Tarptautinė migracija seniai žinoma kaip vienas iš gyvenimiškų faktų. Vertinant Europos Sąjungos valstybes, Lietuva pirmauja pagal emigrantų skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, kurių migracines nuostatas dažniausiai formuoja politiniai ir ekonominiai valdžios sprendimai.
Emigracija į Vakarus lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, tai varžo žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtrą ir reiškia valstybės investicijų į šių asmenų išsilavinimą praradimą. Taip pat yra svarbu ir tai, kad emigruoja jauni darbingo amžiaus žmonės - mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema.
Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika, taip pat atsiras poreikis pritraukti specialistų iš trečiojo pasaulio šalių. Reikėtų įvertinti ir tai, kad pasaulio kontekste Lietuva nėra traukos šalis, todėl čia gyvenančių užsieniečių palyginti nedaug. Taigi, nepaisant emigracijos problemos aktualumo ir svarbos, šiuo metu supratimas apie jos mastus, priežastis ir galimus sprendimo būdus yra gana ribotas.
Didėjanti migracija iš Lietuvos įtakoja demografinį, intelektinį bei ekonomikos šalies nuosmukį. Tuo remiantis ir buvo suformuotas šio darbo tikslas - išanalizuoti vis didėjančios migracijos iš Lietuvos procesą, atskleidžiant pagrindines priežastis ir pasekmes.
Pagrindiniai darbe keliami uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Emigracijos poveikis Lietuvos visuomenei
- Išanalizuoti ir apibendrinti migracijos teorijas atskleidžiant jų kompleksiškumą.
- Remiantis atlikta koreliacine - regresine analize, nustatyti Lietuvos ekonominius, demografinius rodiklius, kurių kitimams didžiausią įtaką daro emigracijos procesas.
- Remiantis giluminiu ekspertų interviu, atlikti migracijos priežasčių ir pasekmių Lietuvoje vertinimą.
- Palyginti ekspertų tyrimo išvadas su statistinės koreliacinės - regresinės analizės rezultatais.
Darbo metodai: literatūros sisteminė, koncepcinė ir lyginamoji analizės, teisės aktų analizė, ekspertų apklausos analizė, koreliacinė - regresinė statistinių duomenų analizė.
Darbo struktūra: Pirmoje darbo dalyje mokslinės literatūros analizė bus atliekama tam, kad išsiaiškinti mokslines migracijos teorijas, atskleisti jų sąsajas viena su kita, įvertinti migracijos proceso kompleksiškumą, apibrėžti emigracijos sąvoką, išsiaiškinti emigracijos sukeliamas teigiamas ir neigiamas pasekmes.
Antroje darbo dalyje bus analizuojami statistiniai duomenys, kad įvardyti emigracijos mastus, kryptis, tendencijas. Trečioji darbo dalis bus skirta autorės atliekamam tyrimui, kurį sudarys dvi dalys: pirmoji bus koreliacinė regresinė analizė, kuri padės nustatyti ar emigrantų, deklaravusių išvykimą, skaičiaus tempų kitimams daro reikšmingą įtaką pasirinkti nepriklausomi kintamieji - ekonominiai, demografiniai rodikliai bei nustatyti šių veiksnių priklausomybės išraišką.
Antroji tyrimo dalis - ekspertinė apklausa „Migracijos iš Lietuvos priežasčių ir pasekmių vertinimas“, kuria siekiama išsiaiškinti pagrindines emigracijos priežastis bei įvertinti galimas pasekmes.
Išanalizavus ir apibendrinus migracijos teorijas darytina išvada, jog vieningo modelio aiškinant migracijos reiškinį nėra, todėl kad šis procesas yra kompleksiškas, kurį sąlygoja tiek subjektyvus, tiek objektyvūs veiksniai, priklausantys nuo procesų, vykstančių globaliu mastu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Atlikus koreliacinės-regresinės analizės tyrimą ir remiantis jo rezultatais, galima teigti, kad stipriausia priklausomybė yra tarp emigrantų skaičiaus ir bedarbių, gyventojų skaičiaus ir ilgalaikio nedarbo lygio Lietuvoje. Gautas teigiamas tiesinis koreliacinis ryšys, kuris reiškia, kad bedarbių skaičiaus didėjimas lemia emigracijos proceso didėjimą, todėl daroma prielaida, jog tai lemia šių abiejų procesų spartūs augimai. Emigrantų skaičiaus didėjimas turi didžiausią įtaką mažėjančiam gyventojų skaičiui šalyje.
