Šiandieninėje visuomenėje moterų savirealizacija yra glaudžiai susijusi su kintančiomis socialinėmis elgesio normomis ir šeimos modeliais. Nauji socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai veikia įvairius socialinius institutus, įskaitant ir požiūrį į šeimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kinta moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje, kokios yra egalitarinės šeimos ypatybės ir kaip visa tai veikia vaiko socializaciją.
Kintantys Šeimos Modeliai
Poindustrinėse visuomenėse dėl globalizacijos ir individualizacijos procesų silpnėja atsidavimas šeimai, mažiau prisiimama įsipareigojimų šeimai ir jos nariams. Kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys lemia ir požiūrį į šeimą: nuo tradicinio modelio, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio modelio. Egalitarinėje šeimoje abu sutuoktiniai yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbais bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus.
Kaip teigia L. Arnlaug (2006), ,,tradicinis šeimos modelis, kai vyrui priskiriamas šeimos maitintojo vaidmuo, o moteris turi rūpintis vaikais ir namų ruoša, žlunga". Šis vėlyvojo modernizmo šeimos modelis pasižymi tuo, kad abu partneriai yra lygūs ir besinaudojantys lygiomis teisėmis. Pasak D. Šienienės (2008), ,,šeima yra tarsi įmonė: darbo metu tai yra du verslininkai, o laisvalaikiu tai yra du atskiri individai".
Visuomenė vis labiau toleruoja įvairius šeimos modelius ar net jiems pritaria. Remiantis 2001 metais Lietuvoje atlikto tyrimo „Gyventojų politikos vertinimas“ duomenimis, egalitarinį santykių modelį palaiko dauguma tyrime dalyvavusių respondentų. 83% vyrų ir 85% moterų galvoja, kad ,,tiek vyras, tiek moteris turėtų įnešti savo indėlį į namų ūkio biudžetą". Kalbant apie namų ruošos darbus, tas pats tyrimas atskleidžia, jog Lietuvoje dauguma vyrų ir moterų nesutinka, kad namų ruošos darbai ,,nėra vyro pareiga" (atitinkamai 85% ir 92%), o su teiginiu ,,tiek tėvas, tiek motina gali puikiai prižiūrėti savo vaikus", sutiko 86% vyrų ir 92% apklausoje dalyvavusių moterų.
Nepaisant vakarietiškų vertybių ir normų, patriarchalinės nuostatos dar gana gajos. Tai parodė teiginio „vyro pareiga yra uždirbti pinigus, o moters - rūpintis namais ir šeima“ vertinimai. Už tradicinį šeimos modelį, kai vyras atlieka šeimos maitintojo vaidmenį, o moteris - šeimos aptarnavimo ir globos vaidmenį, pasisako beveik pusė apklaustų moterų (48%) ir daugiau nei pusė vyrų (55%).
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Šeima Kaip Socialinis Institutas
Šeima dažnai apibrėžiama kaip socialinė institucija. G. Kvieskienė (2005) mano, jog šeima yra unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas joje įgyja pirmąsias socialines pamokas. Šeimos, kaip socialinio instituto, esmę bene geriausiai išreiškia jos funkcijos: psichosocialinė, ekonominė, reprodukcinė, socializacijos, globos ir priežiūros bei kultūrinė.
Apibendrinant įvairių mokslininkų siūlomas šeimos funkcijų klasifikacijas, galima išskirti šias pagrindines funkcijas:
- Reprodukcinė funkcija (vaikų gimdymas, auginimas ir auklėjimas)
- Ekonominė funkcija (ekonominė, ūkinė šeimos veikla)
- Socializacijos funkcija (bendrieji socializacijos procesai ir tautos tradicijų perdavimas)
- Psichosocialinė funkcija (šeimos narių tarpusavio bendravimas, dvasinis ir psichologinis palaikymas, meilė ir pan.)
