Žmogų gydo ne tik vaistai - ne mažiau svarbios ir įvairios terapijos, kurios pastaruoju metu sparčiai populiarėja. Atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad muzika teigiamai veikia fizinę ir dvasinę žmogaus būklę, todėl muzikos terapija yra labai naudinga gydant tiek kūną, tiek sielą, o jos pritaikymo galimybės labai plačios.
Muzikos terapijos esmė ir tikslai
V. Aleksienė pabrėžia, kad muzikos terapija nėra pagrindinė sveikatos priežiūros veikla. V. Aleksienė atkreipia dėmesį, kad pirminiai muzikos terapeuto tikslai - mažinti konkretų simptomą, pažeidimą, negalią, taip pat gerinti organinę, psichinę ar psichosocialinę būklę. Tačiau visada yra ir antrinių uždavinių, kurie susiję su paciento nuotaika, bendravimo problemomis, orientuoti į konkretaus žmogaus mąstymo, elgsenos pokyčius.
Muzikos terapija - tai ne tik muzikos klausymas. Tai - ir grojimas įvairiais instrumentais, taip pat improvizacijos, komponavimas. Muzikos terapeuto pasirinkti metodai gali būti labai įvairūs, taikomi atsižvelgiant į paciento amžių, būklę, muzikinį identitetą. V. Aleksienė pabrėžia, jog šios terapijos užsiėmimuose dalyvaujantiems žmonėms nebūtini meniniai įgūdžiai ar gebėjimai.
Muzikos poveikis kūnui ir smegenims
„Ji tiesiogiai veikia mūsų kūną - mažina kraujospūdį, atpalaiduoja, sužadina arba nuramina. Muzika veikia ir smegenis - tinkamai parinkta gerina atmintį, suteikia galimybę geriau pažinti save. Ši terapija taip pat padeda koreguoti ir gydyti įvairius sutrikimus. Sergantiems sunkiomis ligomis ji suteikia galimybę geriau suprasti savo ligą, susigyventi su ja, įgyti stiprybės su ja kovoti, padeda įveikti nemigą, stiprina imunitetą.
Pasak docentės, klausantis muzikos, ir ypač - aktyviai muzikuojant - dainuojant ar grojant, yra aktyvinama smegenų veikla, formuojasi naujos smegenų jungtys, pagerėja mokymosi gebėjimai, kalbos ir motorinės funkcijos. „Įvairūs muzikinės raiškos elementai - ritmas, garso aukštis, tembras, dinamika, dermė - vienu metu „apdorojami“ tam tikruose abiejų smegenų pusrutulių centruose“.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Muzika ir autizmo spektro sutrikimai: kodėl tai veikia
Apibūdinant autizmo spektro sutrikimą: tai nervų sistemos raidos sutrikimas, kuriam būdingi emocijų ir jausmų raiškos sunkumai, elgesio įkyrybės, bendravimo ydos (Bagdonas ir Bliumas, 2019). Vaikams su autizmo spektro sutrikimais daugiausiai iššūkių kelia kognityviniai ir socialiniai sunkumai. Kognityviniai (arba pažintiniai) ir socialiniai gebėjimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abipusiai veikia vieni kitus (Attwood, 2013).
Muzika terapijoje dirbant su šiais vaikais, ritmu galima naudotis kaip pagrindine priemone. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad autizmo sutrikimų turintiems vaikams būdingi stereotipiniai judesiai taip pat turi tam tikrą ritmą, kuris tampa neatsiejama vaiko kasdienybės dalis. Pavyzdžiui, lingavimas, rankų kratymas, daiktų trankymas, ašokinėjimas ir pan. Muzikos kūrinys, kuris turi pradžią ir pabaigą, aiškų taktą, metrą, ritmą, padeda šiems vaikams struktūruoti savo elgesį, sutelkti ir išlaikyti dėmesį.
Ritmika, kontaktas ir komunikacija per muziką
Garsas, ritmas, melodija, instrumentas padeda sudominti vaiką tiesiogiai nekontaktuojant su juo, t.y., nesukeliant vaikui baimės ar diskomforto. Muzikinė komunikacija leidžia imituojant (improvizuojant instrumentu) vaiko įprastus posakius ar elgesį sukurti tam tikrą simbolinį santykį tarp garso ir vaiko elgesio. Jo elgesys gali būti suprantamas kaip „komanda“ daug geriau nei žodinė instrukcija. Tai skatina vaiko iniciatyvą bendrauti ir didina motyvaciją.
