Psichikos sutrikimai apaugę daugybe mitų ir stereotipų, kurie skaudžiai veikia sergančiųjų gyvenimą, skatina atskirtį ir trukdo kreiptis pagalbos. Klaidingi įsitikinimai dažnai kyla iš nepakankamo švietimo bei istoriškai nusistovėjusių stereotipų. Daugelyje kultūrų psichikos sveikatos sunkumai ilgą laiką buvo tabu, todėl žmonės turėjo mažai galimybių gauti patikimą informaciją ir susidaryti realistišką supratimą.
Dažniausiai sutinkami mitai ir jų paneigimai
- „Psichikos sutrikimai - silpnumo požymis; žmogus juos gali tiesiog „įveikti““. Pasak pašnekovės, viena iš labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių yra ta, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra tiesiog silpnumo požymis, o žmogus juos gali tiesiog „įveikti“, jeigu pakankamai stengsis. Tai klaidinga: tyrimai parodė, kad yra genetinės ir biopsichosocialinės psichikos sutrikimų priežastys ir jos gali būti sėkmingai gydomos.
- „Žmonės su psichikos sutrikimais linkę į smurtą“. Kitas gan plačiai sklandantis mitas - tai, kad psichikos sunkumus patiriantys žmonės linkę į smurtą ir yra pavojingi, nors iš tiesų dauguma su jais susiduriančių žmonių yra ne mažiau taikūs nei nepatiriantys šių sunkumų. Faktas: smurtas žmonėms su smegenų pakenkimais nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui sergantis šizofrenija, žymiai dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties, nei linkęs į smurtą. Netgi atvirkščiai - dažniau jie patys tampa smurto aukomis.
- „Psichikos sutrikimus galima išspręsti tik medikamentais“. Taip dažnai manoma, kad psichikos sveikatos sunkumus galima išspręsti tik medikamentais, nors atsigavimo kelias dažnai apima ir psichologinę, socialinę pagalbą bei gyvenimo būdo keitimą. Psichikos sutrikimai gydomi vaistais (medikamentinis gydymas) ir įvairiomis psichoterapijos rūšimis. Dažnu atveju geriausi gydymo rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį gydymą - derinant vaistus ir psichoterapiją.
- Baimė nuo medikamentų šalutinio poveikio ir nutraukimo sindromo. Įvairūs mitai sklando ir apie pačius medikamentus - žmonės bijo jų šalutinio poveikio ar nutraukimo sindromo, nesitaria su gydytojais psichiatrais, taip apsunkindami savo kasdienę būseną ir atsigavimo kelią bei trukmę.
- „Depresija - tik liūdesys ar tinginystė“. Pavyzdžiui, manoma, kad depresija yra paprastas liūdesys, kurį galima įveikti pozityviu mąstymu. Dar girdime, kad depresija yra tinginių liga ir praeina dirbant fizinį darbą. Tačiau depresija - rimtas sutrikimas, kurio negalima ignoruoti. Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį ilgiau nei dvi savaites.
- „Šizofrenija = daugybinė asmenybė arba automatiškai pavojingumas“. Šizofrenija dažnai klaidingai siejama su smurtu arba daugybine asmenybe, nors tai neturi jokio mokslinio pagrindo. Faktas: šizofrenija yra sunki psichinė liga, dažnai painiojama su asmens susidvejinimo sutrikimu. Faktiškai, tai būklė kuri užtemdo skirtumą tarp to kas realu ir to kas įsivaizduojama. Žmonės, sergantys šizofrenija, jaučia simptomus kintančius nuo socialinio atsiskyrimo iki manijų ir haliucinacijų, bet visada jiems gali pagelbėti modernioji medicina.
Kokie sutrikimai dažniausiai patiria stigma?
Tarp labiausiai stigmatizuotų ir mitais apipintų sutrikimų minimi depresija, šizofrenija ir nerimo sutrikimai. Nerimo sutrikimai neretai laikomi menku sunkumu, nors iš tiesų jie gali stipriai apriboti žmogaus kasdienį gyvenimą. Pasak pašnekovės, dažniausiai nesuprantama arba bijoma tokių sutrikimų kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir depresija. „Šių sutrikimų simptomai gali būti sunkiai suprantami tiems, kurie nėra susipažinę su psichikos sveikatos specifika, todėl jie neretai interpretuojami per baimės ir neigiamų stereotipų prizmę“, - sako ji.