Atlikus giluminį ekspertų interviu galima daryti išvadą, kad migracijos iš Lietuvos proceso emigrantams teikiami privalumai yra geresnių gyvenimo sąlygų susikūrimas bei įgūdžių ir patirties įgavimas, o Lietuvos valstybei - emigrantų uždirbamos lėšos investuojamos Lietuvoje, o trūkumai: kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimas, demografinių problemų kilimas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas), taip pat vaikų, paliktų giminaičiams arba išvis be globos, įvairių socialinių problemų atsiradimas.
Be to, nedarbas yra pagrindinė priežastis, kuri priverčia ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų išsivysčiusiose šalyse. Atlikus lyginamąją analizę ekspertų tyrimo išvadų su statistinės koreliacinės - regresinės analizės rezultatais, daroma išvada, kad Lietuvoje dominuoja ir artimiausioje ateityje dominuos darbo migracijos modelis. Tiek vienu, tiek kitu tyrimu nustatyta, kad esminės emigracijos priežastys yra susijusios su darbo veiksniu ir emigruojančių asmenų pagrindinis tikslas yra darbo paieška.
Gyventojų migracija yra didelė problema daugelyje pasaulio šalių. Ši tema aktuali, kadangi pagal emigracijos mastą Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungoje, todėl teorinėje dalyje pristatoma migracijos samprata bei esmė, pagrindinės migracijos atsiradimo priežastys ir lemiantys veiksniai, įtaka ekonominiu aspektu, migracijos politikos formavimosi prielaidos ir reglamentuojantys teisės aktai.
Siekiant įvertinti migracijos įtaką šalies ekonomikai, buvo analizuoti Lietuvos gyventojų migracijos mastai 2003 - 2007 m., pasirinktos ,,tikslo" šalys, Lietuvos emigrantų pagal amžių, lytį ir išsilavinimą mastai. Siekiant įvertinti kaip migracijos mastai veikia Lietuvos ekonomikos rodiklius, atlikta tarpusavio priklausomybės analizė. Emigracijos priežastims įvertinti buvo palyginti Europos Sąjungos šalių vidutiniai ekonominiai rodikliai: BVP vienam gyventojui, nedarbo lygis, užimtumo lygis, minimalus darbo užmokestis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei atsivėrus naujoms įsidarbinimo galimybėms, suaktyvėjo migracijos procesai. Lietuviai dažnai vyksta į kitas šalis ieškodami geriau apmokamo darbo, nepaisydami sunkumų ir kalbinių barjerų ryžtasi gyventi ten, kur aukštesnis pragyvenimo lygis.
Šios ekonomikos Lietuvoje stebimas darbo jėgos trūkumas. Akivaizdu, kad laisvas darbo vietas užpildys iš kitų šalių atvykstantys darbuotojai.
Ekonomistai darbo jėgos migraciją sieja su darbo rinkos būkle - gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygiu, socialinėmis garantijomis, taip pat bendra šalies ūkio ir socialine būkle, žmonių gyvenimo lygiu ir kt. Išskirti atskirus veiksnius įtakojančius emigracijai labai sunku, kadangi jie veikia kartu ir yra susiję.
Asmeniui ji yra svarbi kaip žingsnis aukštesnės padėties visuomenėje ir geresnės gyvenimo sąlygos link, visuomenei - kaip svarbi priemonė šalinant pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje. Žmogaus teisė judėti buvo apibrėžta 1948 m. priimtoje Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
Šis technologijų ir komunikacijų progresas labai išplėtė gyventojų mobilumo/migracijos galimybes. Globalizacija praėjusiame dešimtmetyje labai pakeitė migracijos procesus, sąlygojo teritorinius persikėlimus/migracijos tipų įvairovę.
Iš esmės nėra vieno migracijos apibrėžimo. Šiame nacionalinio lygmens politiniame, socialiniame, ekonominiame kontekste migracijos apibrėžimai labai varijuoja. Kalbant apie migraciją, visų pirma, reikėtų pažymėti, kad tai nėra naujas reiškinys. Gyventojų emigracija turėjo didelę įtaką žmonijos istorijai, tautų formavimuisi, žemių apgyvendinimui.
Emigracija yra ne tik demografinis, bet ir socialinis - psichologinis reiškinys. Emigracijos prigimtis iš esmės skiriasi nuo mirtingumo ir gimstamumo. Emigracija - nebiologinis įvykis, nėra jokios ribos. Gimstamumas - procesas, kuris būtinas gyventojų išlikimui, o mirtys yra neišvengiamos. Socialinėje demografinėje literatūroje vartojama emigracijos sąvoka apima labai platų teritorinių persikėlimų spektrą, pradedant asmenimis, visam laikui išvykusiais iš vienos šalies į kitą, ir baigiant tais, kurie gyvena vienoje vietovėje, o dirba kitoje.
