Moterys Lietuvoje susiduria su sudėtingais iššūkiais socialinėje ir ekonominėje sferose. Šiame straipsnyje apžvelgiami didžiausi 2024 metais laukę iššūkiai, vertinami pokyčiai viešųjų finansų ir mokesčių srityje, taip pat svarbiausios kryptys, kurios gali pagerinti moterų padėtį šalies kontekste. Remiamasi išsamiu Lietuvos mokslininkų bei institucijų įsitraukimu į socialinę apsaugą, demografinius procesus ir ekonominę politiką.
Ekonominių ir socialinių iššūkių blokai 2024 metais
Ekonomikos aplinkoje Gruževskio pastebėjimai apie pajamų nelygybę kaip neišvengiamą rinkos ekonomikos dalį išryškina būtinybę tobulinti mokesčių sistemą, didinti visuomeninę energetinių išteklių naudojimo kontrolę ir sutvarkyti paramos gavėjų duomenų bazę. Pagal optimistišką nuomonę Lietuvos ekonomika išlieka atspari - BVP nuosmukis tesumažėjo iki apie 0,2 proc., o eksportinė atsigavimo dinamika, ypač ES partnerėse, tikėtina. Tai kuria prielaidas 2024-aisiais išnaudoti potencialą.
- Darbo rinka rodo teigiamus posūkius: nedarbo lygis augo nežymiai, tačiau augo laisvų darbo vietų skaičius, trumpėjo ilgalaikis nedarbas, stiprėjo užimtumas ir Sodros įmokas mokančių darbuotojų skaičius. Vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 12 proc.
- Socialinės apsaugos ir senėjimo kontekste kyla poreikis išlyginti pajamas, didinti solidarumą ir užtikrinti ilgalaikę finansinę tvarumą. Tačiau dabartinė politinė darbotvarkė bei diskusijos apie mokesčių reformą šiuo metu nėra įgyvendinamos taip, kaip buvo planuota pernai.
Profesoriaus Gruževskio nuomone, Lietuvoje būtina reformuoti mokesčių sistemą, intensyvinti energetinių išteklių naudojimo kontrolę ir sukurti patikimą paramos gavėjų duomenų bazę. Tai turėtų padėti sumažinti nelygybės socialinėje ir ekonominėje plotmėje rizikas bei suteikti valstybės fiskaliniams ištekliams didesnį efektą.
Socialinės apsaugos, globos ir demografiniai iššūkiai
Socialinė apsauga Lietuvoje išlieka vienu iš pagrindinių biudžeto prioritetų. Diskusijose išryškėja požiūris į socialinės apsaugos reformas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį moterų gyvenimo kokybei: nuo pensijų dydžio reguliavimo iki išlaidų apskaitos ir socialinių paslaugų finansavimo.
Demografiniai procesai, kuriuos aptarė demografinių tyrimų specialistai, rodo, kad gimstamumo lygis yra jautrus iššūkiams - pandemija, karas Ukrainoje, migrantų srautai ir infliacija veikia gyventojų pasitikėjimą ateitimi bei sprendimus kurti šeimas. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu emigracija ir imigracija keičia Lietuvos gyventojų struktūrą, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį moterų socialiniam saugumui, šeimos finansams ir vaikų prieinamumui bei išsilavinimo galimybėms.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Socialinės ekonomikos augimas Lietuvoje: naujos struktūros ir įrankiai
LSMC mokslininkų tyrimai ir praktiniai pasiekimai rodo, kad socialinė ekonomika siūlo alternatyvą tradiciniams modeliams ir skatina daugiau įtraukti moteris į įmonių, NVO ir viešųjų paslaugų teikimą. Socialinė ekonomika apima kooperatyvus, savitarpio pagalbos organizacijas, asociacijas, fondus ir socialines įmones, o jos pagrindinis siekis - žmonių socialinių poreikių tenkinimas kartu su ekonomine tvarumu. Lietuvoje vystosi nauja SE infrastruktūra - Socialinė birža, kuri skatina solidarų dalijimąsi, darnaus finansavimo principus ir socialinių iniciatyvų plėtrą.
Didelis dėmesys skiriamas socialiniams verslams, kurie integruoja socialinius tikslus į verslo modelius; jų plėtra sutampa su ES socialinės ekonomikos chartijos principų diegimu. Nuo 2015 m. socialinės įmonės Lietuvoje yra pripažinamos SE dalimi, o jų veikla skatinama per politines iniciatyvas ir valstybės paramą. Socialinė birža ir SEI (Socialinės ekonomikos institutas) kuria sąlygas, kuriomis moterys gali aktyviau įsitraukti į šią inovatyvią rinkos dalį.
