Žmogus - sudėtinga būtybė, kurios elgesys ir socialiniai santykiai gali būti išsamiai suprasti per socialinių vaidmenų teoriją. Socialiniai vaidmenys yra esminė žmogaus gyvenimo dalis, lemianti jo elgseną, santykių su kitais pobūdį ir savęs suvokimą visuomenėje.
Kas yra socialinis vaidmuo?
Socialinis vaidmuo - tai tam tikras elgesio modelis, būdingas apibrėžtai veiklos sričiai ar socialinei būsenai. Tai elgesio šablonas, kurio visuomenė tikisi iš individo, užimančio tam tikrą poziciją socialinėje struktūroje. Šie vaidmenys gyvuoja ilgiau už jų atlikėjus, pvz., tėvą, motiną ar seserį, tačiau kiekvienas žmogus vaidmenį atlieka savitai, jį praturtindamas savo individualumu.
Vaidmeninis bendravimas yra abipusis procesas: svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis, nes tai leidžia efektyviai sąveikauti.
Socialinio vaidmens elementai pagal G. Allport
G. Allport išskiria keturias socialinio vaidmens vystymosi stadijas:
- Su vaidmeniu susiję lūkesčiai: kiek daugiau žmonių bendrauja su vaidmens atlikėju, tuo įvairesni ir prieštaringesni lūkesčiai jam keliami.
- Vaidmens supratimas: nors egzistuoja socialiniai vaidmenų modeliai ir normos, kiekvienas žmogus jas interpretuoja individualiai, remdamasis socializacija, vertybėmis bei patirtimi.
- Emocinis vaidmens priėmimas ar nepriėmimas: tai emocinis sutikimas ar atsisakymas dalyvauti konkrečiame vaidmenyje.
- Vaidmens vykdymas: remiantis ankstesnėmis stadijomis, žmogus įgyvendina vaidmenį, siekdamas išreikšti savo meistriškumą ir prioritetus.
Socialinio vaidmens turinys ir struktūra
Vaidmens turinys apibrėžia, kas iš tikrųjų privaloma atlikti konkrečiame vaidmenyje. Oficialūs vaidmenys (pvz., gydytojo, mokytojo) remiasi formaliais dokumentais, darbų taisyklėmis, tačiau net ir tokiu atveju jų interpretacijos gali skirtis. Neformalių vaidmenų turinį dažniausiai lemia tradicijos, moralė ar žmonių susitarimai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Trumpai socialinio vaidmens turinį galima aptarti žodžiais: pageidaujama, būtina, draudžiama.
Socialiniai vaidmenys skirstomi į:
- Formalūs - apibrėžti įstatymais, taisyklėmis ar kitais oficialiais dokumentais.
- Neformalūs - pagrįsti tradicinėmis normomis, moraliniais principais ar socialiniais susitarimais.
Socialinio vaidmens apibrėžtumas ir konfliktai
Dažnai individas nežino, ką konkrečiai jis turi daryti pagal tam tikrą vaidmenį arba ko tikėtis iš kitų. Vaidmens neapibrėžtumas didina stresą tiek pačiam asmeniui, tiek jo aplinkai. Taip pat prarandama aiški orientacija, kaip vertinti savo kompetenciją ir elgesį.
Žmogaus vaidmens suvokimas grindžiamas įvairiais kriterijais:
- Pareigos - kas privaloma ir kas draudžiama;
- Moralės - kas etiška ir kilnu;
- Saugumo jausmo - kas saugu ar pavojinga.
Šie kriterijai dažnai prieštarauja vienas kitam, kas sukelia vidinius vaidmenų konfliktus.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Nuokrypio (deviantinis) vaidmuo
Susidūrus su vaidmens apibrėžtumo konfliktais, asmuo gali elgtis tiek leistinu, tiek neleistinu būdu. Tai vadinama pradiniu nuokrypiu, kai nusikalstamas vaidmuo laikomas epizodiniu ir nesutapatinamas su savimi. Tačiau jei nusikalstamas vaidmuo tampa pagrindiniu, jis pripažįstamas antriniu vaidmeniu, pakeičiančiu oficialųjį vaidmenį ir tapusiu savęs vertinimo pagrindu.
Tokiu atveju oficialiosios vertybės atmetamos, o jų vietą užima asocialios vertybės.
Socialiniai vaidmenys ir bendravimas
Bendraujantys asmenys dažnai atlieka įvairius socialinius vaidmenis, kurie gali būti slėpimosi už “patogių” vaidmenų, pavyzdžiui, draugo, patarėjo ar tėvo vaidmenų. Vienas vaidmuo, pavyzdžiui, draugo, gali apimti daugialypius aspektus - nuo globėjo iki teisėjo.
Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau socialinių vaidmenų jis atlieka, tačiau tai kelia sunkumus juos suderinti, nes dažnai vaidmenys tarpusavyje prieštarauja dėl skirtingų grupių reikalavimų ir normų.
Socialinių vaidmenų įtaka asmenybei ir socializacija
Atlikdamas vaidmenis, žmogus įsisavina tam tikras elgesio normas, vertybes ir įsitikinimus, kurie vėliau tampa asmenybės dalimi. Socialiniai vaidmenys padeda individui identifikuotis su socialine grupe ir jaustis jos nariu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas išmoksta socialines normas ir elgesio modelius, būdingus visuomenei ar grupei, taip įgaudamas socialinių vaidmenų atlikimo įgūdžius.
Vaidmenų konfliktai
Vaidmenų konfliktai kyla, kai vienas žmogus vienu metu atlieka kelių vaidmenų, kurių reikalavimai prieštarauja, pavyzdžiui, motina ir darbuotoja, susidūrimą. Tokio tipo konfliktai sukelia stresą, nerimą bei kitas psichologines problemas.
Socialiniai vaidmenys senatvėje
Pagyvenusio žmogaus socialiniai vaidmenys kinta: mažėja jų skaičius, dažnai pasikeičia jų apibrėžtumas ir vertės visuomenėje. Senatvė socialiniu aspektu dažnai reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais, prarandant svarbius vaidmenis, tokius kaip darbas ar šeimos nario pozicija.
Daugiau dėmesio skiriama išsaugoti senjorų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime bei suteikti galimybes mokytis, dirbti ir tobulėti, kol tik jie to nori ir gali.
Stereotipai ir diskriminacija vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu
Visuomenėje paplitę neigiami stereotipai apie senus žmones sukelia diskriminaciją darbo rinkoje, sveikatos priežiūroje ir socialinėse paslaugose. Dažnai jie laikomi ligotais, vienišais ir priklausomais nuo kitų, nors dauguma jų siekia ir gali aktyviai dalyvauti visuomenėje.
Socialinės psichologijos principai, susiję su socialiniais vaidmenimis
Socialinė psichologija tiria, kaip žmonės elgiasi ir sąveikauja įvairiose grupėse. Ji nagrinėja socialinius vaidmenis, jų įtaką nuostatoms, bendravimui, konfliktams ir elgesiui.
Pagrindiniai principai apima tapatybę, socialinį gyvenimą, žmogaus visuminį (holistinį) suvokimą ir etikos sampratas, paremtais Aristotelio ir Tomo Akviniečio dorybių teorijomis.
Pokyčio teorija ir socialinių vaidmenų planavimas
Pokyčio teorija yra įrankis, padedantis organizacijoms suvokti ir planuoti socialinį poveikį per veiklas, kurios keičia žmonių elgesį ir nuostatas. Jos pagrindas - pokyčio grandinė, kurioje išskiriamos resursų, veiklų, rezultatų ir socialinio poveikio dalys.
| Pokyčio grandinės dalis | Aprašymas |
|---|---|
| Ištekliai | Reikalingi resursai poveikiui sukurti |
| Veiklos | Veiklos, kurios tiesiogiai kuria pokytį |
| Rezultatai | Kiekybiniai pokyčio matavimai, kas įvyko veiklų metu |
| Socialinis poveikis | Trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio elgesio ir nuostatų pokyčiai |
Organizacijos turi aiškiai nurodyti ilgalaikį pokyčio tikslą, o vėliau - kokios veiklos jį pasieks. Pokyčio grandinė padeda matyti priežasties ir pasekmės ryšį, leidžiant įvertinti veiksmų reikalingumą ir poveikio efektyvumą.
tags: #socialiniu #vaidmenu #teorija