Paliatyvioji medicina dažnai aprašoma kaip nauja medicinos disciplina. Nauji yra tiktai pastarųjų dešimtmečių skausmo ir simptomų terapijos medicinos ir mokslo laimėjimai, taip pat sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų elementarių poreikių tenkinimas. Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis.
Pagrindinės paliatyviosios pagalbos idėjos ir apibrėžimai
Paliatyviosios Pagalbos Apibrėžimas ir Principai: Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas. Tai pagalba tiems, kuriems gydomoji medicina padėti negali, todėl teikiama pagalba, mažinanti simptomus, ligonio kentėjimą.
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyriosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Paliatyviosios pagalbos principai ir etika
Pagrindiniai paliatyviosios pagalbos teikimo principai: Atidžiai išklausyti pacientą. Diagnozuoti prieš pradedant gydymą. Labai gerai žinoti apie skiriamų vaistų poveikį. Jei įmanoma, skirti vaistus, kurie vienu metu veikia keletą simptomų. Pacientui pateikiamas vaistų vartojimo planas turi būti kiek galima aiškesnis.
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Multidisciplininė komanda ir paslaugų apimtis
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti.
Paslaugų formos Lietuvoje: stacionarinė, ambulatorinė ir dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūros ypatumai
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Slauga namuose ir ambulatorinės paslaugos
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val.
Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje.
Finansavimas, prieinamumas ir siuntimo tvarka
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje. Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga?
Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
Kodėl kartais aktyvus gydymas nutraukiamas? Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Tai labai asmeninis klausimas. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Skausmo ir simptomų valdymas
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Nuskausminimas paliatyviojoje pagalboje: kodėl nuskausminimas yra esminė paliatyviosios pagalbos dalis ir kaip tinkamai parinktas gydymas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę - ne tik fizinę savijautą, bet ir emocinę bei dvasinę būseną. Taip pat aptariama, kad skausmas nėra vien fizinis pojūtis.
Psichologinė ir dvasinė parama
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Psichologiniai paliatyviosios pagalbos aspektai: kiekvienas žmogus, kuriam gydytojas diagnozavo nepagydomą ligą, patiria didžiulį šoką, jo sukeliamos reakcijos gali būti labai skirtingos. Kai kuriuos pacientus persekioja kaltės jausmas, apima įvairios baimės - mirties, negalios, kūno subjaurojimo, priklausomybės ir artimų santykių nutrūkimo. Daliai pacientų tokios ligos diagnozė sukelia depresiją, jiems gali sutrikti kognityvinė veikla, pasireikšti delyras, adaptacijos ar nerimo sutrikimai. Labai svarbu laiku nustatyti ir gydyti psichiatrinius simptomus.
Paliatyvioji priežiūra: JŪS ESATE TILTAS
Ankstyvoji paliatyvioji priežiūra ir įrodymais grįsti duomenys
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.
Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.
Tyrimų metodai ir veiksniai, lemiantys paslaugų kokybę
Metodai. Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse PubMed, Google Scholar ir eLABa. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vertinant paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, svarbus vaidmuo tenka socialinės paramos lygiui, materialiesiems ištekliams, išsilavinimui, šeiminei padėčiai, medicinos paslaugų prieinamumui ir kokybei, fiziniams, dvasiniams, bei psichologiniams veiksniams.
Nerimas, stresas ir depresija yra viena dažniausių gyvenimo pabaigos problemų ir šie simptomai neturėtų būti vertinami, kaip įprastiniai nepagydomos ligos simptomai. Svarbus veiksnys, kuris turi įtakos paliatyvių pacientų gyvenimo kokybei, yra geri šeiminiai santykiai. Most patients are cared for at home by their relatives, who face difficulties such as deteriorating physical, psychological, social and financial health, as well as lack of knowledge, which is necessary for effective patient care.
Lietuvos kontekstas: statistika, politika ir iniciatyvos
Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų.
Paliatyvioji pagalba - tai medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti pacientais, kurie serga aktyviai progresuojančia liga, kurios prognozė nepalanki. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. Paliatyvioji pagalba gali būti derinama su aktyviu ligos gydymu arba tapti pagrindiniu tikslu.
Pagalba šeimai ir gedėjimo periodas
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą.
Sielovadinio palydėjimo ir dvasinės paramos reikšmė
Aptariama paliatyviosios priežiūros ir sielovadinio palydėjimo sąveikos sveikatos priežiūros įstaigose galimybės ir plėtros prielaidos. Daug dėmesio skiriama kančios sampratoms Biblijoje ir jų sąsajoms su sielovadiniu sergančiojo palydėjimu. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
Rekomenduojama literatūra ir šaltiniai
Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse PubMed, Google Scholar ir eLABa. Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą. Dalyje medžiagos remtasi POLA ekspertų pranešimais ir tarptautinėmis gairėmis.
| Paslaugos rūšis | Teikimo vieta | Finansavimas |
|---|---|---|
| Stacionarinė paliatyvioji pagalba | Gydymo įstaigos (paliatyviosios skyrius) | Ligonių kasa (PSDF) |
| Ambulatorinė paliatyvioji pagalba | Paciento namai / poliklinika | Ligonių kasa (PSDF) |
| Dienos stacionaras | Dienos stacionaro paslaugos gydymo įstaigoje | Ligonių kasa (PSDF) |
Informacija parengta remiantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis įgyvendintu projektu „Slaugos, kineziterapijos ir ergoterapijos studijų krypčių inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų įgyvendinimas“ ir viešai prieinamais VLK bei POLA šaltiniais.
tags: #mokslniai #straipsniai #poliatyvi #slauga