Paliatyvioji pagalba - tai medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti pacientais, kurie serga aktyviai progresuojančia liga, kurios prognozė nepalanki. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. Paliatyvioji pagalba gali būti derinama su aktyviu ligos gydymu arba tapti pagrindiniu tikslu.
Paliatyviosios Pagalbos Apibrėžimas ir Principai
Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas. Tai pagalba tiems, kuriems gydomoji medicina padėti negali, todėl teikiama pagalba, mažinanti simptomus, ligonio kentėjimą.
Pagrindiniai paliatyviosios pagalbos teikimo principai:
- Atidžiai išklausyti pacientą.
- Diagnozuoti prieš pradedant gydymą.
- Labai gerai žinoti apie skiriamų vaistų poveikį.
- Jei įmanoma, skirti vaistus, kurie vienu metu veikia keletą simptomų.
- Pacientui pateikiamas vaistų vartojimo planas turi būti kiek galima aiškesnis.
Paliatyviosios Pagalbos Komanda
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui - ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai. Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti.
Svarbu paminėti, kad 2005 m. įkurta Pasaulio paliatyviosios pagalbos asociacija (angl. World Palliative Care Association).
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Psichologiniai Paliatyviosios Pagalbos Aspektai
Kiekvienas žmogus, kuriam gydytojas diagnozavo nepagydomą ligą, patiria didžiulį šoką, jo sukeliamos reakcijos gali būti labai skirtingos. Vieni pradeda blaškytis, panikuoti, protestuoti, jaučia nerimą ir baimę, pyksta ant viso pasaulio, kiti nuolat verkia, dar kitus apima apatija, jie į nieką nereaguoja.
Kai kuriuos pacientus persekioja kaltės jausmas, apima įvairios baimės - mirties, negalios, kūno subjaurojimo, priklausomybės ir artimų santykių nutrūkimo. Daliai pacientų tokios ligos diagnozė sukelia depresiją, jiems gali sutrikti kognityvinė veikla, pasireikšti delyras, adaptacijos ar nerimo sutrikimai. Labai svarbu laiku nustatyti ir gydyti psichiatrinius simptomus.
Nepagydoma liga žmogų tarsi izoliuoja nuo aplinkinių, nes draugai ir šeimos nariai dažnai nenori kalbėti su sergančiu žmogumi apie jo ligą. Jam būtina pasidalyti susikaupusiais jausmais. Tokiais atvejais žmogui yra svarbi draugų, šeimos narių ar psichoterapinės grupės teikiama socialinė pagalba. Nepagydoma liga visada kelia daugybę jausmų (baimę, pyktį, liūdesį), juos svarbu atvirai išsakyti, bet nemažiau svarbu yra pripažinti kylančią mirties baimę.
Artimieji, gydytojas, slaugytoja, psichoterapeutas ir kiekvienas, kuriuo pacientas pasitiki, turi nebijoti kalbėti apie paciento nerimą dėl mirties, padėti jam išsiaiškinti gyvenimo prioritetus, atsisakyti nebūtinų įsipareigojimų ir pasirinkti tai, kas teikia džiaugsmą. Reikia skatinti atrasti būdų pasidžiaugti gyvenimu (pvz., pasivaikščiojimai, skaitymas, filmai, gėlių auginimas, savanoriška pagalba kitiems), vengti izoliacijos. Ligos ir gedėjimo periodais paliatyviąją pagalbą teikiantys asmenys siekia patenkinti fizinius, psichologinius ir dvasinius ligonio poreikius, kartu atsižvelgdami į asmenines, kultūrines ir religines jo vertybes bei įsitikinimus.
Specifinis terminalinių ligonių nerimo gydymas priklauso nuo nerimo etiologijos, jo požymių ir aplinkos. Terminalinėse ligos stadijose svarbu padėti ligonio šeimai ir artimiesiems. Itin aktualu sustiprinti šeimos ryšius, būtina išnaudoti turimą laiką džiaugsmingai bendraujant su mylimais žmonėmis. Svarbu padėti ligoniui kontroliuoti pojūčius įvairiais savitaigos ir relaksacijos būdais - tokiais kaip progresyvinė raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, dėmesingas įsisąmoninimas, joga ir kiti. Apie savo ligą žmogus turėtų kalbėti paprastai, planuoti ateitį, nebijoti kreiptis psichoterapinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Paliatyvioji Slauga Namuose
Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose, rašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informaciniame pranešime. Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. „Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja“,- teigia O.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vertinant paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, svarbus vaidmuo tenka socialinės paramos lygiui, materialiesiems ištekliams, išsilavinimui, šeiminei padėčiai, medicinos paslaugų prieinamumui ir kokybei, fiziniams, dvasiniams, bei psichologiniams veiksniams. An important factor that affects the quality of life of palliative patients is good family relationships. Most patients are cared for at home by their relatives, who face difficulties such as deteriorating physical, psychological, social and financial health, as well as lack of knowledge, which is necessary for effective patient care.
Viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veiklos krypčių yra siekis pagerinti paliatyviosios pagalbos ir ją gaunančių pacientų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę. Didėjantis sergamumas nepagydomomis ligomis, besikeičianti, senstanti visuomenė yra priežastis gerinti, plėsti ir formuoti naują požiūrį į paliatyviosios priežiūros paslaugas, į sergančiojo gyvybei pavojinga liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones ir teikti pacientams bei jų šeimos nariams visavertes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas namuose.
Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos paliatyvių pacientų gyvenimo kokybei:
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Socialinė parama | Artimųjų, draugų ir bendruomenės pagalba. |
| Materialiniai ištekliai | Finansinis stabilumas ir prieinamumas prie reikalingų priemonių. |
| Išsilavinimas | Paciento ir jo artimųjų supratimas apie ligą ir priežiūrą. |
| Šeiminė padėtis | Stabili ir palaikanti šeima. |
| Medicinos paslaugų prieinamumas ir kokybė | Laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. |
| Fiziniai veiksniai | Skausmo valdymas ir simptomų kontrolė. |
| Dvasiniai veiksniai | Religiniai ir dvasiniai poreikiai. |
| Psichologiniai veiksniai | Emocinė parama ir psichologinė gerovė. |
Straipsnyje analizuojama sielovadinio palydėjimo samprata, principai ir reikšmė paliatyvioje slaugoje. Aptariama paliatyviosios priežiūros ir sielovadinio palydėjimo sąveikos sveikatos priežiūros įstaigose galimybės ir plėtros prielaidos. Daug dėmesio skiriama kančios sampratoms Biblijoje ir jų sąsajoms su sielovadiniu sergančiojo palydėjimu. Straipsnyje pristatomi ir daliniai empirinio kokybinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys išgyvenimų, kylančių ligos akivaizdoje patirtis, sergančiajam kylančius jausmus, patyrimus ir jam reikalingą pagalbą.
tags: #moksliniai #straipsniai #paliatyvi #slauga