Sodra kompensacija mirusio turto paveldėtojams: kaip gauti, svarbiausios sąlygos ir žingsniai

Mirus artimajam, paveldėtojams tenka susidurti su įvairiais klausimais, susijusiais su mirusiojo turto paveldėjimu. Vienas iš svarbių aspektų - galimybė gauti kompensacijas iš „Sodros". Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra sąlygos ir tvarka norint gauti šias kompensacijas.

Pensijų kaupimas ir paveldėjimas

Kaupimas II pensijų pakopoje yra papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus", o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio). Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia. Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01.

Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį. Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU (vidutinio darbo užmokesčio)) išliks.

Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur). Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio.

Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.

Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prognozuojama senatvės pensija Lietuvoje po beveik 40 metų sieks apie 29 %. Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. 2026 metais 1 apskaitos vienetas lygus 8,11 Eur / mėn prie „Sodros“ pensijos.

SVARBU! Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Įmokas galite sustabdyti vieneriems metams, tačiau tuo laikotarpiu nebus mokama valstybės paskata. Taip, galite atnaujinti sustabdytų įmokų pervedimą. Taip pat, tai padaryti galite ir atvykę į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.

Kaupimas II pensijų pakopoje, ekspertų vertinimais, yra vienas pigesnių ilgalaikio investavimo būdų.

Dirbant pagal individualią veiklą, pensijų įmokos mokamos kaip valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Jos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (t. y.

Kompensacijos už nurėžtas pensijas

Pensininkai jau gali džiaugtis per ekonomikos krizę nurėžtų pensijų dalių kompensacijomis. Į jas gali pretenduoti ir nurėžtas dalis turėjusių gauti mirusiųjų artimieji. Tačiau tik tuo atveju, jei pensininkas Anapilin išėjo po 2014 m. Pirmąsias kompensacijas valstybės kreditoriais tapę pensininkai gavo jau gruodį.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?

"Sodros" skyrius užgriuvo ir nurėžtų pensijų dalių negavusių jau mirusių žmonių artimieji. Tačiau jei pensininkas mirė iki praėjusių metų gegužės 22 d., į "Sodrą" nėra ko eiti - sumažinta pensijos dalis mirusio pensininko paveldėtojams nebus mokama. Mat jie mirė anksčiau, nei įsigaliojo įstatymas, numatantis pensijų kompensavimą.

"Sodros" duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įstatymas įsigaliojo. Jiems neišmokėta 135 mln. Po 2014-ųjų gegužės 22-osios iš viso mirė apie 12,6 tūkst. pensininkų. Jiems apskaičiuota 3,76 mln. eurų kompensacijų suma.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, nustatantis 2010-2011 m. nemokėtų pensijų dalių dėl draudžiamųjų pajamų sumažinimo kompensavimo tvarką, įsigaliojo 2014 m. Įsigaliojimo data ir tapo ta, deja, bet išskiriančia pensininkus, linija. Iki šios datos mirę pensininkai pagal įstatymus dar neturėjo to turto, t.y. tos nurėžtosios dalies kompensavimo, todėl jų artimieji nieko ir nepaveldėjo.

Teisininko komentaras: Paveldėjimo teisė - kas tai?

Paveldėjimo tvarka

Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.

Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai). Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.

Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos

Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

„Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo. Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.

Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.

Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Svarbūs aspektai paveldėtojams

SVARBU! Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.

Norėdami gauti pensijų išmoką, atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą. Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad užvesta paveldėjimo byla. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el. Kai jau turėsite notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, prašome atvykti į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su dokumentais.

Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Darbo teisės laidotuvių atveju

Darbo kodeksas nenumato jokių išimčių, kurios leistų darbdaviui neišleisti darbuotojo į artimojo laidotuves, nepriklausomai nuo įmonės darbo specifikos, sezoniškumo ar personalo trūkumo“, - vardijo R. Girtavičiūtė. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškino, kad darbdavys tokiu atveju privalo suteikti nemokamas atostogas iki 5 kalendorinių dienų.

Pasak R. Girtavičiūtės, darbuotojas turi įstatymu garantuotą teisę dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, todėl negali būti nubaustas ar atleistas vien dėl to, kad pasinaudojo šia teise. Taigi, jei darbdavys vis dėlto atsisako suteikti nemokamas atostogas ir darbuotojas neatvyksta į darbą laidotuvių dieną, toks nebuvimas neturėtų būti traktuojamas kaip pravaikšta.

„Kilus ginčui, darbuotojui svarbu turėti įrodymus, kad jis pateikė prašymą suteikti atostogas (pvz., raštu ar elektroniniu paštu) ir dokumentus, patvirtinančius artimojo mirtį (pvz., mirties liudijimą ar jo kopiją). Tai įrodo, kad darbuotojas veikė teisėtai, o darbdavys pažeidė jo teises“, - atkreipė dėmesį teisininkė.

Jei darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti atostogas, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba teismą dėl pažeistų teisių gynimo. „Tokiu atveju darbuotojas gali reikalauti ne tik konstatuoti pažeidimą, bet ir pateikti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei dėl darbdavio veiksmų patyrė itin skaudžių padarinių. Pvz., neteko galimybės atsisveikinti su artimuoju laidotuvėse“, - komentavo teisininkė.

Išmokos mirus artimajam

Be to, svarbu nepamiršti, kad mirus artimajam priklauso ir įvairios išmokos, paramos ir pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) svetainėje rašoma, kad mirus žmogui jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas. Vienkartinę 560 eurų laidojimo pašalpą gali gauti laidotoves organizavęs (fizinis ar juridinis) asmuo, jei per 12 mėn. kreipiasi į savo ar mirusio asmens savivaldybę.

Į savo ar mirusiojo savivaldybę per 12 mėn. nuo mirties galima kreiptis ir dėl paramos užsienyje mirusių Lietuvos piliečių palaikams parvežti, kuri neturi viršyti 3 780 eurų. Be to, jei mirusiajam priklausė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jį laidojančiam asmeniui išmokama vieno dydžio mėnesio suma. Jei liko neišmokėtų sumų už ankstesnį laikotarpį, įskaitant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ir nedarbo išmokas, jos išmokamos paveldėtojams.

Našlių ir našlaičių pensijos

Anot SADM, jeigu asmuo prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai, jo sutuoktinis ir vaikai gali gauti našlių ir našlaičių pensijas. Norėdami gauti našlių pensiją turite kreiptis į „Sodrą“ ir atitikti bent vieną iš šių sąlygų: esate sulaukęs senatvęs pensijos amžiaus; tapote nedarbingu ar iš dalies darbingu dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.

Našlių pensija, kurios bazinis dydis šiemet siekia 42,29 euro, yra mokama kas mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant ar iki netekto dalyvumo pabaigos. Tuo metu našlaičių pensija priklauso vaikams iki 18 metų, studijuojantiems - iki 24 metų, o netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo - iki 24 ar 26 metų. Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio, ji yra mokama kas mėnesį. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), 100 proc. mirusiojo pensijos dydžio suma padalijama lygiomis dalimis.

Kreipimasis į notarą