Simptomų įvairovė ir terminai
Simptomų esama įvairių, žiūrint, koks psichikos sutrikimas išgyvenamas. Pozityvieji simptomai nereiškia, kad jie palankūs ligoniui, tiesiog juos lengvai pastebi aplinkiniai. Pozityvieji simptomai - haliucinacijos (klausos - girdimi nesami garsai; regėjimo - matomi nesami vaizdiniai; skonio - jaučiamas nesamas skonis; uoslės - užuodžiami nesami kvapai; lietimo - jaučiama tarsi liestų kažkas, ko iš tikrųjų nėra), kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, kurie neturi jokio realaus pagrindo). Negatyvieji simptomai - tai nuskurdusios emocijos, žmogus tampa abejingas tiek aplinkai, tiek artimųjų rūpesčiams, ligonį reikia nuolatos skatinti užsiimti veikla, raginti bendrauti su kitais žmonėmis. Ilgiau sergant išsivysto apatija, atsiribojama nuo visuomenės.
Pavyzdiniai sutrikimai ir jų požymiai
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: vargina įkyrios mintys, įkyrus noras atlikti ir kartoti nereikalingus veiksmus, kurie trukdo gyventi kasdienį gyvenimą.
- Agorafobija: atvirų erdvių baime ištinka panikos priepuoliai (padažnėja širdies plakimas, prakaituojama, džiūsta burna, dreba rankos, patiriamas nerealumo pojūtis).
- Katatonija: patiriant šizofreniją, kartais - ir kitus psichikos sutrikimus, gali ištikti katatonija.
Gydymas: medikamentai, terapijos, gyvenimo būdas
Psichikos sutrikimai gydomi vaistais (medikamentinis gydymas) ir įvairiomis psichoterapijos rūšimis. Plačiai taikomi neuroleptikai, jie turi antipsichozinį ir antidepresinį poveikį ir yra skirstomi į tipinius, arba klasikinius (pvz., haloperidolis, chlorpromazinas, tizercinas, cisordinolis ir kt.), ir atipinius, arba naujosios kartos (pvz., risperidonas, kvetiapinas, olanzapinas, amilsulpridas, aripiprazolis, klozapinas, ziprazidonas ir kt.).
Psichikos sutrikimams mažinti ir sveikatai gerinti pasitelkiamos įvairios terapijomis vadinamos veiklos: šviesos terapija (žiūrėjimas į specialias lempas, buvimas šviesos pripildytoje kabinoje), biblioterapija (knygų skaitymas), darbo terapija (rankdarbiai, įvairi fizinė veikla), meno terapija (piešimas, tapymas ir pan.), judesio terapija, muzikos terapija (muzikos klausymasis) ir daug kitų veiklos rūšių.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikams, kuriems reikia globos
Stigma: kokios pasekmės ir kas padeda mažinti?
Klaidingi mitai ir neigiami stereotipai gali priversti žmogų jaustis nesuprastam ar net gėdytis savo būklės. Pasak V. Andreikėnaitės, tai vadinama savistigma. „Klaidingi įsitikinimai apsunkina psichikos sveikatos sutrikimus patiriančių žmonių socialinį gyvenimą, dažnai jie susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, bendruomenėse, tampa atskirti nuo visuomenės. Bijodami sulaukti neigiamo visuomenės požiūrio, jie gali atidėlioti pagalbos paieškas, ilgainiui gali sumažėti jų savivertė bei motyvacija siekti atsigavimo“, - sako ji.
Stigma dažnai skatina socialinį atsiribojimą: žmogus gali imti jaustis kitokiu - nevykėliu, nenormaliu, kažkuo neįtinkančiu. Taip pat egzistuoja klaidingas mitas, kad psichikos ligos yra užkrečiamos arba kad sergantysis nebeturi galimybės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Visi šie įsitikinimai paveikia žmones, kurie patys serga psichikos ligomis - jie patys gali save stigmatizuoti, manydami, kad „susirgau todėl, kad esu silpnas“, o tai gali gilinti ligą ir net prisidėti prie savižudybės rizikos.
