Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie galimą mokytojų smurtą prieš mokinius. Šie incidentai kelia didelį susirūpinimą visuomenėje ir reikalauja išsamaus tyrimo bei tinkamų sprendimų.
Naujausios Detalės ir Reakcijos
Neseniai paaiškėjo naujų detalių apie vieną konkretų atvejį, kai mokytoja savo veiksmus aiškina kaip juoką, tačiau mokinys teigia pasijutęs pažemintas. Ketvirtadienį paaiškėjo naujų detalių - esą dėl šios pačios mokytojos yra dar penki mokinių nusiskundimai.
Po paviešinto mokinio skundo į situaciją sureagavo ir mokyklos bendruomenės atstovai. Redakcija pateikia laikinojo mokyklos direktoriaus ir komisijos pirmininko Aleksandro Kirilovo, mokinių tarybos vicepirmininkės Viktorijos Ruminaitės bei Alytaus vicemerės Kristinos Daugelevičienės komentarus. Incidentas, kuris sukėlė mokinio reakciją, užfiksuotas klasės vaizdo kameromis.
Mokinių Tarybos Pozicija
Mokinių tarybos vicepirmininkė V. Ruminaitė atvirai palaiko jaunuolį ir sako pati patyrusi emocinį žeminimą. „Aš esu 120 procentų jo pusėje. Nematau nei vieno melagingo žodžio“, - teigia ji.
Anot V. Ruminaitės, tokio elgesio atvejų gali būti ne vienas: dalis mokinių mokytoją gindavo dėl draugiško bendravimo ir išvykų, dėl to, kad išleidžia iš pamokų, tačiau kita situacijos pusė - kur kas sudėtingesnė. „Prieš mane buvo naudojamas emocinis smurtas. Ji dažnai mane žemindavo žodžiais. Jei kažkas nesisekdavo taip, kaip ji įsivaizduodavo, vadindavo mus kvailiais, durniais“, - pasakoja mokinių tarybos vicepirmininkė.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos nauda autizmui
Pasak jos, žeminimas vykdavo ir viešai, klasės akivaizdoje. „Mergaitėms pliaukšteldavo per užpakalį. Gal kas tą interpretuoja kaip juoką, bet tai kartodavosi labai dažnai. Tai peržengia ribas“, - teigia ji.
V. Ruminaitė pabrėžia, kad toks elgesys menkino mokinių savivertę, o drąsos viešai apie tai prabilti daug kam trūko. „Kažkas mokinį pavadino „pūkeliu“. Jis ne pūkelis, o ąžuolas, kuris drąsiai pasakė, jog žeminti negalima. Tie, kurie gina tokį elgesį, gyvena akmens amžiuje, bet laikai pasikeitė“, - sako ji.
Komisijos Tyrimas
Gimnazijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurį atlieka direktoriaus sudaryta komisija, vadovaujama A. Kirilovo. Jis patvirtino, kad apklausos jau vyksta, o tyrimas gali atskleisti platesnę problemą, nei manyta iš pradžių. Paklaustas apie vaizdo įrašą, komisijos pirmininkas sakė: „Vaizdo įraše matyti fizinis kontaktas.“
Komisija savo išvadas turi pateikti iki lapkričio 26 dienos. „Vyksta komisijos posėdžiai, kviečiami mokiniai, mokytoja, kalbamasi ir su tais, kurie matė įvykius. Surinksime visą informaciją ir pateiksime siūlymus“, - teigia A. Kirilovas.
Paklaustas, ar dėl mokytojos yra daugiau skundų, A. Kirilovas tiesiogiai neatsakė, tačiau patvirtino, kad iš apklausų aiškėjančios mokinių nuotaikos - labai skirtingos. „Yra mokinių, kurie raštiškai pateikia, kad mokytoja maloniai bendrauja, puikiai moko. Bet yra ir tokių nuomonių, kurios atspindi tai, kas surašyta mokinio pranešime“, - sakė komisijos pirmininkas.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti psichologinį smurtą mokykloje?
