Ši programa siekia sudaryti tinkamas socialinės integracijos ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams bei jaunimui, gyvenantiems globos namuose ar užaugusiems be savo biologinės šeimos. Ji remiasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos teisės aktais bei nevyriausybinių organizacijų siūlymais dėl psichologinės pagalbos ir švietimo sprendimų globos įstaigose.
Kontekstas ir tikslai
Tėvų globos netekęs asmuo pagal civilinį ir socialinį teisinį reglamentavimą sudaro imlų santykio su visuomene spektro segmentą, kuriam būtina kompleksinė parama. Programos tikslas - sudaryti tinkamas tėvų globos netekusio asmens socialinio integravimosi į visuomenę sąlygas ir ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, prioritetą suteikiant vaikams globos namuose. Taip siekiama užtikrinti aukštesnį išsilavinimo lygį, pasirengimą darbo rinkai bei gebėjimą spręsti būsto ir šeimos kūrimo klausimus.
Socialinių ir ekonominių iššūkių pagrindai
Statistiniai duomenys rodo, kad daug globos institucijų vaikų gyvena socialinę riziką patiriančiose šeimose arba neturi nuolatinės šeimos paramos. Dėl to dažnai kyla sunkumų įsilieti į visuomenę, patiriama psichologinė pažeidžiamumas, ir trūksta praktinių įgūdžių buityje bei paslaugų naudojime. Iššūkiai apima gebėjimą rasti darbą, užtikrinti būstą ir pradėti šeimos kūrimą. Be to, reikia nuolatinės profesinio orientavimo ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp globėjų, ugdymo įstaigų, darbo biržos, savivaldybių ir valstybės institucijų.
Organizavimo principai ir teisinis kontekstas
- Programa atsižvelgia į Lietuvoje galiojančias teises ir reglamentavimus, įskaitant aukštojo mokslo paramą ir socialinę būsto politiką.
- Svarbu sukurti kokybiškus reikalavimus vaikų globos institucijoms, užtikrinančius gyvensenos paslaugų kokybę bei tinkamą socializaciją ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
- Teikiama valstybės finansinė parama studijoms, būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat vienkartinės išmokos, padedančios įsikurti.
- Reikia tolimesnės teisės aktų tobulinimo turto administravimo klausimais, kad globėjo (rūpintojo) pareigų ir turtinio administravimo procesai vyktų sklandžiai, o paveldėjimo atvejais būtų aiškiai reglamentuotos išlaidos.
Įgūdžių ugdymo prioritetai ir jų metodai
Programoje išskiriami keliai, kuriais ugdomi savarankiško gyvenimo įgūdžiai: savimonė, priklausymo jausmas grupei, poreikiai, teisės ir atsakomybė, kasdienės situacijos ir rizikos valdymas. Praktiniai pratimai turi būti suprantami vaikams ir suaugusiems, turintiems skirtingą išsilavinimą ar gyvenimo patirtį. Siūlomi metodai remiasi socialinių įgūdžių ugdymo vadovais ir testais, naudojamais vertinant jaunimo socialinę kompetenciją. Pritaikomi ugdymo formos, pvz., saugaus elgesio programos, „Kimochis“ lėlyčių technika, interaktyvios pamokos ir bendradarbiavimas su mokymo įstaigomis, darbo birža ir savivaldybėmis.
Profesinis orientavimas ir studijų galimybės
Svarbu kurti geros kokybės profesinio orientavimo paslaugas, kurios įtrauktų globėjus, globos įstaigų darbuotojus, mokymo įstaigas, darbdavius, darbo centrus ir savivaldybes. Plano tikslas - sukurti profesinio informavimo taškus ir centrus kiekvienoje savivaldybėje, siekiant skatinti tėvų globos netekusius asmenis įgyti tokį išsilavinimą ar specialybę, kuri leistų konkuruoti darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Našlaičių globos iššūkiai Lietuvoje
Būstas ir materialinės priemonės
Tėvų globos netekęs asmuo gali būti aprūpinamas būstu pagal valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymus, teikiančius socialinį būstą ir garantijas iki 35 metų. Taip pat skiriama vienkartinė 50 minimalaus gyvenimo lygio dydžio išmoka būstui įsigyti ar įsikurti. Pašalpos dažnai nepakanka, todėl būtina papildoma finansinė pagalba įsikūrimo klausimais, ypač kai baigiama mokslus ir įsidaroma.
Vaikų globos institucijų ir personalo vaidmuo
Apie 80 procentų globos institucijų darbuotojų yra auklėtojai su pedagoginiu išsilavinimu, kurie realiai dirba ir su globojamais vaikais, ir su jų biologine šeima. Jie turi teikti tiek ugdymo, tiek socialinę pagalbą, o jų kompetencija ir nuostatos lemia pasiekimus ugdant socialinius įgūdžius. Iššūkiai kyla kai dėl globėjų (rūpintojų) ir institucijų bendradarbiavimo trūkumo ar teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
Turto administravimas ir finansų valdymas
Tėvų globos netekusio asmens turto administravimas dažnai kelia problemų dėl kelių bendraturčių ir teisinių niuansų paveldėjimo, iš kurio globėjas turi pareigą užtikrinti turtą ir paslaugas, bet kartais negali jo disponuoti. Todėl būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius turto administravimą, paveldėjimą ir išlaikymą globos namuose.
Projekto įgyvendinimo monitoravimas
Programa planuojama vertinti po kiekvienų vykdymo metų, o galutinis vertinimas - pasibaigus visiems etapams. Tokia priežiūra užtikrins nuoseklų įgyvendinimą, tikslų pasiekimą ir reikalingų korekcijų atlikimą.
Papildomi tyrimai ir Nacionalinių programų kontekstas
Rengiant šią programą, buvo atsižvelgta į 2003 metų Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktą mokslinį tyrimą apie globos institucijų vaikų gyvenimo sąlygas, socialinius įgūdžius ir poreikį skirti daugiau dėmesio psichologinei pagalbai bei socializacijos veikloms. Tyrimas rodo, kad globos namų laiką gyvūna stiprus poveikis socialiniams įgūdžiams ir jų ugdymui, todėl būtina integruoti išsilavinimo ir praktinius įgūdžius, kad vaikai galėtų pasiekti savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Istoriniai aspektai: Mažeikių globos namai
Rengiant programą būtina įtraukti šeimas ir bendruomenę
Bendradarbiavimas tarp globėjų (rūpintojų), globos įstaigų darbuotojų, mokyklų, darbo biržos ir savivaldybių yra pagrindinis veiksnys siekiant kokybiškai įgyvendinti ugdymo ir integracijos veiklas. Taip pat svarbu atsižvelgti į individų poreikius, jų psichologinę ir socialinę gerovę bei teikiamą paramą iš institucijų.
Laikysena ir mobilumas: kodėl tai svarbu? I Kaip išvengti nugaros skausmų? I Kartu su Aurimu Juršėnu
Taip pat skaitykite: Kaip skiriamos našlių ir našlaičių pensijos?