Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti daug klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su atleidimu iš darbo po motinystės atostogų, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK).
Vaiko priežiūros atostogos: kas turi teisę?
Darbo kodeksas numato, kad į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, tėvas, seneliai, globėjai. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Svarbu pažymėti, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau apie nėštumo ir gimdymo atostogas darbdavys turi būti informuotas.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo metu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, nesant darbo sutarties šalių valios, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbdavys, priėmęs sprendimą grįžti, privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei buvo prieš atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.
Po tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurį būtų turėjęs teisę dirbdamas, jei nesinaudotų vaiko priežiūros atostogų teise. Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad darbuotojas gali sugrįžti į darbą anksčiau, nei baigiasi vaiko priežiūros atostogos, tačiau apie tai jis turi tinkamai informuoti darbdavį, raštu pranešdamas ne vėliau nei 14 kalendorinių dienų prieš planuojamą grįžimo datą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti ilgesni terminai, tačiau jie negali būti trumpesni už įstatymo nustatytą minimumą.
Darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau. Be to, darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.
Darbo grafikai, nuotolinis darbas ir lankstumas
Jauni tėvai gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, keisti darbo laiko režimą ir grafiką. Dažnu atveju darbdavys privalo tokius prašymus tenkinti. Jei darbo vietos nėra užimtos, darbdavys gali siūlyti prastovas ir mokėti prastovos kompensaciją, jei darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu po VPA
Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas turi būti raštu; jei kita šalis sutinka, ji pareiškia sutikimą raštu. Jei per 5 darbo dienas nėra atsakyta, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs išeitinę išmoką. Išlyginamos specialios sąlygos tam, kurių išeitinė išmoka dydis priklauso nuo stažo ir kitų kriterijų.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Darbas, pamainos, nuotolinis darbas ir vaikų priežiūra
Grįžusiam darbuotojui pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei 52 valandas. Viešojo sektoriaus darbuotojams nuo 2023 m. metų taikoma trumpinta 32 valandų savaitė, o valstybės įstaigose turi būti įrengti vaikų kambariai. Jei pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojas dirba naktinėse pamainose, jis turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo pranešimo, išskyrus atvejus, kai darbas organizuojamas be pamainų, kai tokios teisės nėra. Tačiau laikomos išlygos valstybės įstaigoms ir tam tikroms situacijoms.
Nuotolinis darbas nėštumo, gimdymo ar maitinančioms krūtimi asmenims
Jei darbdavys reikalautų darbuotojo dirbti iš namų tam tikrą laiką ar visą laiką, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį ar keisti darbo sąlygas. Darbdavys privalo tenkinti nuotolinį darbą užtikrinant nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, jeigu tai nėra nepagrįstai ir dėl gamybinio sutrikimo ar didelių sąnaudų nepagrįsta.
Motinystės išmokos ir atostogos
Nėštumo ir gimdymo atostogos: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 (ar 70, priklausomai nuo gimdymo sąlygų) dienų po gimdymo. Motinystės išmoka: 77,58 proc. Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis, suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jo sulaukia vienerių metų. Tėvystės išmoka: 77,58 proc. Vaiko priežiūros atostogos: iki vaiko treji metai; atostogos gali būti imamos dalimis ar pakaitomis. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo laikotarpio: iki 18 mėnesių - 60 proc., iki 24 mėnesių su laikas nuo 0 iki 12 mėnesių - 45 proc., nuo 12 iki 24 mėnesių - 30 proc. Nuo 2023 m. abu tėvai (ar įtėviai) turi privalomai būti atsakingi už Vaiko priežiūros mėnesius - 2 mėnesiai kiekvienam.
Ką daryti, jei buvote neteisėtai atleistas?
Darbuotojas, įtariantis neteisėtą atleidimą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Prašymas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos; praleidus terminą, galima prašyti atnaujinimo su paaiškinimu.
Kaip atsižvelgti į po VPA grįžtančios mamos teisę ir kaip užtikrinti jos karjeros atsparumą?
Grįžusi po VPA, mama gali tikėtis to paties arba lygiavertės darbo vietos. Dažnai pasitaiko situacijų, kai įmonė po grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų keičia organizaciją ir gali būti, kad ta pati vieta nėra atidaryta. Tokioje situacijoje darbdavio pareiga - užtikrinti darbo vietos apsaugą ir teisę grįžti į lygiavertę poziciją. Be to, gali būti taikomi papildomi privalumai: pertraukos maitinti krūtis, lankstus grafikas, nuotolinis darbas, galimybė keisti laiką ir pan.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Svarbu įrodyti, kad darbo sąlygos po grįžimo pagerėjo ar išliko lygiai tokios pat, įskaitant atlyginimą ir papildomus privalumus. Taip pat dažnai galima dirbti kita darbdavio suteikta lygiavertė pozicija, laikantis konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių, kurios gali būti sudarytos su darbdaviu.
Tiesioginiai patarimai mamoms po grįžimo
- Prašykite nuotolinį darbą ar lanksčias darbo valandas, jeigu tai padeda derinti priežiūrą vaikui ir darbą.
- Patikrinkite, ar jūsų įmonėje taikomos papildomos teisės, pvz., pertraukos maitinti krūtimi, papildomi laiko laikai ar papildomos poilsio dienos.
- Jei įmanoma, įvertinkite galimybes grįžti į lygiavertę poziciją ar darbo sąlygų pagerinimą, įskaitant atlyginimą.
- Konsultuokitės su teisininku, jei kyla klausimų dėl atleidimo ar darbo sąlygų po sugrįžimo.