A. Maslauskienė ir V. Stankūnienė (2007) pateikia įvairius užsienio autorių emigracijos sąvokos apibrėžimus, pvz., Stockwell Groat (1984) ir Daugherty Kammeyer (1995) emigraciją apibūdina kaip individų ar grupių persikėlimą iš vienos gyvenamosios vietovės į kitą, turint tikslą naujoje vietovėje pasilikti pakankamai ilgą laiką. Petersen (1986) teigia, kad emigracija yra asmens persikėlimas santykinai ilgam laikui, gana dideliu atstumu, Moiseenko (1994) - gyvenamosios vietos keitimas visam ar tam tikram laikui kertant teritorines ribas.
Įvairūs autoriai pateikia skirtingus emigracijos apibūdinimus, kur akcentuojama ne vien laikas ir vieta. Kalbant apie emigracijos sąvoką reikėtų įvardinti ir emigranto ir imigranto sąvokas. Europos Sąjungos valstybės emigranto ir imigranto sąvokas apibrėžia nevienodai. Lietuvos statistikos departamentas pateikia tokias reikšmes: emigrantas - asmuo, išvykstantis iš savo šalies ir ketinantis apsigyventi kitoje šalyje nuolat ar ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
G. Kasnauskienė (2005) emigranto sąvoką įvardija kiek kitaip. Ji teigia, kad emigrantas, tai asmuo, turintis tam tikrų sugebėjimų, kuriuos jis produktyviau gali panaudoti šalyje, į kurią emigruoja nei savo gimtinėje. Dažniau ir neturtingas, nes jį vilioja geresnės darbo gyvenimo perspektyvos. Dažniau jis nėra ja labai patenkintas ir pajamos kitoje šalyje tikrai turės įtakos jo biudžetui.
Galima teigti, kad migracija yra nuolat kintamas ir įgyjantis vis naujas formas procesas. Pagrindiniai kriterijai vyraujantys įvairius autorių migracijos sąvokoje yra gyvenamosios vietos pakeitimas ir persikėlimas tam tikram laikui. Kalbant apie tarptautinės darbo jėgos emigracijos formas būtina paminėti, kad ji skirstoma pagal įvairius požymius. Pvz., E. P. Puzakova, A. Kirejevas ir kt. nurodo tokius pagrindinius emigracijos skirstymo požymius: (žr. 1.3 lentelę).
Išorinė emigracija - gyventojų persikėlimas iš vienos valstybės ar žemyno į kitą. Grįžęs išvykęs - reemigracija. Imigracija - tai atvykimas gyventi iš kitos šalies. Gyventojų persikėlimui apibrėžti vartojamas terminas - repatriacija. Laikina emigracija - kai išvykęs žmogus iš šalies po kurio laiko sugrįžta. Kasdienė emigracija trunka trumpiausią laiko tarpą (mažiau kaip parą). Priverstinė emigracija susijusi su prievartos naudojimu.
Pastaruoju metu smarkiai pakito tarptautinės emigracijos tipai. Atsirado naujo pobūdžio vadinamoji nereguliari emigracija - trumpalaikės išvykos į užsienį prekybos, įsidarbinimo tikslais, nelegali emigracija ir t.t. Jei žmogaus sutikimas būti pervežamu buvo išgautas naudojant priemones, jis yra laikomas nusikaltimo auka. Išnaudojimo formos apima prostituciją ar kitokį seksualinį išnaudojimą, prievartinį darbą ar paslaugas, vergiją ar į vergiją panašią veiklą, arba organų pašalinimą.
Visame pasaulyje sutinkama, kad prekyba žmonėmis yra vergijos forma, pažeidžianti prigimtines žmogaus teises. Tai reali grėsmė bet kokio amžiaus, socialinio statuso ir lyties žmogui. Dažnai šio nusikaltimo aukomis tampa moterys ir merginos, patekusios į prostitucijos pinkles. Darbo jėgos emigracija. Ji yra ekonominės prigimties: žmonės persikelia gyventi į kitas šalis, dažnai ir į kitus žemynus, visų pirma siekdami padidinti savo ekonomines galimybes ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Pastaruoju metu vis augantys emigracijos mastai laikomi viena svarbiausių nekarinių grėsmių. Mokslininkų ir tyrėjų išvykimas dirbti į užsienį (,,protų nutekėjimas") yra labai svarbi sudedamoji šios problemos dalis. Aukščiausią išsilavinimą turintys asmenys sudaro mobiliausią visuomenės dalį, bet taip pat dėl to, kad ,,protų nutekėjimas" ir ,,protų cirkuliacijos" nebuvimas stabdo šalies mokslo ir ūkio plėtrą.