- Rekreacinė funkcija
- Seksualinė funkcija
Egalitarinės Šeimos Iššūkiai
Vis labiau šeimose įsivyraujantis egalitarinis modelis, atsiradęs dėl masinio motinų įsiliejimo į darbo rinką, privertė iš naujo pažvelgti į atsakomybės už vaiko socializaciją problemą ir iškelti probleminius klausimus: kaip vaiko ugdymo funkcijas pasidalija tėvas ir motina, kai abu jie yra šeimos maitintojai? Kaip kinta socialiniai vaidmenys šeimoje? Kaip tokioje šeimoje patenkinami visi pagrindiniai vaiko poreikiai?
J. ius kelia ir naujus iššūkius visuomenei. Šiandien, ne tik auga šeimos pajamos, bet ir brangsta tėvų laikas, nes vaikų auklėjimas - daug laiko užimantis procesas. Taip pat mažėja šeimos narių skaičius ir tėvai dažniausiai augina vieną ar du vaikus.
Jordan Peterson: Karjera ir motinystė: ar moterims meluojama? | „Big Think“
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Siekiant išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaiko socializaciją egalitarinėje šeimoje, buvo atliktas tyrimas, kurio metu analizuoti tėvų požiūriai į vaiko socializaciją egalitarinėje šeimoje. Tyrimo duomenys apibendrinti lentelėje:
| Teiginys | Pritaria (%) | Nepritaria (%) |
|---|---|---|
| Tiek vyras, tiek moteris turėtų įnešti indėlį į namų ūkio biudžetą | 84 | 16 |
| Namų ruošos darbai nėra vyro pareiga | 88.5 | 11.5 |
| Tiek tėvas, tiek motina gali puikiai prižiūrėti savo vaikus | 89 | 11 |
| Vyro pareiga yra uždirbti pinigus, o moters - rūpintis namais ir šeima | 51.5 | 48.5 |
Motinystės Iššūkiai Šiandieninėje Visuomenėje
Diskusiją, koks yra tėvo vaidmuo vaikų ugdymo procese, jau pradėjome ir pakvietėme apie tai kalbėtis, o dabar kviečiame diskutuoti ir kalbėtis apie mamos vaidmenį ugdymo procese, kai šalia šių reikšmingų pareigų dar yra žmonos, dukros, darbuotojos, anūkės ir kitų pareigų. Kurioje vietoje atsiduria motinystė, kai reikia atlikti tiek daug svarbių pareigų ir susidėlioti prioritetus? Ar lengva mėgautis motinyte ir jaustis gerai atliekant socialinius vaidmenis visuomenėje. Ar tikrai lengva didžiuotis motinyste ir mėgautis kiekviena akimirka būnant šalia savo vaikų, kai visi žurnalų viršeliai mirga nuo karjerą darančių moterų. Tarsi moters aukštas socialinis statusas yra priimtinas mūsų visuomenėje, o motinystė - nuobodus ir neprasmingas užsiėmimas. Ar visada drąsu pasakyti, kad aš esu mama ir tai yra mano pagrindinės pareigos, kurias šiuo metu atlieku?
Labai džiugu, kad moterims pavyksta suderinti karjerą ir motinystę, tik ar visoms pavyks atrasti vidinę harmoniją suderinant abi šias funkcijas bei dar daugelį kitų. Tikriausiai neįtraukiant vyro į vaikų ugdymo procesą, bet imantis viską daryti pačioms niekas nebūna laimingas - nei moterys, nei vyrai, nes vienos jaučiasi pavargusios, o kiti - atriboti arba patys atsiriboja nuo šeimos, nes taip patogiau. Kokios mes skirtingos ir kartu panašios. Kas vienija skirtybes? Pasirinkti motinystę prioritetine sritimi šiandien tampa nesaugu, nes tada moteris tampa priklausoma nuo vyro, o tai ne visoms suteikia laimę. Kiekviena turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės, turime teisę priimti sau naudingus sprendimus. Kiti nenugyvens mūsų gyvenimo, kad ir ką sakytų.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys
tags: #moteru #savirealizacija #prisitaikant #prie #socialinio #elgesio