Kaip mažinti stigmą?
- Skatinti viešąsias diskusijas apie psichikos sveikatą ir įgyvendinti edukacines iniciatyvas. „Svarbu organizuoti mokymus, kurie padėtų atskleisti psichikos sutrikimų realybę ir paneigti mitus“, - pabrėžia V. Andreikėnaitė.
- Palaikyti ir duoti erdvę psichikos sveikatos ambasadoriams ir asmenims, kurie drąsiai kalba apie savo patirtis. „Skatindami atvirumą, mes mažiname atskirtį ir kuriame sąmoningesnę, saugesnę visuomenę. Kai žmonės pasakoja apie savo išgyvenimus, tai padeda visuomenei suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai - natūrali gyvenimo dalis.“
- Užtikrinti švietimą mokyklose, darbovietėse, bendruomenėse - didinti supratimą ir empatiją psichikos sveikatos sunkumus patiriantiems asmenims.
- Artimųjų ir visuomenės palaikymas: empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, esant poreikiui pasiūlyti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas.
Prevencija ir kasdienės priemonės psichinės sveikatos stiprinimui
Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės - sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs. Ši diena - puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholio vartojimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos tiems, kurie jaučiasi turintys psichinių sutrikimų.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į miego kokybę: jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojama pabandyti miegoti su sunkia antklode. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt.
Faktai, kurių verta prisiminti
- Psichinės ligos yra nepaprastai paplitusios ir nediskriminuojančios - jos gali paveikti kiekvieną.
- Sergimas psichikos sutrikimais nepriklauso nuo intelekto lygio, išsilavinimo, turtinės ar socialinės padėties, amžiaus ar lyties.
- Dauguma psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti; reikalinga pagalba ir gydymas.
- Bipolinis afektinis sutrikimas yra rimtas, bet dauguma žmonių su šiuo sutrikimu gyvena pilnavertį gyvenimą; istorijoje yra kūrėjų ir žinomų žmonių, sirgusių šiuo sutrikimu.
Atskirų šaltinių ir terminų paaiškinimai
Psichiatrijoje naudojamas psichikos sutrikimų kategorizavimas skirtingose šalyse skiriasi, taip pat skiriasi ir sutrikimų kategorizavimas pagal psichiatrijos ir psichologijos sroves. Faktas: Smegenų sutrikimai tokios pat medicininės būklės kaip širdies ar inkstų sutrikimai. Tyrimai parodė, kad yra genetinės ir biopsichosocialinės psichikos sutrikimų priežastys ir jos gali būti sėkmingai gydomos.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai žinote apie ankstyvą pensiją?
Kaip elgtis, jei jūsų artimasis turi psichikos sutrikimą?
- Empatiškai išklausykite ir parodykite supratimą. „Svarbiausia - empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, palaikyti, esant poreikiui, pasiūlyti praktinę pagalbą“, - pataria V. Andreikėnaitė.
- Padėkite susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinkite kreiptis pas specialistus.
- Nepažeminkite sergančio žmogaus, nesakykite, kad jis „turi susiimti“ ar „tiktai tingi“ - tokie pasakymai gilina savistigmą ir gali apsunkinti ligos eigą.
Santrauka
Klaidingi mitai, nepatikimi šaltiniai ir dramatizuoti žiniasklaidos vaizdiniai stiprina stereotipus apie psichikos sutrikimus. Siekiant mažinti baimes ir klaidingus stereotipus, pirmasis žingsnis turėtų būti švietimas ir informacijos prieinamumo didinimas. Organizacijos, dirbančios su psichikos sveikata, turėtų siekti visuomenės švietimo kampanijų, skirtų padidinti supratimą ir mažinti stigmą. Tik taip galime sukurti sąmoningesnę, palaikančią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo psichikos sveikatos būklės, jaustųsi priimtas ir vertinamas.
Taip pat skaitykite: Faktai apie senatvę Lietuvoje
tags: #mitai #apie #psichikos #sutrikimus