Mokykla - tai vieta, kur vaikas turi jaustis saugus, gerbiamas ir vertinamas. Lietuvoje galioja aiškus principas: smurtas prieš vaiką draudžiamas visomis formomis, įskaitant fizines bausmes.
Tačiau ką daryti, jei nesame tikri, kad tai, ką patiriame, yra smurtas? Tam tikrus veiksmus atpažinti kaip smurtą nėra sunku - kai mus muša ar stumdo, suprantame, kad prieš mus smurtaujama. Tačiau psichologinis smurtas vis dar yra tylioji tiksinti bomba šiais laikais.
Smurtas - tai ne vien fizinis veiksmas. Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingi smurto sąvokos aiškinimai. Socialinio pedagogo žinyne (2002) sąvoka smurtas prieš vaiką įvardinama kaip vaiko patiriama fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, jėgos vartojimo prieš vaiką (12-18 m.).
Smurto apibrėžimas, formos ir teisinis draudimas
Smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje yra visi tyčiniai veiksmai, dėl kurių patiriama fizinė, psichinė, seksualinė ar materialinė žala, kai tokius veiksmus naudoja šeimos narys, giminaitis arba kartu gyvenantis asmuo. Ugdymo įstaigose tarp mokinių dažniausiai pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba grasinimas tai padaryti.
Psichologinis smurtas vis dar yra tylioji tiksinti bomba šiais laikais. Sunkiau fiksuojamas, mažiau registruojamas ir rečiausiai atpažįstamas lyginant su kitomis smurto formomis, psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kur - mokykloje, namuose, darbo aplinkoje, socialinėse medijose. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas mokykloje: kas tai?
Švietimo sistemoje papildomą apsaugą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas - mokyklose draudžiama bet kokia smurto forma, taip pat ir darbuotojų veiksmai mokinių atžvilgiu. Tai reiškia paprastą, bet esminę taisyklę: nei auklėjimo tikslas, nei emocijos, nei „tradicija“ negali pateisinti vaiko orumo pažeidimo.
Psichologinio smurto atpažinimo sunkumai ir pasekmės
Psichologinis smurtas prieš vaikus yra viena iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytų smurto rūšių. Vilmos Augienės teigimu, įprotis žeisti kitą žmogų emociškai yra taip stipriai įsišaknijęs mūsų kasdienybėje, kad kai kurios jo apraiškos atrodo tarsi savaime suprantamos ir nereikšmingos, nors iš tikrųjų tyrimai, psichologų išvados rodo, kad žodžiai gali sužaloti vaiką net stipriau nei fiziniai veiksmai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad stebint vaiko teisių gynėjų kasdienybę kartais būna sunku atskirti psichologinį smurtą, nes visuomenėje jis yra tarsi nematomas, sunkiai atpažįstamas, ar ignoruojamas todėl, kad „nepatogus“ dėl sudėtingo ikiteisminio bei teisminio procesų taikant atsakomybę už psichologinio smurto naudojimą. I. Skuodienės teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad tėvai dėl nežinojimo, įgūdžių stokos ar kitų priežasčių vis dar dažnai naudoja psichologinį smurtą, kaip auklėjimo priemonę.
Patyrusiems psichologinį smurtą vaikams, kaip ir po fizinio smurto, gali atsirasti ankstyvieji potrauminiai požymiai - potrauminio streso, nerimo, depresijos simptomai. Šiuos ankstyvuosius simptomus sėkmingai padeda mažinti projekte "Kartu mes galime" adaptuojamos JAV kurtos, moksliniais tyrimais grįstos metodikos "CBITS" (Cognitive Behavioral Intervention for Trauma in Schools) ir "Bounce back".
VšĮ Terapinio ugdymo centro „Aplink“ vaiko atvejo koordinatorė-socialinė darbuotoja Ilona Vitkevičienė klausia: „Kaip kąsti į ranką, kuri maitina?“. Pasak I. Vitkevičienės, vaiko baimės, jausmai, kai baisu, kad gali būti atstumtas, nemylimas, yra didesnės už suvokimą, kad patiri emocinį spaudimą. Besitęsiantis netinkamas elgesys su vaiku, gali turėti skaudžių pasekmių ateityje. Todėl emocinio smurto pasekmės yra ilgalaikės, vaiką traumuojanti patirtis, kuri gali kartotis, jei pastebėję, kad vaikas patiria emocinį smurtą, to nesustabdysim.
Taip pat skaitykite: Mokytojo ir socialinio pedagogo sąveika
Mokytojo elgesio riba tarp reiklumo ir pažeidimo
Griežtumas ugdyme neišvengiamas: mokytojas nustato ribas, vertina žinias, reikalauja laikytis taisyklių. Tačiau kartais, anot teisininkės Raimondos Joskaudienės, riba tarp profesinio reiklumo ir vaiko teisių pažeidimo tampa pavojingai plona.
