„Kalba - mūsų turtas“ - mums kiek banalus pasakymas autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų tėvams skamba skaudžiai. Vaikai, kurie turi tarties problemų ar nevaldo kalbos, netenka bendraminčių palaikymo labai anksti - vaikų darželyje. Kad taip nebūtų, pagalbos ranką tiesia ir jų kalbėjimą asociacijoje „Mes kitokie vaikai“ tobulina pedagogė Eglė Leikuvienė. E. Leikuvienė įvairiose savo darbinėse veiklose 27-erius metus kauptas žinias ir patirtis dabar atiduoda ugdydama autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų kalbą.
Asociacijoje „Mes kitokie vaikai“ ji - pirmoji, kuri vaikus prakalbina profesionaliai. Tai daro asociacijoje jau penktuosius metus. „Reikia su vaikais pradėti mokytis nuo to, ką reiškia žodžiai. Viskas prasideda nuo kalbos. Kai vaikai pas mus atvyksta pirmą kartą, iš karto matai, kaip jis kalba, kaip komunikuoja ir pradedi kurti planą, kaip reiks eiti pirmuosius ankstyvosios reabilitacijos žingsnius“, - sako logopedė E. Kai į pedagogės rankas patenka vaikas, kuris pagal amžių neturi elementarių bendravimo pagrindų, nežino kas kaip vadinasi, arba kur kas yra, tampa aišku, kad nevystant vaiko kalbėjimo - ateityje nebus didesnio progreso.
„Jau dvejų metukų vaikas turėtų savo norus išreikšti vaikiška kalba ir suprasti, ką sako saugysis. Suprasti, ko iš jo norima: atnešk knygutę, paimk meškiuką - tokias lengvas užduotis turi girdėti, suprasti ir įvykdyti, turėtų parodyti, kur kokie daiktai yra. Augant, žinoma, to jau neužtenka“, - sako E. Kai. Nėra tokio suvokimo, dažniausiai atsiranda vaikų pykis, net agresija, nes jie negali pasakyti, ko nori, niekas jų nesupranta. Svarbiausia mūsų darbe tai, kad vaikai jau gavę iš mūsų įgūdžius kaip įrankius, paskui integruotųsi taip, kad dalyvautų bendroje veikloje su savo bendraamžiais, klasės draugais ir, kai padedi jam prabilti, kai išugdai kalbą, o per ją - suvokimą, vaikas pats išreiškia norą būti kolektyve, dalyvauti bendruomenės veiklose. Kalba ir kalbos suvokimas įgalina, atrišta santykį su aplinka, tampa daug lengviau ir greičiau integruotis į bendruomenės veiklas bei dienos rutiną - tuomet vaikas ir į ratą atsistoja per mamyčių šventę šokti, ir dainuoja, ir mes tą akivaizdžiai pamatome - stebuklas įvyksta. Ir tai taip brangu, kad net griebia už širdies“, - pasakoja Eglė.
Programoje dirbantys specialistai galėtų padėti dar ne vienam vaikui, todėl kviečiu registruokitės pirminei konsultacijai. J. Logopedė ir pedagogė stebi besikeičiančią situaciją. Anksčiau, prieš dešimt ar aštuonerius metus, vaikų su pastebimais sutrikimais rajone dar būdavo keli pavieniai atvejai. Egzistuojančios problemos dažniausiai pasimato, kai vaikas pakliūva į pirmąjį kolektyvą. Darželyje, jeigu stebi vaikus, tai ir pamatai, kad jau vienam ar kitam reikia specialios pagalbos nuo pat mažens“, - sako logopedė E. Mikulėnaitė.
Tačiau specialistė teigia, kad šiame amžiuje technologijos nugali bendravimą su tėvais, nors pačios technologijos dėl to, kad egzistuoja, nėra kaltos. Jas į rankas įduoda tėvai. Vaikams pradeda stigti bendravimo, ryšio su artimaisiais. Paprastas linksmas žaidimas kartu su vaikais yra tai, ko pradeda trūkti šeimose šiais laikais. Labai svarbu tai daryti jau nuo pat kūdikystės iki pat pradinių klasių pabaigos. Logopedė Eglė pasakoja, kad asociacijoje „Mes kitokie vaikai“ yra daugiau bendravimo su tėvais. Suformuojama visa Ankstyvosios intervencijos komanda iš asociacijoje sveikatos paslaugas teikiančių specialistų, kurios pagrindine ašimi tampa vaiko raidos ir ugdymosi poreikiai ir jo tėvų vaidmuo šiame sudėtingame kelyje. „Tėvai labiau įsiklauso ir paiso mūsų instrukcijų, kai pajaučia rezultatą, tada, kai jau būna tas vaiko šuolis, bet iki to rezultato tenka daug dirbti visiems“, - sako Eglė.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tėvų yra visokių, kaip ir visuomenėje, vieni labai šilti, kiti nepasitiki, nes gal net nežino, ko tikėtis, o kiti gal tikisi, kad per vieną dieną viskas pasikeis, kartais nustemba, kad reikės tiek daug dirbti. Dar labai svarbu, kad lavinimosi procese vaikams nestigtų tėvų dėmesio ir paskatinimo. Tiesa, pirmiausia reikia, kad tėvai pripažintų sau, kad jų vaikui reikia pagalbos ir jos ieškotų ir kartais net neatsisakytų priimti. Lavindama autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus Eglė sėkminga pritaikė savo žinias iš surdopedagogikos. Tai dar vienas Eglės įgytas išsilavinimas, be turimos logopedo ir specialiojo pedagogo specialybės. Tam pasitarnavo jos patirtis dar 1997 metais pradėjus dirbti tuometinėje „Ryto“ vidurinėje mokykloje su klausos negalią turinčiais vaikais.