Infrastruktūra ir institucijos
Valstybinės institucijos ir savivaldybės vaidina svarbų vaidmenį SE plėtrai - finansuojant projektus, skiriant dotacijas socialinėms įmonei ir palaikant integraciją į darbo rinką. Inovacijų agentūra ir Investuok Lietuvoje teikia paramą verslumo skatinimui, mentorystę ir įtrauktį į investicijas. SE tinklo veikla skatina socialinį dialogą ir įtrauktį į politikos formavimą, o Socialiniai stalų mechanizmai (ASES) padeda koordinuoti įvairių sektorių atstovus.
Socialinės apsaugos modeliai ir jų įtaka moterų padėčiai
Tarptautinėse ir šalies konteksto studijose išskiriami keli socialinės apsaugos modeliai: liberalusis, korporatyvinis, socialdemokratiškas bei katalikiškasis. Skandinavijos šalys dažnai demonstruoja socialdemokratinį arba institucinį modelį su universaliomis paslaugomis ir dideliu valstybės finansavimo lygiu. Lietuvoje raukytis į šias įtakas skatina socialinės apsaugos reformas, kurios galėtų užtikrinti didesnį moterų užimtumą, stabilias pensijas ir ilgalaikį socialinį įsitraukimą į darbo rinką.
Diskusijose taip pat pabrėžiama, kad imigracija ir demografiniai pokyčiai reikalauja adaktyvių politikos sprendimų, skirtų moterų įtraukimui į verslą, švietimą ir gyventojų ekonominį gerovės lygį. Socialinių įmonių atstovai ir tinklai kviečia į dialogą apie lygias galimybes, amžiaus diskriminacijos mažinimą ir skaitmeninio raštingumo didinimą, taip pat įtraukiant vyresnio amžiaus moteris į naujus darbo modelius.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Rekomendacijos 2024-2025 metams
- Tobulinti mokesčių sistemą, įtraukiant priemones, kurios skatintų moterų įtraukimą į darbo rinką, didintų atlyginimų skaidrumą ir supaprastintų keitimus.
- Sustiprinti visuomeninę energetinių išteklių naudojimo kontrolę ir kurti tikslines kompensacijas šeimoms su vaikais bei vyresnio amžiaus moterimis.
- Užtikrinti patikimą paramos gavėjų duomenų bazę, kad būtų galima tiksliau paskirstyti socialinę paramą ir skatinti socialinį verslą.
- Stiprinti socialinį dialogą tarp valstybės, verslo ir NVO, siekiant įtraukti moteris į socialinę ekonomiką, SE rinkos plėtrą ir inovacijas.
- Įgyvendinti demografinę politiką, kuri skatintų gimstamumą, apsaugotų šeimas ir suteiktų galimybes moterims derinti darbą su šeimos pareigomis.
Viešosios programos, kultūra ir švietimas
Svarbu toliau plėtoti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas, kurios užtikrintų lygiavertę prieigą prie išsilavinimo ir sveikatos paslaugų. Nemažai demografinių sprendimų reikalauja platesnio socialinės gerovės tinklo - universalios pagalbos ir papildomų mechanizmų, kad moterys galėtų įgyti gebėjimų, reikalingų darbo rinkoje ar versle, ir taip geriau suderinti profesinį gyvenimą su asmeniniu ir šeimos gyvenimu.
Apžvalginė išvada
Nors iššūkiai socialinėje ir ekonominėje sferose išlieka sudėtingi, politinės reformos, socialinės inovacijos ir SE plėtra suteikia galimybių moterims Lietuvoje geriau įsitraukti į darbo rinką, stabilizuoti pajamų lygį ir užtikrinti ilgalaikę socialinę apsaugą. Demografiniai pokyčiai bei tarptautiniai procesai skatina ieškoti naujų modelių, kurie būtų teisingi, efektyvūs ir tvarūs visoms visuomenės narių grupėms, ypač moterims.
Priedas: galimos lentelės ir diagramos
| Elementas | Aprašymas | Poveikis moterims |
|---|---|---|
| Pensijų reformos kryptis | Didinti pensijų dalį skaičiuojant iš atlyginimų dydžio | Stipresnė senatvės finansinė apsauga moterims |
| Energetinių išteklių kontrolė | Visuomeninė kontrolė ir kompensacijos šeimoms | Mažesnės išlaidos šeimų biudžetuose |
| Socialinės įmonės finansavimas | Paramos mechanizmai, SEI parama | Geriau galimybės moterims įsitraukti į socialinį verslą |
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys