Lietuvoje mažas pajamas gaunantys gyventojai, įskaitant pensininkus, gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir paramą, skirtą padengti būsto išlaidas. Ši parama apima subsidijas, fiksuotus įkainius renovacijai, šildymo kompensacijas ir paramą būsto nuomai.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokios kompensacijos priklauso pensininkams už mokesčius už butą, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kaip jomis pasinaudoti.
Valstybės Parama Daugiabučių Renovacijai
Valstybė teikia paramą daugiabučių renovacijai dviem būdais - subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą.
Pagrindinė sąlyga - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.
Visiems gyventojams, pasirinkusiems renovuoti savo daugiabutį, valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas, įskaitant investicijų planą, energinio naudingumo sertifikatą, atnaujinimo techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimą. Taip pat kompensuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Fiksuoto Įkainio Skaičiavimas
Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.). Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto.
Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu. Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
100 proc. Kompensacija Gaunantiems Šildymo Kompensacijas
Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.
Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Palankesnės Paskolos Sąlygos
Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.
Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą). Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Šildymo Kompensacijos Apskaičiavimas
Šildymo kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir valstybės remiamas pajamas (VRP). Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiui:
- Vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
- Dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.
Kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Statistika
2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro. Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
| Metai | Gavėjų skaičius | Vidutinė kompensacija (centralizuotas šildymas) | Vidutinė kompensacija (kitos energijos rūšys) |
|---|---|---|---|
| 2023 | 193,3 tūkst. | 35,3 euro | 150,5 euro |
Būsto Nuomos Kompensacija
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Nekilnojamojo Turto Perleidimo Lengvatos
Parduodant nekilnojamąjį turtą, gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos:
- Parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta pastaruosius 2 metus, arba parduodamame būste gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigijo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą tame kitame būste.
- Nuo 2026-01-01 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 5 metus.
Kompensacija Už Būsto Šildymą Vilniaus Rajone
Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama kompensacija už būsto šildymą, reaguodama į išaugusias energetinių išteklių kainas. Kviečiama pasinaudoti teikiama parama ir kompensuoti net iki 90 proc., o kai kuriais atvejais - ir 100 proc.
Kam Skiriama Kompensacija?
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2022-01-01 1 VRP - 129 Eur).
Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims.
Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį - ne daugiau kaip 20 proc.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Specialios Sąlygos Daugiabučių Namų Gyventojams
Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc.
Kaip Pateikti Prašymą?
Prašymą-paraišką ir reikalingus dokumentus galima pateikti:
- Iš anksto užsiregistravus ir atvykus į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių.
- Elektroniniu būdu www.spis.lt.
- Atsiųsti paštu adresu Tilžės g. 170, Šiauliai.
- El. paštu siunčiant prašymus seniūnijai (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą) specialistui socialiniam darbui (atsiųsti prašymo formą, pasirašytus ir skenuotus (nufotografuotus) dokumentus).
Reikalingi Dokumentai
Pateikiant prašymą reikalingi šie dokumentai (formos):
- Forma_SP-4. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti DOC PDF
- Formos_SP-4_1priedas. Pajamos, kurios skaičiuojamos skiriant piniginę socialinę paramą DOC PDF
- Formos_SP-4_2priedas. Duomenys apie žemės ūkio veiklą, naudojami pajamoms nustatyti DOC PDF
- Formos_SP-4_3priedas. Neįregistruoti statiniai (įskaitant nebaigtus statyti bei rekonstruoti). DOC PDF
- Formos_SP-4_4priedas. Duomenys apie ūkinius gyvūnus, naudojami turto vertei nustatyti. DOC PDF
- Formos_SP-4_5priedas. Finansinis turtas. DOC PDF
- Formos_SP-4_6priedas. Duomenys apie būstą, šildymo, geriamojo ir karšto vandens tiekimo būdus ir įrangą DOC PDF
- Forma_SP-4(A). Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys DOC PDF
- Forma_SP-1. Šeimos duomenys socialinei paramai gauti DOC PDF
- Forma_SP-2.
Svarbūs Kriterijai
Norint gauti paramą, svarbu, kad: Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo.
Ką Daryti, Jei Nesutinkate Su Daugiabučio Renovacija?
Jei susidūrėte su situacija, kai nesutinkate su daugiabučio namo renovacija, bet norite gauti šildymo kompensaciją, svarbu žinoti, kad tai gali turėti įtakos kompensacijos dydžiui.
Taip, tai susiję dalykai, nes piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
APVA projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.
Renovacijos Procesas: Žingsnis Po Žingsnio
Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.
Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.
V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai.
Kada Apmoka Visą Kreditą, O Kada Nebeskiria Kompensacijos?
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc.
O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.
SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Vidutiniškai gauna 35,3 euro per mėnesį. SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.
tags: #kompensacija #sildymo #naujame #name