Jos atradimas - tai ryšys tarp garso ir jo vibracijos kūne, kuris padeda autistiškiems vaikams prakalbėti. Vaikams tenka įveikti sudėtingą procesą atpažinti garso skleidžiamą vibraciją kūne, sujungti ją su vienu konkrečiu garsu ir atvesti tą garsą iš kūno, bet tai pavyksta. Kai mokytoja parodo tuos atskirus elementus, vaikai juos jungia ir kelia į žodžius. Procesą apsunkina tai, kad mokantis jiems ne tik reikia taisyklingai ištarti žodį, bet dar reikia ir pagalvoti, kaip veikia kalbos organai, liežuvis. Anot pedagogės, tada įsijungia ir smegenys. Kaip jo ieškoti - metodikų daug, kursų irgi daug, bet sunkiausia surasti savo būdą. Kiekvienas vaikas yra nenuspėjamas. Turi labai gerai įsižiūrėti, įsiklausyti ir ieškoti kaip jam padėti konkrečiai. Stebėti kur jis užsiblokuoja ir stengtis tą kliūtį pašalinti. O pirmiausia tai reikia surasti su vaiku kontaktą, kaip su asmenybe. „Darai viską per savo pajautimą apie vaikus. Mokai ir matai, kad nepatinka, netinka, ir turi surasti tą kažką, kas tinka, kitaip sakant. prilimpa ir prie to jau tada prisiriši tęsdamas ugdymą“, - sako Eglė. „Toks būdas yra sunkesnis, bet rezultatas ir aiškesnis, ir greitesnis - apčiuopiamesnis, sakyčiau. Užsiėmimas yra įprastinės 45 minutės, bet mes jame keičiame veiklas: viena ta, kuri vaikui patinka, kita - kur aš noriu išmokyti, tada vėl vaiko pasirinkimas, tada vėl mano darbas“, - apie savo darbo techniką ir vaikams taikoma motyvacinę sistemą pasakoja logopedė E.
- „Darai viską per savo pajautimą apie vaikus. Mokai ir matai, kad nepatinka, netinka, ir turi surasti tą kažką, kas tinka“
- „Prilimpa ir prie to jau tada prisiriši tęsdamas ugdymą“
- „Toks būdas yra sunkesnis, bet rezultatas aiškesnis“
„Man smagiausia, kai galų gale prakalbinu, ir tai labiausiai džiugina, jaudina, tie visi maži stebuklai: kai išmokai ir tą vieną garsą - jau maža pergalė“, - sako Eglė. Vienas berniukas pas mokytoją atėjo visai nekalbėdamas, gyveno užsidaręs savo pasaulyje. Jam reikėjo reguliariai lankytis tris kartus per savaitę ir po vienerių metų jau buvo matomas rezultatas. Tačiau reikia suprasti, kad vaikų galios taip pat nevienodos. Vienas vaikas, iš pradžių atsisakė ateiti į logopedės pamokas, bet vėliau po kelių mėnesių pats paprašė, kad jį priimtų. „Buvo, kad turėjau sunkią mokinę, daug dirbome ir atrodė, kad ji lyg ir nerodo progreso, man kartais net atrodydavo, kad aš viena šnekuosi, o dabar ji išbūna pamokoje visas 45 minutes ir per jas dirba! Net pamokai pasibaigus nenori eiti namo. Kai ši mergaitė pradėjo kalbėti, pradėjo kartoti žodžius, toks stiprus jausmas mane apėmė - vaikas prakalbo!“
Vaikai su negaliomis, raidos sutrikimais bei ugdymosi sunkumais gali dalyvauti VAIKŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO IR KITŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, REABILITACIJOS IR SVEIKATOS STIPRINIMO programoje iki 2024 m. „Tikiu, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo raidos ypatumų, turi teisę būti priimtas toks, koks yra.“ „Mano darbas neapsiriboja vien mokymu - tai įkvėpimas atrasti, palaikymas kiekviename žingsnyje, skatinimas siekti daugiau ir pagalba, kai susiduriama su iššūkiais. Vaiko gebėjimai auga, kai sukuriame tvirtą pagrindą augimui. Net maži pasiekimai veda savarankiškumo link. Kasdienis darbas su vaikais įprasmina mano gyvenimą - mūsų centriuko mažieji lankytojai įkvepia ne tik juos mokyti, bet ir pačiai nuolat tobulėti bei judėti pirmyn.“