Svarbu: pagrįstas žinių vertinimas, konstruktyvi kritika ar reikalavimas laikytis taisyklių nėra smurtas. Riba peržengiama tada, kai veiksmai pažeidžia vaiko orumą, kelia baimę ar sistemingai žaloja jo psichologinę būklę.
Mokyklos vadovybės vaidmens įvairovė
Šios nuomonės rodo, kad mokyklos vadovybės reakcija į smurtą gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo konkrečios mokyklos, vadovo asmenybės ir kitų veiksnių. Kai kuriais atvejais vadovybė aktyviai sprendžia problemas, o kitais - vengia jų arba kaltina mokytojus.
- Mokyklos administracija visada išklauso abiejų pusių, sudaro komisiją išsiaiškinti vienokios ar kitokios situacijos priežastis ir išaiškina pasekmes.
- Mokyklos vadovybė išklauso apie mokytojo pateiktą problemą, padeda ją spręsti, įpareigoja atsakingus darbuotojus, derina veiksmus.
- Dažniausiai gina mokinį. Mokytojas pats kaltas, nemoka susitvarkyti.
- Neigia problemą, nes vaikai - tai tik "krepšeliai".
- Jei mokytojas kreipiasi į administraciją tokiu klausimu, administracija reaguoja visada ir greitai.
- Mokyklos vadovybė organizuoja direkcinius pasitarimus (mokinių gerovės komisija).
- Vadovybei nelabai rūpi mokytojo nuomonė, įsiklausoma tik į mokinių ir tėvų norus ir reikalavimus.
- Mūsų mokykloje mokytojai šalinami iš darbo, jei kyla drausmės klausimų.
Į vadovybę kreiptis pagalbos galima, bet poveikis nedidelis, o ir baimė pačiam likti kaltam. Dažniausiai kaltas lieka mokytojas, kaip nesugebantis valdyti klasės.
Psichologo darbo ypatumai mokykloje
Gimnazijos psichologė teikia individualias bei grupines konsultacijas mokiniams, padeda spręsti asmenines ir bendravimo problemas. Konsultuoja tėvus dėl santykių su vaikais problemų. Vaikas psichologo kabinete kalbasi, atskleidžia savo skausmingas, liūdnas, malonias ir kitokias patirtis. Ne iš karto.
Taip pat skaitykite: Atleidimo pagrindai mokytojams Lietuvoje
Vaikas psichologo kabinete žaidžia, mes žaidžiame ir žaidžiame daug. Mes žaidžiame stalo žaidimus (padeda kurti ryšį, padeda lavinti bendravimo įgūdžius), mes žaidžiame vaidybinius žaidimus.
Psichologinė pagalba dažniausiai yra kompleksinis reiškinys, kuris įtraukia ir dalina problemos sprendimui atsakomybę tėvams, mokytojams, vaikui, psichologui ir galbūt kitiems specialistams bei institucijoms. Psichologas yra koordinatorius, plano sudarytojas, kaip reaguoti. Psichologo pagalba yra konfidenciali.
Psichologas nėra gydytojas, jis nediagnozuoja ir negydo ligų, neišrašo receptų vaistams. Psichines ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai psichiatrai.
Specialistų trūkumas ir pagalbos prieinamumas
Viena iš didžiausių problemų, susijusių su smurto prevencija mokyklose, yra specialistų trūkumas. „Kvalifikuotų specialistų trūksta tiek mokyklose, tiek pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Ypač mažesniųjų miestų centrai turi tik po vieną kitą specialistą.
Neaišku, ar per nurodytą tam tikrą dienų skaičių su dabartinėmis pajėgomis galėsime dirbti kaip laikrodukas. Jau dabar turime kelių savaičių eiles. Psichologai dirba vos keliose miesto mokyklose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiaulių rajone.
Mūsų, kaip ir Panevėžio, Kauno rajonų tarnybos, yra nedidelės, tad įgyvendinus numatomas pataisas teks tik rankomis skėstelėti ir pečiais gūžtelėti - realiai jau šiuo metu nėra, kam dirbti su tokiais vaikais. Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose.
Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją.
Smurtas ugdymo įstaigose: raiška ir tyrimų duomenys
Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, seksualinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Vaikai jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto reiškinį tarp vaikų ugdymo įstaigoje.
Tyrimo instrumentas - anketinė apklausa vaikams (dalyvavo 216 vaikų) ir tėvams (dalyvavo 107 tėvai). Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros, tai yra, pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salių įrengtuose persirengimo kambariuose.
| Dažniausios vietos | Dažniausios formos |
|---|---|
| Pertraukos, koridoriai, tualetai | Fizinis ir psichologinis smurtas |
| Valgykla, klasė | Spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis |
| Persirengimo kambariai | Plaukų rovimas, draskymasis nagais |
Analizė parodė, kad vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja. Taip pat išryškėjo šios pagrindinės vaikų smurto mokykloje priežastys: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas.
Smurto prevencija mokykloje vykdoma atskiromis bendruomenės narius iniciatyvomis. Sprendžiant smurto problemą, Lietuvai reikalingos kompleksinės, koordinuotos įvairių žinybų pastangos siekiant išvengti smurto mokyklose, vykdyti smurto prevenciją ir teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams.
Mokytojo ir mokyklos pareigos reaguojant
Tokiu atveju svarbu žinoti, jog mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Įtarus, jog vaikas galimai patyrė patyčias, smurtą iš kitų nepilnamečių, pedagogų ar kitų mokyklos darbuotojų, reikėtų nedelsiant apie tai raštu pranešti mokyklos administracijai.
Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui.
Smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą.
Psichologo pagalbos principai ir bendradarbiavimas
Psichologinė pagalba dažniausiai yra kompleksinis reiškinys, kuris įtraukia ir dalina problemos sprendimui atsakomybę tėvams, mokytojams, vaikui, psichologui ir galbūt kitiems specialistams bei institucijoms. Jeigu problemos sprendimo atsakomybė yra paliekama tik psichologui ir vaikui, tai tikriausiai tik psichologui ir seksis gerai su tuo vaiku bendrauti, bet mokinys, grįždamas į klasę ar namų aplinką, tuo pačiu grįš ir į savo problemą.
Taigi, psichologas negali garantuoti, kad jo pagalba padės vaikui, nes ne jo vieno pagalba viską nusprendžia. Psichologo pagalba yra konfidenciali.
Programos ir praktiniai veiksmai mokytojų bendruomenėje
Įstaigos ir specialistai, norintys įgyvendinti programą „Esame saugūs“, kviečiami kreiptis į programos vadovę Ieva Daniūnaitę el. Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus.
Rodomi smurto požymiai dar nereiškia, kad moksleivis iš tiesų patiria smurtą, tačiau teisingai suformuluoti klausimai bei saugios erdvės sukūrimas gali padėti patvirtinti arba paneigti spėjimus. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
- Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens.
- Su paaugliais galima kalbėti kiek konkrečiau, užduoti tiesioginius klausimus.
- Pastebėjus elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, būtina nedelsti ir veikti proaktyviai.
Jei paaiškėja, kad moksleivis patiria smurtą, būtina nedelsiant informuoti atsakingus mokyklos darbuotojus ir pranešti policijai skubiosios pagalbos telefonu 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Smurtas tarp bendraamžių ir romantiniuose santykiuose
Ugdymo įstaigose tarp mokinių dažniausiai pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas. Dažniausiai vaikai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Paauglių smurtas romantiniuose santykiuose yra ganėtinai dažnas reiškinys, nes tokiame amžiuje dar tik mokomasi sveiku būdu išreikšti savo emocijas ir komunikuoti poreikius.
Atpažinti ir pripažinti partnerio (-ės) naudojamą smurtą yra daug sunkiau nei, pavyzdžiui, bendraamžių patyčias, nes šis žmogus yra daug artimesnis, tapęs didele bei svarbia tavo gyvenimo dalimi. Kad būtų lengviau atskirti nesveikus santykius nuo sveikų, galima pabandyti atsakyti į keletą iš anksto paruoštų klausimų ir pagalvoti, ar kitos poros santykiuose tokį patį elgesį laikytum priimtinu.
Socialinė aplinka, atstūmimas ir rizikos veiksniai
Mokykla, keldama vaikui naujus reikalavimus, tuo pačiu suteikia ir naujų galimybių. Tačiau nors ugdymo procesu metu mokykloje vaikas gauna daug naudingos informacijos, palengvinančios adaptacijos mokykloje laikotarpį, įgalinančios jį sėkmingai socializacijai, tolygiam fiziniam, psichiniam vystymuisi ir pan., bet visgi vaikas nėra apsaugomas nuo neigiamos patirties.
Remiantis pasauline ir Lietuvos statistika, smurto ir patyčių raiškos tendencijos prieš vaikus ir tarp vaikų įgauna vis platesnį mastą: smurtas ir patyčios tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, šis reiškinys dažnas jaunesniojo amžiaus vaikų grupėse ir naujose socialinėse aplinkose. Daugelis jų išgyvena stiprius vienatvės ir socialinio nepasitenkinimo jausmus.
Nelaimingi atsitikimai ir tyrimų tvarka
Nelaimingo įvykio metu turi būti užtikrinamas situacijos tyrimo objektyvumas, priešingu atveju, nepilnametis patirdamas smurtą apie tai nepraneš ugdymo įstaigos specialistams, o laiku nesuteikus reikalingos pagalbos, smurto ir patyčių pasekmės gali būti labai skaudžios.
Komisija turi atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, t. y. išklausyti įvykį mačiusių asmenų, įskaitant ir mokinių bei darbuotojų paaiškinimus, o prireikus gauti jų rašytinius paaiškinimus ir pasiaiškinimus bei ekspertų išvadas, nukentėjusiojo (esant galimybei) rašytinį paaiškinimą, medicinos įstaigos pažymą apie traumos pobūdį, sunkumą, taip pat išnagrinėti kitą su įvykiu susijusią medžiagą ir nustatyti aplinkybes bei priežastis, kas ir kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė.
Teisinės nuostatos ir pareigos
Lietuvoje galioja aiškus principas: smurtas prieš vaiką draudžiamas visomis formomis, įskaitant fizines bausmes. Tai nėra „geros valios“ klausimas - tai įstatyminė pareiga. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
Galimi sprendimo būdai psichologo darbo kontekste
- Didinti psichologinio smurto atpažįstamumą: Šviesti visuomenę, tėvus ir mokytojus apie psichologinio smurto apraiškas ir pasekmes.
- Gerinti mokyklos vadovybės reakciją: Užtikrinti, kad mokyklos vadovybė tinkamai reaguotų į smurto atvejus, o ne vengtų jų arba kaltintų mokytojus.
- Didinti specialistų skaičių: Skirti daugiau lėšų psichologų ir socialinių pedagogų darbo vietų kūrimui mokyklose.
- Užtikrinti kompleksinę pagalbą: Teikti kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems vaikams, jų tėvams ir mokytojams.
- Vykdyti prevencines programas: Įgyvendinti mokyklose smurto prevencijos programas, skirtas vaikų, tėvų ir mokytojų švietimui.
- Skatinti pozityvios tėvystės įgūdžius: Organizuoti mokymus tėvams apie pozityvios tėvystės principus ir smurto žalą.
- Užtikrinti konfidencialumą: Garantuoti, kad psichologo pagalba būtų konfidenciali.
- Įtraukti vaikus į sprendimų priėmimą: Įtraukti vaikus į mokyklos saugumo politikos formavimą.
Mokytojo praktiniai veiksmai klasėje
Mokytojas atsako už viską, kas vyksta pamokoje. Panašiai turėtų būti elgiamasi ir pastebėjus tarp moksleivių vykstančias patyčias. Dėl šios priežasties mokytojų pareiga yra nedelsiant įsikišti pastebėjus bet kokį smurtą tarp paauglių, priminti mokyklos taisykles ir parodyti, kad jokios formos smurtas mokyklos ribose ar už jų nebus toleruojamas, įskaitant ir smurtą elektroninėje erdvėje.
Mokykla nėra pajėgi kontroliuoti, kam vaikas skiria dėmesį grįžęs namo, bet gali sudaryti palankesnes sąlygas mokytis mokykloje. Popamokiniai būreliai ir klubai yra puikus būdas ne tik suteikti oficialią priežastį namo grįžti ne iš karto po pamokų, bet ir sukurti erdvę savarankiškam mokymuisi.
Bendradarbiavimas su tėvais ir institucijomis
Kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Gali būti, kad vaikas ugdymo specialistui, kuriuo pasitiki, bus linkęs pasakyti daugiau nei savo šeimos nariui, gydytojui ar kitam žmogui. Reikėtų detaliai aprašyti visus nerimą keliančius moksleivio elgesio bruožus, žymes ant kūno, kitus išorinius požymius, žodinius liudijimus.
Nuo kitų mokslo metų apie smurto atvejus reikės nedelsiant informuoti tėvus ir atsakingas institucijas, ir tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui - ir mokytojams turės būti skubiai - per penkias darbo dienas - pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba.
Visuomenės nuostatos ir ilgalaikė prevencija
Valstybės požiūris į vaiką per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Tačiau įstatymų priėmimas negarantuoja, kad vaikas realiai bus apsaugotas nuo prievartos. Prievartos taikymo nesustabdys jokie įstatymai, kol nepasikeis požiūris į patį vaiką.
Taip pat labai svarbu, kad mokyklose būtų sudarytos smurto prevencijos ir kontrolės programos ir į jų vykdymą būtų įtraukiama visa mokyklos komanda: pedagogai, mokyklos administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai bei patys vaikai. Turi pasikeisti požiūris į vaiką, kaip į visavertį žmogų, kuris turi teisę būti apsaugotas.