų prašymuose nurodytas šios pensijos skyrimo atidėjimo laikotarpis, socialinio draudimo senatvės pensijos atidėjimo laikotarpis jų paties prašymu galėtų būti keičiamas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Pastabos dėl specialių atvejų
Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d. maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994 m. gruodžio 31 d.
Prašymas dėl senatvės pensijos: dokumentų ruošimas
Santraukinė lentelė: pagrindiniai reikalavimai ir terminai
| Reikalavimas | Riba / vertė |
|---|---|
| Senatvės pensijos amžius | 65 metai |
| Būtinasis stažas senatvės pensijai | 35 metai |
| Maks. apskaitos vienetai per metus | 5 vienetai |
| Padidinimas už atidėjimą | 8% už kiekvienus 12 mėn., ne daugiau kaip 40% |
| Pataisų įsigaliojimas (numatytas) | 2026 m. rugsėjo 1 d. |
Rekomenduojama susipažinti su detalesnėmis teisės aktų nuostatomis arba kreiptis į kompetentingas institucijas dėl individualių atvejų ir konkrečių skaičiavimų.