Saperston (1995) pateikia pavyzdį apie aštuonerių metų berniuką autistą, kuriam muzikos terapija leido užmegzti kontaktą: terapeutas akomponuodamas neramius vaiko judesius fortepijonu sukūrė ryšį tarp judesio ir muzikos, po kurio vaikas pradėjo rodyti iniciatyvą ir dažniau bendrauti.
Vibroakustinė terapija ir technologiniai sprendimai
Vystantis mokslui ir nuolat tobulėjant technologijoms, diegiamos vis efektyvesnės priemonės bei metodai muzikos terapijos tobulinimui, viena iš jų yra vibroakustinė stimuliacija. Vibroakustinėje terapijoje garso dažnis yra nuo 30 iki 120 Hz. Pastebėta, kad 40 Hz žemo dažnio garsas reguliuoja dėmesio koncentraciją. Daugelio muzikos terapeutų ir mokslininkų tyrimų duomenimis, vibroakustinis metodas gydo daugelį somatinių, psichosomatinių bei funkcinio pobūdžio sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
Empiriniai tyrimai ir praktiniai pavyzdžiai
Pirmuosius tyrimus, kurie atskleidė muzikos terapijos poveikį sunkių mokymosi negalių (tame tarpe ir sunkaus autizmo sutrikimų) turintiems vaikams, 1978-85 metais atliko Bunt. Tyrime dalyvavo 37 vaikai (daugiausiai 12 metų), 18 mėnesių vyko individualūs ir grupiniai muzikos terapijos užsiėmimai. Rezultatai parodė, kad stipriai padidėjo vaikų motyvacija. Iš individualios muzikos terapijos buvo pastebimas teigiamas pokytis trijose srityse: 1) vaikai galėjo susikaupti ir ir ilgiau išlaikyti dėmesį; 2) daugiau tiko instrumentai nei terapeutė bei mažiau dairėsi; 3) tyrimo pabaigoje vaikai pradėjo daugiau naudoti savo balsą. (Bunt 1994).
Katrina Skewes McFerran ir kt. (2016) tyrimas Melburne parodė, kad muzikinė veikla yra ypač naudinga autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai. Nustatyta, kad netgi verbalinių gebėjimų stokojantys tyrimo dalyviai puikiai geba komunikuoti per muziką.
Muzikos terapijos metodų įvairovė ir individualizacija
Muzika parenkama individualiai. Naudoti galima įvairius instrumentus, jais išgauti įvairią ritmiką, melodiją, įvairaus aukščio garsus. Svarbu, kad muzika žmogui tiktų ir patiktų. Parenkant muziką, labai svarbus ir paciento amžius. Kūdikiai, vaikai nesuvokia sudėtingos, kompleksinės muzikos, jiems reikia prislopinto garso, nesudėtingos melodijos, geriausia - primenančios lopšines. Dar geriau, jei dainuoja mama. Paaugliams ne visada tinka klasikinė muzika - neturinčius specialaus muzikinio išsilavinimo jaunuolius ji gali erzinti.
Specialistui sudėtingiau parinkti tinkamą muziką tuo atveju, kai žmogus nesąmoningas, ištiktas komos, kai jo smegenys pažeistos traumos ar ligų. Jei pacientas negali pasakyti, kokia muzika jam patinka, muzikos terapeutui tenka įdėti daugiau pastangų. Tokiu atveju muzika parenkama atsižvelgus į žmogaus amžių, profesiją, išsilavinimą ir kita. Muzikos terapeutas, pasikonsultavęs su giminėmis ir artimaisiais, turėtų išsiaiškinti paciento muzikinį skonį. Jei to padaryti neįmanoma, tenka kliautis savo intuicija ir stebėti žmogaus reakciją į parinktas melodijas.
Muzikinės ugdymo sistemos ir metodikos, taikomos autistiškiems vaikams
Dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais efektyviausia yra Émile Jaques Dalcroze′o sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. Ritmas yra organizuojanti priemonė. Dalcroze’o metodas gyvuoja ištisą šimtmetį. Jis darė įtaką C. Orffo, Shinichio Suzukio pedagogikai.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Carlo Orffo muzikinės sistemos metodai Lietuvoje taikomi nuo XX a. antrosios pusės. Improvizacija - dažnai taikoma muzikinio ugdymo forma. Nordoffo ir Robbins metodo improvizavimo technikos taip pat taikomos muzikiniam bendradarbiavimui su autistiškais vaikais.
