Keliasdešimtmetį Lietuva siekė tapti laisvų demokratinių šalių bendrijos dalimi. Entuziazmas buvo didelis, o stojimo sutarčiai reikalingi įstatymai buvo priimami greitai ir be didelių diskusijų. Tuometiniai lyderiai tikino, kad atsiveria naujo gyvenimo durys.
Šiandien pabandysiu paaiškinti, kokie kriterijai gali padėti suprasti, už ką jums vertėtų balsuoti kovo pradžioje, kai Lietuva rinks savo atstovus miestų savivaldybėse.
Europos Parlamento veikla ir įtaka Lietuvai
Europos Parlamentas nuo pirmųjų karo dienų labai aiškiai stojo Ukrainos pusėn. Ilga virtine rezoliucijų, priimtų didele balsų persvara, jis pasisakė prieš Rusijos sukeltą karą, rėmė didesnę karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, reikalavo greičiau ir platesniu mastu taikyti sankcijas agresorei. Europos parlamento nario darbas vyksta ne vien Europoje.
Europos Parlamentas Strasbūro savaitės metu įprastai balsuoja dėl daugybės įvairių dokumentų, rezoliucijų, vyksta debatai, kurie gali baigtis tam tikrais politiniais pareiškimais. Ne išimtis buvo ir ši savaitė.
Šios dienos balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento buvo tikrai įsimintinas. 336 balsais už, 300 prieš ir susilaikius 13 Europos Parlamento nariams Europos Komisijos reglamento pasiūlymas patvirtintas ir siunčiamas tolesniam svarstymui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visoje Europoje drastiškai padidino energijos kainas. Siekiant apsaugoti elektros vartotojus pernai rudenį Europos Sąjungoje buvo atlikta iki tol neregėta rinkos intervencija - nustatyta viršutinė riba pajamoms, gaunamoms už parduotą elektrą.
Paskutinįjį kadencijos video sezoną pradėsiu nuo sveikinimo. Ir tai suprantama - šiandien rugsėjo pirmoji, diena, kurios laukdavau visą savo gyvenimą, ir kai buvau mokinukė, ir kai į auditoriją ar į klasę mokykloje ėjau kaip dėstytoja ar mokytoja. Didžiausias komplimentas man iki pat šios dienos ir, matyt, iki tol, kol mirsiu, yra kreipinys mokytoja.
Ekonominė situacija ir iššūkiai
Europos Sąjunga itin dažnai kaltinama prarandanti savo ekonominę galią bei konkurencingumą. Apie tai su piktdžiuga kalba mūsų priešai, o Sąjungos viduje vis dažniau galima išgirsti ir nevilties gaidelių. Ar tikrai viskas taip blogai? Labai abejoju.
Skaitydama Lietuvos politikų komentarus, klausydama diskusijų apie grėsmingą kainų šuolį, deja, dažnai girdžiu mintis, kurios neišlaiko elementarios kritikos, o mažiau su ekonomika susipažinę žmonės gali patekti į jiems sąmoningai ar dėl neišmanymo paspęstus spąstus.
Gruodžio pradžioje kalbėdama apie mus užliejusią infliacijos bangą sustojau ties pastarojo laikotarpio kainų kilimo priežastimis.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pirmosiomis kovo savaitėmis kalbėdama apie vasario pabaigoje Rusijai įvestas sankcijas tarpe kitų dalykų pabrėžiau du momentus. Pirma, sankcijos yra lėtai veikiantis ginklas. Antra, kalbant apie ekonomines sankcijas, jos neišvengiamai paliečia ir tą, kuris tas sankcijas įveda.
Nuoširdžiai manau, kad verkti reikia dėl savo smegenų, o ne dėl savo piniginių.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visoje Europoje drastiškai padidino energijos kainas.
Socialinės problemos ir vertybės
Ar žinote, kas Lietuvoje yra daugiausia besiskundžiantys savo gyvenimu žmonės? Jei manote, kad tai galėtų būti pensininkai, jaunos ar daugiavaikės šeimos, neįgalieji, vieniši tėvai, kitos silpnos ir pažeidžiamos socialinės grupės, nepataikėte. Galima drąsiai sakyti, kad daugiausia Lietuvoje skundžiasi pajūrio verslininkai ir ūkininkai.
