Socialinis dalyvavimas mokyklos gyvenime: nauda ir reikšmė

Socialinis dalyvavimas mokyklos gyvenime yra svarbus aspektas, turintis didelę įtaką mokinių psichikos sveikatai, socialinių emocinių kompetencijų ugdymui ir bendruomenės stiprinimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl socialinis dalyvavimas yra svarbus, kokią naudą jis teikia mokiniams ir mokyklos bendruomenei, bei kokios veiklos gali būti įtrauktos į šį procesą.

Socialinio emocinio ugdymo svarba

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.

Mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji galėtų ugdyti savo emocinį intelektą.

Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.

Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Socialinis emocinis ugdymas Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje

Atsižvelgdama į pandemijos sukeltus iššūkius, Kėdainių Šviesioji gimnazija 2022-2024 m. strateginiame plane iškėlė tikslą - kurti paveikią ir saugią ugdymo(si) aplinką, leidžiančią ugdyti(is) vertybines nuostatas savarankiškam gyvenimui. Siekiant šio tikslo svarbiausias uždavinys stiprinti emocinį ir psichologinį saugumą, socialinę atsakomybę ir bendradarbiavimą.

Nors gimnazijos mokytojai, siekdami SEU integralumo ugdymo procese, dalyvauja bei organizuoja įvairias veiklas, bet kol kas to nepakanka. Šio projekto įgyvendinimo metu bus stengiamasi įgyti žinių ir praktinių įgūdžių visose gimnazijos darbo organizavimo srityse integruojant SEU ir SESG kompetenciją į ugdymo veiklas.

Spalio mėnesio pradžioje gimnazijos mokytojos Gitana Kaupienė, Laima Janonienė ir Dalia Pabarčienė viešėjo Portugalijoje Algarvės regione. Albufeiros ES ola Basica e Secundaria mokyklos mokiniams mokytojos vedė pamokas apie SEU svarbą kasdieniame ugdymo procese. Albufeiros mokykloje mokosi 40 tautybių mokiniai, todėl labai svarbu, kad mokiniai būtų saugūs, empatiški ir pasitikintys savimi.

Pamokų metu mokiniai ne tik susipažino su SEU Ir SESG kompetencija, bet ir atliko praktines užduotis. Mokiniai pynė draugystės pynes, sakė gerus žodžius tiems bendraklasiams, su kuriais mažiausiai bendrauja. Be abejo, šiame skubos pasaulyje labai svarbu gebėti tinkamai paskirstyti savo laiką, todėl mokiniams buvo pasiūlyta patiems susidėlioti savo gyvenimo ratą, atkreipti dėmesį, kam mažiausiai ir kam daugiausiai skiria laiko per dieną. Labiausiai mokinių dėmesio sulaukė pamokos apie fraktalus.

Būtent fraktalų piešimas padėjo mokiniams nusiraminti, tarsi prisiliesti prie vidinio „aš“. Kėdainių Šviesiosios gimnazijos mokytojos taip pat konsultavo Albufeiros mokyklos mokytojus apie SEU reikšmę šiuolaikinėje mokykloje. Albufeiros mokyklos mokytoja Maria Marrachinho teigė, kad mokytojams svarbu įgyti SEU žinių, kurias gebės taikyti pamokose, integruoti formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose ir kurti saugią emocinę aplinką. Tai pirmasis šio projekto veiklų vizitas.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinė-pilietinė veikla kaip privaloma ugdymo programos dalis

Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais, įgyja žinių ir patirties, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kurios dažnai yra naujos ir jiems ligi tol būna nepatirtos. Atlikdami socialinę veiklą mokiniai ugdosi socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką, empatišką santykį su kitais žmonėmis, apskritai stiprėja jų asmenybė.

Taip pat sustiprėja motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tačiau pasigirsta nuomonių, jog tai tarsi sovietinis palikimas, kai mokiniai dirbti įvairių lauko darbų buvo vežami į kolūkius. Arba - ne visos Kėdainių mokyklos šiai veiklai sudaro tinkamas sąlygas.

Paklausta, ar labai sudėtinga moksleivius įtraukti į socialinę-pilietinę veiklą, L. Blinstrubienė sakė: „Aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nebuvo ir nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Aišku, visada atsiranda mokinių, kuriuos įtraukti gana sunku, jie nemato prasmės ar tiesiog nenori veikti kitų labui. Kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje ir visų pirma klasės vadovui, kuris yra arčiausiai vaiko.

Lina Blinstrubienė apie vietas, kur gimnazistai atlieka socialinę-pilietinę veiklą: „Vaikus noriai priimdavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, kitos įstaigos. Smagu būdavo sutikti savo mokyklos mokinius „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Mūsų gimnazija iki pandemijos gražiai bendradarbiavo su lopšeliu-darželiu „Vaikystė“ ir šiandien esam labai dėkingi direktorei Neringai Vaicekauskienei bei pavaduotojai ugdymui Almai Sungailienei už suteiktą galimybę veikti kartu. Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Taip pat teigiamai socialinę-pilietinę veiklą vertinanti J. Tamošiūnienė teigia: „Dauguma mokinių veiklą progimnazijoje ir už jos ribų vertina teigiamai ir mano, jog ji yra naudinga - jie prisideda prie progimnazijos vardo garsinimo, supančios aplinkos gražinimo, teikia pagalbą bendruomenei, tobulina asmenines, socialines kompetencijas“.

Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Tad jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.

Tyrime dalyvavusių mokinių nuomone, mokykloje atlikta socialinė-pilietinė veikla labiausiai prisideda prie mokyklos gerovės. Mokiniai vertina veiklos prasmingumą, pripažįsta, kad patobulėjo mokinio asmenybė, pagerėjo socialiniai įgūdžiai, prisidėta prie mokyklos įvaizdžio gerinimo.

Tyrimai rodo, kad tokio grįžtamojo ryšio, atsakingo, ne formalaus socialinės veiklos vertinimo mokyklose dar stokojama. Anot ministerijos, naujausių tyrimų duomenys visgi rodo, kad bene svarbiausia socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema išlieka ta pati - prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų stoka, ir tai ypač aktualu mažesnėms rajonų mokykloms.

Pagal ministerijos išaiškinimą uoliai stengdamasi padėti vaikui surinkti socialines-pilietines valandas, mama atlieka mokyklos pareigą pasirūpinti visų vaikų užimtumu ir galimybėmis jas užsidirbti. „Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla. Mokiniai dažniausiai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, kur ir kokias veiklas atlikti. Mokiniai gali susirasti veiklasir patys, taip pat jas rinktis iš pateikto veiklų sąrašo. Mokyklos aplinkoje jie gali padėti organizuoti mokyklos renginius (renkasi 95,5 proc.), puošti mokyklą (93,4 proc.) ir padėti klasės vadovui arba dalykų mokytojams (90,5 proc.).

Kaip rodo minėtas tyrimas, už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai rinkosi dalyvavimą ekologinėse akcijose (85 proc.), pagalbą tvarkant miesto, rajono aplinką (80 proc.), mokyklos vardo garsinimą dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyvos

Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio skiria saugiai aplinkai mokyklose kurti. 2023 m., bendradarbiaujant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatu, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru (KRVSB), Kauno rajono pedagogine psichologine tarnyba (KRPPT) ir mokyklomis, įgyvendintas Kauno rajono savivaldybės patyčių ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių planas.

Ugdymo įstaigose vyko mokinių debatai „Vakarėlis be alkoholio? Pakaunėje ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams vykdomos programos „Kimochis“, „Zipio draugai“ arba LIONS QUEST socialinio emocinio ugdymo programa „Laikas kartu“; pradinių klasių mokiniams, be dviejų pastarųjų, - dar ir „Obuolio draugai“.

Atsižvelgus į mokyklų poreikius, nuo 2020 m. savivaldybės mokyklose diegiamos socialinio emocinio ugdymo LIONS QUEST programos „Laikas kartu“, „Paauglystės kryžkelės“ ir „Raktai į sėkmę“, kurių efektyvumą patvirtina tyrimai. Šios programos nuosekliai įgyvendinamos nuo priešmokyklinio ugdymo iki dvyliktos klasės.

Savivaldybė 22 mokykloms ir dviem darželiams šioms programoms diegti skyrė beveik 32 tūkst. eurų, 356 pedagoginiai darbuotojai ir specialistai patobulino kompetencijas ir buvo apmokyti įgyvendinti programas“, - sakė J. Užimtumas: pernai 72 stovykloms organizuoti buvo skirta beveik 84 tūkst. eurų, jose dalyvavo 1 439 vaikai.

Siekdama, kad mokyklose būtų sudarytos tinkamos sąlygos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir jie gerai jaustųsi, Kauno rajono savivaldybė vykdė „Pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2022-2024 m. priemonių planą“, kurio priemonės buvo skirtos pozityvioms visų bendruomenės narių nuostatoms formuoti, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijoms tobulinti, aplinkai modernizuoti ir pritaikyti.

Kad švietimo pagalba taptų prieinamesnė, savivaldybė nuosekliai didina švietimo pagalbos specialistų skaičių - 2022-2024 m. įsteigta 114 švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Daugiasensoriams kambariams mokyklose ir darželiuose įrengti skirta 75 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Savivaldybė organizuoja vaikų ir jaunimo socializacijos ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos konkursus ir kasmet skiria apie 30 tūkst. eurų programoms įgyvendinti“, - vardijo J. Kauno rajono savivaldybė kasmet rengia vaikų vasaros stovyklų konkursą.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyva dar 2019 m. buvo atliktas Kauno rajono mokyklų socialinio-emocinio mikroklimato tyrimas, o pernai - mikroklimato tyrimai projekte „Tūkstantmečio mokyklos I“ dalyvaujančiose mokyklose ir Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas.

Mokytojo vaidmuo ugdant socialines emocines kompetencijas

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L. 1. Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- savivertė, emocinis savęs suvokimas, pagrindiniai emociniai poreikiai).

Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.( S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.

Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009) - autentiškumas, atvirumas, bendradarbiavimas, parama).

Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus.

Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

Mokyklos tobulinimo veiksniai

Efektyvumo tyrimų yra nemažai, bet nėra vienos aiškios teorijos, kuri apimtų visus efektyvumo veiksnius. Vienas iš jų yra ,,Transformatyvaus mokyklos efektyvinimo ir tobulinimo proceso modelis". Modelyje atsižvelgiama į išorės poveikį. Didelę įtaką mokyklos efektyvumui turi vieta, kur randasi mokykla. Klasės skirtumai lemia mokyklų skirtumus, rajono lygmuo taip pat svarbus. Rosenholtz tvirtina, jog neįmanoma iš esmės suvokti mokyklos prigimties neišnagrinėjus platesnės jos aplinkos.

Pastebima tendencija, kad iniciatyvios mokyklos paprastai įsikūrusios iniciatyviuose rajonuose, o atsilikusios - atsilikusiuose rajonuose. Literatūroje apie mokyklos efektyvumą ir tobulinimą dažniausiai net neužsimenama apie resursus, nes dažniausiai mokyklos gauna panašų finansavimą. Neefektyvios mokyklos darbuotojai dažnai nėra iniciatoriai naujų idėjų. Pabrėžiama bendros vizijos svarba. Fullan (1998) neneigia bendros vizijos reikiamybės, bet mano, kad bendros vizijos būtų veiksmingos ir darytų poveikį, žmonės turi turėti savas vizijas.

Fullan (1998) pateikia labai originalią vizijos kūrimo interpretaciją: ,,kuriama vizija pateikia mokinių nepasitenkinimą tuo, kas egzistuoja dabar; vizija formuojasi, kai pedagogai reiškia, kas jiems svarbu". Direktorius turėtų aktyviai dalyvauti planuojant ir organizuojant kaitą. Svarbi vadovo kompetencija sprendžiant problemas ir priimant sprendimus. Mokyklos direktorius privalėtų skatinti mokytojus, rūpintis jų kvalifikacija, pagalba, konsultavimu bei kaitos monitoringu. Nepaklusti perdėtiems ir nepagrįstiems mokytojų bei moksleivių reikalavimams.

Neefektyvūs mokyklos mokytojai dažnai būna abejingi, pasitikintys savimi, nelinkę klausti patarimo. Neefektyvi klasė dažniausiai yra triukšminga, judri, nedarbinga, dėl to susidaro nenuoseklus požiūris į ugdymo turinį, mokymo procesą. Dažnai tokiose mokyklose vyrauja ir žemo lygio mokytojo ir mokinio bendradarbiavimas. Taigi klasės vidinio saugumo jausmo kriterijus padeda atskirti efektyvias klases nuo neefektyvių. Jei klasės mikroklimatas geras, jei vaikai nėra skriaudžiami, tai jie į klasę eina noriai, nebėga iš pamokų.

Prigijo tas mokyklos tobulinimo apibrėžimas, kuris buvo suformuotas 14 šalių Tarptautiniame mokyklos tobulinimo projekte (International School Improvement Project - ISIP). Tai yra sistemingos pastangos keisti mokymosi sąlygas ir kitas atitinkamas vienos ar daugelio mokyklų aplinkybes siekiant galutinio tikslo - efektyviau spręsti švietimo uždavinius. Šiuo apibrėžimu akcentuojama tikslaus planavimo, valdymo ir tęstinumo svarba net ir tuo atveju, kai iškyla sunkumų.

Reikia tinkamų vidaus sąlygų, gero klimato, kad mokiniai galėtų siekti geresnių rezultatų. Pažangesnės mokyklos negaili laiko siekdamos, kad personalas, mokiniai ir bendruomenė pasitikėtų vieni kitais ir būtų atviri. Taip pat pabrėžiama mokytojų ir jų sėkmės pripažinimo, geros nuotaikos reikšmė. Mokyklos pasirengimas kaitai labai priklauso nuo kiekvieno mokytojo. Mokytojai labiau pajunta savo vertę ir pasitiki vieni kitais, kai vertinamas kiekvienas individas ir jo įnašas į bendrą reikalą.

Pagrindiniai viešojo administravimo efektyvumo rodikliai

• Bendra vizija
• Darbo uždaviniai
• Darbo pasidalijimas
• Vadovavimas ir atsakomybė
• Krypties vienovė ir bendras planavimas
• Iniciatyvumas
• Pagalbiniai ištekliai
• Bendradarbiavimas
• Geras klimatas
• Kūrybingumas

Mokyklos gyvenimas susietas su jos istorija ir aplinkos praeitimi, taip pat su to miesto ir regiono socialinio, ekonominio ir dvasinio gyvenimo aktualijomis su religinėmis bendruomenėmis. Tai svarbu tiek mokyklai, tiek visai bendruomenei. Bendruomenės gyventojai per bendrą veiklą mokosi bendradarbiauti, įgyja reikalingų žinių ir patirties, tobulėja. Taip pat keliamas gyventojų kultūrinis lygis.

tags: #socialinis #dalyvavimas #mokyklos #gyvenime