M. Jakubovskaja taiko imitacinio muzikinio interpretavimo metodą (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodą (GVM), kurie duoda puikių rezultatų: mokytojos parengti jaunieji dainininkai yra konkursų laureatai. IIM grindžiamas prielaida, kad kiekvienas vaikas yra muzikali asmenybė, reaguojanti į muziką ir gebanti kurti muzikinius ryšius. Ji siūlo natų mokymą pakeisti mokymo sistema „Garsas - spalva“.
Integracija su kitomis intervencijomis ir tarpdisciplininis požiūris
Siekiant parinkti vaikui ir šeimai tinkamiausią terapijos metodą ar jų derinius, svarbu atsižvelgti į vaiko turimus gebėjimus ir poreikius. Pasaulyje atliekami muzikos tyrimai apima daug sričių - nuo psichologijos iki biomedicinos, tad itin svarbu tarpdalykinis požiūris. Numatant mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymą, labai reikšmingi yra specialiosios pedagogikos, muzikos terapijos, muzikinio ugdymo, etninės kultūros, choreografijos ir teatro, kognityvinės muzikologijos, psichologijos, neurologijos ir tiksliųjų mokslų laimėjimai.
Leidykla „Šviesa“ vykdė projektą „Naujų metodų taikymas, ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“, kuris subūrė muzikos mokytojus, muzikos terapeutus, specialiuosius pedagogus, mokslininkus ir kitus specialistus. Projektas leido rengti mokymus, išleisti gerosios praktikos vadovą „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“ ir dalintis gerąja patirtimi.
Neuromokslų ir metodų įžvalgos
Neurologijos tyrimai atskleidžia, kad muzikinė veikla daro didelę įtaką žmogaus raidai, mąstymui, komunikavimui. Muzika veikia visą žmogaus kūną, tačiau jos pajautimą ir reagavimą į ją daugiausia lemia smegenų veikla - tam tikri procesai smegenyse, būtini muzikai suvokti. Muzikos tyrimai jau kuris laikas siejami su psichologija, biomedicina ir tiksliaisiais mokslais. Svarbiausiu dalyku tampa tarpdisciplininiai tyrimai bei tarpdisciplininis požiūris į šių problemų sprendimą.
Praktiniai rekomendacijos specialistams ir šeimoms
- Muzikos terapija turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, muzikinį identitetą ir sensorinius ypatumus.
- Ritmas gali būti naudojamas struktūrizuoti elgseną ir mažinti stereotipinius judesius.
- Improvizacija ir imitacija padeda sukurti tarpasmeninius santykius ir skatinti iniciatyvą bendrauti.
- Tėvų įsitraukimas ir nuoseklus darbas namuose didina terapijos efektyvumą.
- Derinant muzikos terapiją su kitomis metodikomis (EIBI/ABA, TEACCH, DIR/FD) galima pasiekti geresnių rezultatų.
Tyrimų ir praktikos išvados
Muzikos terapija pagerina dėmesio koncentraciją, kalbinius ir neverbalinius komunikacijos įgūdžius, motoriką, emocinį stabilumą ir motyvaciją mokytis. Tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad net labai uždariems autistiškiems vaikams muzika gali padėti „prakalbinti“ vidinį pasaulį ir skatinti socialinę integraciją. Ankstyvas ir intensyvus intervencijų pradžios amžius bei nuoseklus specialistų ir šeimos bendradarbiavimas yra svarbūs veiksniai ilgesniam teigiamam poveikiui užtikrinti.
| Metodas / priemonė | Pagrindinis poveikis |
|---|---|
| Ritmika / Dalcroze euritmija | Struktūruoja elgesį, gerina motoriką, mažina stereotipijas |
| Improvizacija (Nordoff-Robbins) | Skatina iniciatyvą, komunikaciją, emocijų raišką |
| Vibroakustinė terapija | Didina dėmesio koncentraciją, reguliuoja somatinę būklę |
| IIM / GVM (imitacija, grojimo vaizdavimas) | Padeda ugdyti muzikinę raišką, balsą ir kalbos įgūdžius |
Kasmet augantis vaikų, kuriems diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, skaičius didina poreikį ieškoti kuo efektyvesnių pagalbos būdų ir skatina aktyviau šviesti visuomenę apie šiuos sutrikimus. Muzikos terapijos specialistų poreikis auga, o Lietuvoje jau rengiant muzikos terapeutus ir plečiant tarpdisciplininį bendradarbiavimą, atsiveria vis daugiau galimybių gerinti autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybę.