Gyvenimas nesusituokus yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tokioms poroms (šiame straipsnyje toliau bus vadinami sugyventiniais) nusprendus išsiskirti, iškyla nemažai klausimų, susijusių su sugyventinių skyrybomis - koks sugyventinių teisinis statusas, kaip turi būti dalijamas bendras turtas, kaip atgauti lėšas, vieno sugyventinio investuotas į kito sugyventinio turtą, ir kiti klausimai.
Į šiuos klausimus atsako bei kaip apsaugoti savo turtinius interesus gyvenant nesusituokus pataria advokatas dr. Reikėtų atskirai kalbėti apie sugyventinius, kurie turi teisinį statusą, ir sugyventinius, kurie tokio oficialaus teisinio statuso neturi. Sugyventiniai, kurie turi teisinį statusą, pagal Lietuvoje galiojantį partnerystės institutą būtų laikomi partneriais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje partnerystės institutas nėra tinkamai reglamentuotas, yra visiškai nepraktiškas, officialiai partnerystę įregistravusių sugyventinių praktikoje sutikti neteko. Kita dalis sugyventinių yra jokio teisinio statuso neturinčios poros. Be teisinio statuso gyvena labai daug porų ir tai yra gana dažnas reiškinys.
Turtiniai santykiai nesusituokusioje poroje
Teisinio statuso poroje neturėjimas lemia, kad sugyventiniams skyrybų-o tiksliau - santuokos nutraukimo, būti negali. Tokius klausimus kaip bendro turto padalijimas, vaikų gyvenamoji vieta, vaikams skiriamas išlaikymas ir kita, sugyventiniai sprendžia bendru sutarimu, kuris nėra tvirtinamas teisme. Jeigu nekilnojamasis turtas yra įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas ir lieka to vieno sugyventinio asmenine nuosavybe. Konfliktas praktiškai užprogramuojamas tais atvejais, kai vienas sugyventinis į šį turtą investavo nuosavas lėšas, o kitas - turtą tik įregistruoja savo vardu.
O jeigu abu sugyventiniai investavo į bendrą nekilnojamąjį turtą, prisidėjo savo darbu prie šio turto statybos, įrengimo ar panašiai, tuomet sugyventiniai turi susitarti kaip turtas bus padalijamas. Jeigu susitarti nepavyksta, tuomet kyla teisminis ginčas, kuriame teismas, įvertinęs kiekvieno iš sugyventinių indėlį į bendrą turtą, nusprendžia dėl jo padalijimo. Tokiais atvejais dažniausiai vienam iš sugyventinių yra paliekamas turtas, o kitam sugyventiniui priteisiama atitinkama piniginė kompensacija.
Jeigu sugyventiniams nepavyksta susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, šį klausimą sprendžia teismas pagal vieno iš sugyventinių ieškinį. Bylose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sąlyginai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“.
Taip pat skaitykite: Darželiai daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
Kad abu sugyventiniai jaustųsi saugiai dėl savo turtinės padėties skyrybų atveju, patartina teisinius klausimus išspręsti iš karto, dar iki kylant ginčui. Jeigu turtas yra įgyjamas jau gyvenant kartu, rekomenduojama įregistruoti šį turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.
Įstatyminės nuostatos ir praktika
3.229-3.235 straipsniai Lietuvos teisėje nustato sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinį režimą, padalijimą ir disponavimo apribojimus. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus. Teismas gali paskirti atitinkamą tvarką pasibaigus bendram gyvenimui. Taip pat teismas gali nustatyti, kuris sugyventinis turi teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir ar reikia kompensacijų kitam sugyventiniui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, amžių, sveikatą ir kitas aplinkybes.
Teisinės praktikos požiūriu sugyventinių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad bendroji nuosavybė gali būti kuriama ne tik finansiniais įnašais, bet ir darbu jungtinės veiklos sutartimi.
Teismo praktika nepilnamečiams vaikams
Ypač svarbu, kad teismai atsižvelgtų į nepilnamečių vaikų interesus ir jų stabilų gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėja, kaip reglamentuoti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir šeimos ryšius. Pažymėtina, kad teismai siekia užtikrinti vaiko psichologinę bei socialinę gerovę, vertindami vaikų aplinką, ryšius su artimaisiais ir galimą jo gyvenimo pokytį, jeigu vaikas turi būti perkeliamas į kitą vietą.
Procesuose dėl vaiko gyvenamosios vietos teismai analizuoja tai, ar tėvai geba užtikrinti vaikui stabilias sąlygas, o ne vien teisinė forma teikiama teismo sprendimą. LAT praktikoje pripažinta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina priemonė, kuri taikoma tik tada, kai tėvai negali užtikrinti vaikams būtino gyvenimo, ir turi būti laikomasi vaiko teisių apsaugos principų. Vaiko teises gina ir tarptautinės konvencijos, kurios įtaka atsispindi nacionalinėje teisėje.
Taip pat skaitykite: Ar priklauso šildymo kompensacija naujame name?
Pasirodymo atvejai rodo, kad tėvų ir vaikų ryšio atkūrimo procesas gali būti ilgas ir kompleksiškas, tačiau teismai skatina bendradarbiavimą ir specialių programų taikymą, pavyzdžiui, tėvų įgūdžių kursų lankymą ir kitus pasiruošimo veiksmus, siekiant užtikrinti vaikų gerovę.
praktiniai patarimai sugyventiniams
- Registruokite įgytą turtą lygiomis dalimis, kai tai įmanoma, siekdami išvengti vėliau kilusių ginčų.
- Kartu renkant įrodymus apie bendro ūkio tvarkymą ir turto įsigijimą, rinkite parduotuvių čekius, bankinius pavedimus, kvitus už komunalines paslaugas ir liudytojus, patvirtinančius bendrą gyvenimą.
- Jei būtina, sudarykite notarine tvarka sutartis dėl turto padalijimo iš anksto arba pažeidimų atveju kreipkitės į teismą dėl teisingo padalijimo.
- Stenkitės išsiaiškinti vaikų gyvenamosios vietos klausimą, laikantis vaiko interesų - stabilus gyvenamosios vietos užtikrinimas gali būti svarbesnis už trumpalaikius ginčus.
Todėl, atsakant į klausimą, ar sugyventinių gyvenimas su vaikais pažeidžia nepilnamečių interesus teisinėje praktikoje, atsakymas yra kompleksiškas. Neskaitant teisinio statuso, nepilnamečių vaikų interesai turi būti prioritetinis prieš bet kokius asmeninius interesus. Teismų praktikoje akcentuojama, kad stabilus vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimas, teisingas turto padalijimas, ir teisė būti išgirstam vaikui yra esminiai veiksniai. Įrodymų, kad sugyventinių bendras gyvenimas ir ūkio tvarkymas gali įrodyti jungtinės veiklos principą, įvairiais atvejais gali būti kaip pagrindas įtvirtinti bendrąją dalinę nuosavybę.
Bylos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos dažnai priklauso nuo to, ar pavyksta užtikrinti vaiko gerovę bei stabilumą, o teismai vis dažniau įtraukinėja ekspertų nuomones ir rekomendacijas dėl tėvų veiksmų bei vaiko įgūdžių kursų lankymo.
| Situacijos tipas | Teisinė nuostata | Pagrindinis dėmesys nepilnamečiams vaikams |
|---|---|---|
| Turtas įregistruotas vieno sugyventinio vardu | Nuosavybė išlieka vieno asmens | Vaiko gyvenimo stabilumas |
| Bendras įsigijimas ir naudojimas | Galima dalijimosi sutartis arba teisminis padalinimas | Atlieka vaiko poreikius ir interesus |
| Neįmanoma susitarti dėl padalijimo | Teismas nustato indėlius ir padalijimo tvarką | Kompenzacijas ir laikinoji gyvenamoji pilietybė |
Teisingas požiūris į sugyventinių turtinius santykius gali užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai patirs kuo mažiau staigių pokyčių vaikystėje. Žinant įstatymų nuostatas ir praktinį teismų taikymą, svarbu teisines procedūras pradėti anksčiau, o ne laukti konflikto eskalacijos.
„Marger“ sėkmingai apgynė kliento - fizinio asmens - interesus šeimos teisės byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti gyventi į užsienį. Ginčas kilo tarp tėvų, turinčių vieną bendrą priešmokyklinio amžiaus vaiką, kuris po skyrybų liko gyventi su tėvu. Teisinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad teismai laikosi vaiko interesų prioriteto, o stabilumas ir adekvatus ryšys su abejais tėvais yra būtini.)Taip pat skaitykite: Sąlygos kompensacijai už šildymą gauti