Atviras laiškas dėl Stambulo konvencijos svarstymo Lietuvoje Lietuvos vyskupų konferencijai, Apaštaliniam Nuncijui Lietuvoje Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, trumpai vadinama Stambulo konvencija, Lietuvos viešojoje erdvėje sulaukia nemažai dėmesio.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Pirmadienį su Žinių radijo laidų vedėja kalbėsiu apie tai, kas skauda, - moterų teises Lietuvoje, kylančią pigios populistinės politikos bangą ir tai, ką reiškia būti politiku, kuris aiškiai deklaruoja, kad tikėjimas Kristumi yra jo gyvenimo ramstis.
2021 metų lapkritį Lietuvos Seimas po pateikimo pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailiukų. Balsavimo metu 78 Seimo nariai siūlymą palaikė, 28 - susilaikė, o dar 9 buvo prieš.
Lietuvos saugumas ir geopolitinė situacija
Antradienį paskelbtas 2019 metų Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ galų gale pripažino tai, ką viešai kalbu jau daugiau kaip pusmetį: Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmių neišsemia geopolitinės Rusijos ambicijos. Pasaulyje, kuris vis labiau struktūrizuojasi, iškilo naujos galios, ir jų tarpe būtina kalbėti apie Kinijos grėsmę.
Prieš porą savaičių buvau komandiruotėje Šri Lankoje. Tai, ką ten supratau, tik sustiprino mano įsitikinimą, kad privalau visokeriopai remti bet kokias pastangas karpyti Europos Sąjungos paramą vadinamosioms neturtingoms pasaulio valstybėms, ir koncentruotis į bendrų europinių namų gynybą.
1990 metais iškovota Lietuvos Nepriklausomybė nenukrito iš dangaus. Dėl jos daugybę metų kovėsi kelios Lietuvos gyventojų kartos - nuo partizanų pokaryje iki kultūrinių disidentų paskutinįjį sovietmečio dešimtmetį.
Likus vos mėnesiui iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos kardinolas Sigitas Tamkevičius paskelbė, kad „Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška“ ir „sunkesnė nei buvo prieš trisdešimt metų, kai stovėjome prie Televizijos bokšto ar Aukščiausios Tarybos rūmų“.
Pavojai dirbtinio intelekto šešėliuose Puikiai suprantu, jog kasdien galvojate apie karą. Jo baisumus, grėsmes, galimus scenarijus. Tikitės, kad Ukraina greit įveiks priešą. Svarstote, ar pakankamos sankcijos Rusijai, ir diskutuojate, kas lėmė, kad didelė tauta prarado protą ir garbę. Tai sekina.
Šiandien kalbėsiu apie lietuvišką putinizmą, bet ne apie vatnikus. Kalbėsiu apie tai, kaip gimsta zombinės visuomenės, viena kurių dabar skausmu, ašaromis ir krauju užliejo Europą.
Geopolitinė temperatūra kaista, karo Ukrainoje nuojauta sklando virš Europos, autoritarinės Rytų galios - Rusija ir Kinija vis dažniau ir grubiau bando Europos Sąjungos valstybių vienybę. Kalbant apie Lietuvą, visos čia paminėtos problemos atrodo dar grėsmingesnės dėl keleto priežasčių.
Primityvios diskusijos gimdo autoritarizmą. Autoritarinio valdymo erdvę plečia aistra primityviems atsakymams.
Esminis dalykas, dėl kurio vertėjo kovoti 1988 metais, kai prasidėjo aktyvūs veiksmai už nepriklausomybės atkūrimą, buvo žodžio laisvė. Ir dabar aš griežtai sakau NE parodomajam patriotizmui ir bandymams sumenkinti menininko kūrybą. Mariau Ivaškevičiau, aš visa širdimi su Jumis.
tags: #u #lietuvos #respublikos #socialinio #modelio #istatymu