Mokytoja nuo pareigų nušalinta trečiadienį. „Iš pradžių manyta, kad viskas susiję su mokinių tarybos reikalais. Vėliau pamatėme, kad situacija gali būti platesnė, todėl nušalinimas tapo tikslingas“, - paaiškino jis.
Savivaldybės Pozicija
Alytaus vicemerė K. Daugelevičienė patvirtino, kad gavusi mokinio skundą susitiko su gimnazijos vadovais. „Mokyklos vadovybė pasidalijo filmuota medžiaga ir kitų moksleivių skundais. Užfiksuoti vaizdo įrašai patvirtina moksleivio pasakojimą, tai patvirtina ir dar penkių jaunuolių liudijimai bei jų pasidalintos patirtys“, - teigia vicemerė.
Pasak jos, situacija kelia nerimą ir dėl to, kad moksleiviai nepasitiki administracija. „Šis konfliktas užfiksuotas prieš beveik tris savaites, ir iki tol, kol mokinys nesikreipė į savivaldybę, nors tyrimas ir vyko, sprendimų nebuvo. Tokie įvykiai neturėtų būti užvilkinami“, - pabrėžia K. Daugelevičienė.
Vicemerė taip pat informavo, kad dar viena mergina, su ta pačia mokytoja susidūrusi kitoje ugdymo įstaigoje, taip pat pasidalijo savo patirtimi. „Dar viena mergina, nuo šios konkrečios pedagogės nukentėjusi kitoje ugdymo įstaigoje, pasirodžius informacijai žiniasklaidoje vakar vakare parašė man asmeniškai. Mūsų požiūriu, toks elgesys yra netinkamas, mažų mažiausia neetiška taip kalbėti ar tuo labiau elgtis bet kuriam pedagogui, tuo labiau dorinio ugdymo (etikos) mokytojui“, - sakė vicemerė.
Ji teigė labiausiai nustebo sužinojusi, kokiais žeminančiais epitetas etikos mokytoja vadino savo mokinius.
Taip pat skaitykite: Smurto statistika mokyklose
Mokytojos Atsakymas
Mokytoja teigė, kad situacija išpūsta, o fizinis kontaktas buvęs draugiško juoko pratęsimas. „Priėjau iš nugaros ir gražiai rankas prilaikiau prie kaklo - nespaudžiau, nesužeidžiau. Atmosfera buvo draugiška. Visi matė, kad tai - juokas“, - sakė ji AlytusPlius.lt.
Vakar, kai buvo nušalinta nuo pareigų, mokytoja teigė, kad dėl situacijos tariasi su teisininkais.
Kas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?
Smurtas Mokyklose: Platesnis Kontekstas
Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas - pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai yra ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti.
Tyrimo duomenys rodo, kad 33 proc. apklaustųjų mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Pavyzdžiui, 2,7 proc. mokytojų teigė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas. 19,1 proc. Dauguma mokytojų dirbdami patiria socialinį smurtą, rodo atliktas tyrimas.
Beveik pusė (44,5 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, o 29,8 proc. mokytojų teigė, kad moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. 22,8 proc. pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus, o 26,4 proc. Atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis mokytojų patiria ir verbalinį smurtą. Pavyzdžiui, 40 proc. mokytojų atsakė, jog juos mokiniai yra apkeikę, 27,9 proc. teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš pedagogo išvaizdos, 26 proc. apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo. 19,6 proc.
Mokytojai darbe taip pat patiria ir seksualinį smurtą. 2,9 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes. 19,1 proc. nurodė sulaukę nešvankių juokelių, o 1,7 proc. apklausos dalyvių patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą. 29,1 proc.
Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. 12,2 proc. apklaustųjų mokytojų teigė, kad mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų. 10,4 proc. mokytojų sakė, kad tėvai yra iš jų šaipęsi, juos pravardžiavę. 21,4 proc. apklaustųjų yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, o 22,3 proc. Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete.
„Tyrimo duomenys parodė, kad 36,8 proc. pedagogų ir kitų švietimo įstaigos darbuotojų patyrė tyčiojimąsi iš mokinių, tačiau dar daugiau patyčių pedagogai patiria vieni iš kitų bei administracijos darbuotojų“ - rezultatus komentavo E. Milešinas. Tyrimo duomenimis, 31 proc. mokytojų atsakė, kad iš jų yra tyčiojęsis mokyklos administracijos darbuotojas, o 27 proc. apklaustųjų teigė, jog iš jų yra tyčiojęsis kitas pedagogas. 46,9 proc.
Tyrime „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose“ dalyvavo 1146 pedagogai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Tyrime dalyvavo 1059 moterys ir 85 vyrai, 2 respondentai nenurodė lyties. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis yra 51 metai.
LŠMPS užsakymu tyrimą atliko Mykolo Riomerio universitetas (MRU). Atlikto tyrimo rezultatai apima Lietuvos teisinės aplinkos analizę bei galimus tobulinimo aspektus, konkrečias pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų smurto, patiriamo iš ugdytinių ir jų tėvų, patirtis švietimo įstaigose.
Statistika apie smurtą prieš mokytojus
Tyrimo duomenys atskleidžia nerimą keliančią statistiką apie smurtą, kurį patiria mokytojai:
| Smurto Tipas | Procentas |
|---|---|
| Fizinis smurtas iš mokinių | 33% |
| Socialinis smurtas | 44.5% (kurstymas neklausyti) |
| Verbalinis smurtas (apkeikimas) | 40% |
| Seksualinis priekabiavimas | 2.9% (seksualiai priekabiaujančios žinutės) |
| Smurtas iš mokinių tėvų (tyčiojimasis) | 12.2% |
| Tyčiojimasis iš administracijos | 31% |
| Tyčiojimasis iš kitų pedagogų | 27% |
Kiti Incidentai
Vilniuje registruotas dar vienas galimai smurtinis incidentas mokykloje - mokytoja įtariama per pertrauką smurtavusi prieš mergaitę. Ji pranešė, kad tą pačią dieną, apie 10 val. 48 min., Vilniuje, A. Juozapavičiaus gatvėje, pertraukos metu, 55 metų mokytoja sukėlė fizinį skausmą jos 12-kos metų dukrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Ketvirtadienį taip pat buvo pranešta, kad vienos iš Vilniaus mokyklų vadovas galimai smurtavo prieš 12 metų amžiaus mokinį. Eltos žiniomis, prieš moksleivį smurtavo progimnazijos direktorius, įtariama, kad jis smogė į galvą ir krūtinę mažamečiui, klasės akivaizdoje liepė nusimauti kelnes.
„Savivaldybė apie šią situaciją yra informuota, bendradarbiausime su kitomis institucijomis visoms aplinkybėms išsiaiškinti. Tolesni savivaldybės veiksmai priklausys nuo teisėsaugos pradėto tyrimo eigos", - Eltą informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Policija pranešė, kad trečiadienį Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog antradienį tarp 12.10 ir 12.55 val. Vilniuje vyras smurtavo prieš dvylikametį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Garliavos Gimnazijos Įvykis
„Vakaro žinios“ trečiadienio rytą išplatino vaizdo įrašus, užfiksuotus Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje. Juose matoma, kaip pamokos metu mokytojas, pasilenkęs prie neaiškios kilmės miltelių, papiltų ant mokinio stalo, jų dalį neva suuosto. Kitame įraše tai daro vienas iš mokinių.
Pasklido informacija ir apie tai, kad šis etikos mokytojas smurtavo prieš vieną mokinį. Kauno apskrities policija patvirtino, kad gegužės 4 dieną buvo gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad Kauno rajone, Garliavoje esančioje ugdymo įstaigoje, ten dirbantis vyras, gimęs 1995 metais, galimai smurtavo prieš nepilnametį, gimusį 2007 metais. Iš žurnalistų gavome vaizdo medžiagą, kurioje matomas galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas“, - informavo Kauno apskrities policija.
Dėl šio įvykio Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 259 (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) straipsnius.
Mokytojo Atleidimas
Gimnazijos vadovybė šio incidento nekomentuoja. Tačiau Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius teigė, kad išsiaiškinus aplinkybes, mokytojas buvo iškart atleistas. „Kitą dieną po incidento. Mokytojas buvo neteisus, nesusivaldė, užpuolė mokinį. Trenkė jam, panaudojo smurtą. Tikrai buvo neteisus“, - kas nutiko, paaiškino J.Petkevičius.
Mokytojas prisipažino pasielgęs netinkamai, gailėjosi dėl savo poelgio. „Paaiškino, kad mokinys išvedė jį iš kantrybės. Paprasčiausiai nesusilaikė. Pripažino viską, ką padarė. Nesusilaikė, atliko smurto veiksmus“, - tikino J.Petkevičius.
Kreidos Incidentas
Kalbėdamas apie „narkotikų“ uostymą nuo mokyklinio stalo, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas tikino, kad šios aplinkybės jau yra ištirtos (tiesa, perduotos tirti ir policijai) - „uostoma“ buvo sutrupinta kreida. Tai patvirtino ir klasėje tuo metu buvę mokiniai.
„Kadangi mokytojas yra šiuolaikiškas, naudoja šiuolaikiškus metodus, jie pripažino, kad susitrupino kreidą ir vaizdavo, kad vartoja. Vienas mokinys padarė tą veiksmą - patraukė kreidos. Tad ir mokytojas, būdamas šiuolaikiškas, paskui tą patį padarė. Iš mokinių buvo iniciatyva. Jie kalbėjo įvairiomis temomis pamokos metu. Kalbėta ir apie narkotikus. Kol mokytojas aiškino, vaikai sutrupino kreidą ir paklausė: „Ar teisingai mes čia darome?“. Mokytojas pademonstravo, vaikai užfiksavo ir išėjo tokia kalba. Policija atlieka tyrimą, bet pasitvirtino, kad tai buvo kreida“, - kas nutiko, paaiškino J.Petkevičius.
Vaiko Teisių Gynėjų Pozicija
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė teigė, kad minima situacija yra labai jautri. Labiausiai ją neramina tai, kad smurtą nepilnametis galimai patyrė iš pedagogo. „Toks suaugusiojo poelgis gali palikti ne vien fizinę, bet ir gilią psichologinę traumą vaikui, griauna jo pasitikėjimą žmogumi, vaikui turinčiu būti aukštos moralės pavyzdžiu. Pranešimą apie šį įvykį gavome iš mokyklos, nedelsiant reagavome bei informavome policiją. Jau pasikalbėjome su nukentėjusiu vaiku, jo tėvais, atlikome vaiko situacijos vertinimą, pasiūlėme pagalbą. Renkame kitą svarbią informaciją“, - teigė N.Martišienė.
Ji paaiškino, kad vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Toks suaugusiojo poelgis gali palikti ne vien fizinę, bet ir gilią psichologinę traumą vaikui.
Pranešimų Daugėjimas
Bendrai pranešimų apie ugdymo įstaigose tarp vaikų kylančias patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau. 2020 metais iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 metais - 1139, 2022 metais - 1455. Per šių metų pirmąjį ketvirtį iš ugdymo įstaigų gauti jau 595 pranešimai.
„Retai, bet, deja, pasitaiko situacijų, kai vaiko teisių gynėjai gauna informaciją apie netinkamą ugdymo įstaigos personalo elgesį su vaiku. Svarbu su netinkamu elgesiu nesitaikstyti ir žinoti, kad saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Kviestume būti dėmesingiems ir rūpintis, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų saugu, jauku ir gera“, - patikino N.Martišienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad su vaikais dirbančiam personalui svarbu tobulinti savo emocinį raštingumą. „Supraskime, kad paauglystė - sudėtingas vaiko raidos etapas, kurį dažnai lydi maištavimas, emocijų audros. Gali būti, kad vaikas pasielgs neatsakingai, tačiau suaugusio žmogaus atsakomybė yra su vaiku kalbėtis bei suprasti, kodėl ir kokiais atvejais įsiplieskia emocijos, kas jas iššaukia, kad įvardinę jas, galėtume konstruktyviai išspręsti bet kokį ginčą“, - patarė specialistė.
Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad bet kurios krizinės situacijos atveju, suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti vaikais, padėti spręsti konfliktus. Jeigu sunkumus įveikti sunku, reikėtų drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus - jie padės rasti tinkamus elgesio keitimo įrankius.