Šeimos emigracija. Ji yra sudedamoji socialinė darbo jėgos, taip pat ir priverstinės emigracijos dalis, nes migrantų šeimos nariai atvyksta pas imigrantus į jų naująsias šalis. Darbo emigracija, prasidėjusi daugiau nei prieš dešimtmetį, spartėja dėl įvairių politinių ir ekonominių procesų. Neretai planavę išvykti trumpam, migrantai nebegrįžta. Dažniausiai dirbti išvažiuoja jauni žmonės, tarp jų ir turintys šeimas.
Vieno iš sutuoktinių emigracija neigiamai veikia šeimos stabilumą, sulaiko jaunimą nuo tolesnio šeimos ugdymo, vaikų gimdymo, lemia skyrybų daugėjimą. Baigiant darbo poskyrį galima reziumuoti, kad pagrindinės emigracijos rūšys skirstomos pagal kryptį, atvykimą bei išvykimą, pagal trukmę ir formą.
Migracijos tyrimai emigracijos priežastims skiria daug dėmesio. Neoklasikinė ekonomikos teorija. Emigraciją veikia ,,stūmimo" ir ,,traukos" jėgos. Pagrindinis makroekonominis emigracijos veiksnys yra darbo jėgos paklausos ir pasiūlos skirtumai tarptautinėse rinkose. Remiantis šia teorija pajamų skirtumui sumažėjus prarandamos paskatos migracijai ir ji mažėja.
Emigracijos potencialas atsiranda tada, jeigu vienoje šalyje egzistuoja stūmimo veiksniai, o kitoje - traukos veiksniai. Stūmos ir traukos atvykimo ir išvykimo vietų veiksniai yra užimtumo galimybių įvertinimas, gyvenimo sąlygos, klimatas, kultūrinis gyvenimas, laisvalaikio leidimo galimybės bei išlaidos.
Dvejų darbo rinkų teorija teigia, jog valstybėje egzistuoja dvi darbo rinkos: pirmoji - suteikianti aukštas pajamas, išsilavinusiems vietiniams gyventojams skirta darbs rinka; antroji - pavojingos, mažai apmokamos darbs, kurios nenori imtis vietiniai gyventojai, rinka. Migracijos tinklo teorija. Ji emigracijos srautus aiškina kaip save generuojantį veiksnį - emigrantai suteikia ne tik informacijos apie darbo rinkos situaciją, įsidarbinimo, atlyginimo, apgyvendinimo galimybes, pateikia savo patirtis, bet ir patys savanoriškai ar kaip komercinę paslaugą suteikia informaciją ar teikia kitas paslaugas.
Šiui mažėja ir migracijos sąnaudos - randasi ir pinga legalūs ar nelegalūs migracijos keliai; komunikacija su išvykimo valstybe; pinigų persiuntimo procedūros ir kt. Migracijos sistemų teorija - emigracija - tai makro ir mikro struktūrų tarp dviejų teritorijų sąveikos rezultatas. Šis emigrantų įsitikin...
Emigracijos problematika Lietuvai ypač aktuali, nes dideli emigracijos mastai jau kelia grėsmę socialiniam ir ekonominiam stabilumui. Per nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo apie 300 tūkst. gyventojų. Tokia emigracija Lietuvoje jau laikytina viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui.
Emigracijos priežasčių tyrimui skiriama nemažai dėmesio, nes išsiaiškinus, kokie motyvai skatina gyventojus migruoti, galima imtis konkrečių priemonių šiam procesui reguliuoti. Atlikus mokslinės literatūros analizę, išskirtos tokios ekonominės tarptautinės emigracijos priežastys: nevienodi šalių ekonominio išsivystymo lygiai, šalių gyvenimo lygio ir darbo užmokesčio skirtumai, užimtumo ir nedarbo lygiai šalyse.
Atskleista emigracijos situacijos analizė parodė, kad emigracija - tai dinamiškas, vis didesnį mastą įgaunantis procesas. Reikšmingiausias intensyvios emigracijos iš Lietuvos veiksnys yra blogesnės nei išsivysčiusiose Vakarų šalyse socialinės ekonominės sąlygos. Svarbiausia priežastis - žemas darbo užmokesčio lygis. Lietuvoje šalies išsivystymo lygis netgi ekonomikos augimo laikotarpiu nepasiekė ES (27) rodiklio.
Emigracijos mastai Lietuvoje ir Latvijoje. Šaltinis: vz.lt
Minimum wages in 2003-2008 in Lithuania increased. In comparison to the situation in the EU-27 countries and destination countries of emigration, the average minimum wage shows that in Lithuania the situation was worse.
Šiuolaikiniai migracijos procesai Lietuvoje ir jų poveikis ekonomikai.
Tarptautinė migracija struktūrinimo teorijos požiūriu.
Tarptautinis mobilumas ir asmenybės bruožai.
Tėvų emigracija ir jos pasekmės
tags: #emigracijos #priklausomybes #nuo #nedsrbo