„Dirbu su vaikais, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys ir palaikymas. Dirbdama su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, suprantu, kad žaidimas ne visada atrandamas savaime - tam vaikui reikia pagalbos. Dirbdama su vaikais, siekiu ne tik padėti jiems žengti svarbius žingsnius raidos kelyje, bet ir daryti ilgalaikę teigiamą įtaką jų gyvenimui. Dirbdama su vaikais matau, kaip jie atranda naujus gebėjimus ir stiprina savo pasitikėjimą. Tai skatina mane dar labiau stengtis ir nuolat tobulinti savo žinias bei įgūdžius.“
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Klausimai apie tai, kaip padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams adaptuotis mokyklose, bei apie motinų vaidmenį užfiksuoti knygose ir pasidalinti patirtimi atsiskleidžia knygos „Mikučio nuotykiai Marse“ autorės I. Ignės Banelienės pasakojimuose. Ji pasakoja, kad sūnus Mikas turi autizmo spektro sutrikimą, atidžiai pacientų diagnozės istoriją ir kelią į kalbos ugdymą. Tačiau laikui bėgant tėvams ir specialistams kyla klausimai, kaip geriau organizuoti ugdymą, kaip išsaugoti šeimos balansą ir kokias priemones taikyti, kad vaikas įgytų kalbos įgūdžius.
Laima Mikulėnaitė teigia, kad mergaičių autizmas yra sunkiau pastebimas, todėl būtina kurti diagnostikos ir ugdymo algoritmus, atitinkančius skirtingas lyčių ypatybes. Anot gydytojos, mergaitės dažnai geba maskuoti požymius ir išvengti ankstyvų diagnozių, todėl būtina atsižvelgti į lyties aspektus kalbant apie diagnozavimo laiką ir intervencijas. Berniukų autizmo spektro sutrikimai dažnai išryškėja ankstesniame amžiuje, bet mergaitės gali pasikliauti įgimtu diplomatizmu ir kryptingumu, todėl jų regreso į normalų gyvenimą gali būti kitoks.
Istorijos iš Lietuvos rodo, kad ankstyvi įgūdžių ugdymo programos, glaudas su tėvais ir specialistų komanda, gali žymiai pagerinti vaikų kalbos raidą, tarpusavio santykius ir bendrą jų integraciją į bendruomenę.
Apibendrinant: svarbiausi akcentai apie Eglę Mikulinaitę ir autizmą
- Autizmo spektro sutrikimų ankstyva diagnostika ir intervencija didina šansus kalbos raidos, socialinės sąveikos ir savarankiškumo pažangai.
- Kalbos ugdymas yra kertinis žingsnis į gebėjimą dalyvauti bendruomenėje, įsilieti į grupines veiklas ir būti priimtam.
- Moterų ir mergaičių autizmas dažnai užgauna daugiau diagnostinių iššūkių, todėl būtina atnaujinti diagnostikos metodikas bei ugdymo strategiškai adaptuoti skatinti jų integraciją.
- Naujosios technikos, tokios kaip surdopedagogika ir socialinių istorijų metodai, padeda kurti individualizuotas programas, kurios atitinka kiekvieno vaiko poreikius.
- Parama šeimai yra neatsiejama nuo profesionalios pagalbos: tėvai turi įsiklausyti į specialistų žinias, suvokti, kad kelias gali būti ilgas, bet progresas įmanomas.
| Kriterijus | Statusas Lietuvoje | |
|---|---|---|
| Ankstyva diagnostika | Augančios tendencijos | Priešmokykliniame amžiuje svarbu pastebėti požymius |
| Kalbos intervencija | Esminis veiksnys | Gali būti pritaikoma individualiai |
| Šeimos įsitraukimas | Aukštas lygis | Reikalingas nuolatinis palaikymas |
- Infografikos ir vaizdo įrašai padeda vizualizuoti kalbos ugdymo procesą, merdžiant švelnias vadovėlių linijas, kurios gali padėti vaikams prakalbėti.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
tags: #mikulinaite #apie #autizma