Šveicarijos rinkėjai sekmadienį didele balsų persvara pritarė pasiūlymui padidinti pensijų išmokas. Šalininkai šį žingsnį, žengtą tuo metu, kai senėjanti šalies visuomenė susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, pavadino istoriniu. Pensininkų asociacija AVIVO pasveikino pensijų padidinimą kaip „istorinę pergalę“. Šveicarijos žaliųjų partija taip pat džiaugėsi „svarbia pergale... daugeliui pensininkų, kurių padėtis pagerės“.
Referendumo rezultatai ir pagrindiniai sprendimai
Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensijos išmoką sulaukė beveik 60 proc. palaikymo. Bet galiausiai iniciatyva sulaukė dvigubos balsų daugumos, reikalingos tam, kad būtų priimta, - ją palaikė 58,24 proc. rinkėjų ir 16 kantonų. Rezultatai parodė, kad dešimt kantonų atmetė šį žingsnį, o šešiuose kantonuose palaikymas viršijo 70 proc., įskaitant daugiau kaip 82 proc. vakariniame Juros kantone.
Sekmadienį taip pat balsuota dėl pensinio amžiaus padidinimo nuo 65 metų iki 66-erių; šis siūlymas trys ketvirtadaliai rinkėjų griežtai atmetė. Sekmadienį antrasis klausimas balsavimo biuletenyje, kuriuo buvo siekiama pailginti pensinį amžių, buvo griežtai atmestas. Dešiniosios Liberalų partijos jaunimo skyriaus pasiūlymą per ateinantį dešimtmetį laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 65 iki 66 metų, tikintis taip užtikrinti visišką pensijų sistemos finansavimą, atmetė 74,72 proc. referendumo dalyvių.
Šveicarijos pensijų sistema: trys pakopos ir pagrindiniai mechanizmai
DELFI aiškinasi, kodėl šveicarai gali dirbti ir gyventi nesijaudindami dėl artėjančios senatvės ir kokia yra šalies pensijų sistema. Pasirodo, šalyje išties yra nemažai įdomybių. Jis pasakojo, kad šalyje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri užtikrina šveicarams solidžias pensijas. „Pirmoji pakopa yra bazinė senatvės ir neįgalumo pensija, t. y. valstybinis draudimas, panašus į mūsų „Sodrą“, tik skirtumas toks, kad kiekvienas turi savo sąskaitą, kurioje jis mato ir žino, kiek į ją yra įmokama. Laikoma, kad ši pensija skirta būtiniausiems gyvenimo poreikiams užtikrinti, kad „nenumirčiau iš bado“, - apibendrino jis.
Tokia gyvenimo poreikiams užtikrinti suma svyruoja nuo maždaug 1013 eurų iki 2000 eurų, ir, nors ji atrodo įspūdinga, Šveicarijoje tai nėra daug. Be to, G. Kancerevyčius atskleidžia ir daugiau įdomybių: „Šveicarijoje labai daug antrųjų pusių nedirba. Sakykime, vyras dirba, o moteris namuose augina vaikus. Tokiu atveju vyras, mokantis įmokas pensijai gauti, kartu moka ir už savo žmoną, nors įmoka iš tikrųjų nepadidėja. Tačiau vis tiek laikoma, kad žmona taip pat yra apdrausta.“
Taip pat skaitykite: Minimalios pensijos dydis Šveicarijoje
Antroji pakopa - profesinis draudimas, darbo sutartyse privalomas daugeliui darbuotojų. Kadangi bazinė pensija žmogui garantuoja tik apie 1000-2000 eurų per mėnesį ir ji skirta išgyventi, darbuotojai kaupia ir antroje pakopoje, kuri turėtų „palaikyti gyvenimo standartą“ ir padėti gyventi oriai. Siekiama, kad šios dvi privalomos pakopos žmogui garantuotų mažiausiai 60 proc. buvusio paskutinio atlyginimo dydžio pensiją, tačiau kai kada pensija siekia ir 80 proc. buvusio atlyginimo.
„Šis kaupimas dar vadinamas profesiniu dirbančiųjų draudimu. Jis nėra valstybinis, o privatus, t. y. šalyje egzistuoja daugybė privačių pensijų kasų, reguliuojamų panašiai kaip bankai. Pasirinkus norimą pensijų kasą, darbdavys kas mėnesį į ją pervedą tam tikrą įmoką. Ji vėlgi skaidoma per pusę - t. y. po tiek pat sumoka darbdavys ir darbuotojas. Jeigu asmuo yra jaunas, iki 24 metų, jis moka draudimo įmokas, bet jų nekaupia. Nuo 25 metų jis moka 7 proc. atlyginimo dydžio įmoką (3,5 proc. - darbdavio dalis, 3,5 proc. - darbuotojo dalis), o sulig metais įmokos procentas auga ir likus 10 metų iki pensijos pasiekia 18 proc., t. y. darbdavys ir darbuotojas kas mėnesį sumoka po 9 proc.“, - aiškina jis.
Atėjus pensijos laikui, antroje pakopoje sukauptos sumos bazės kontekste paskaičiuojamas metinis pensijos dydis, pritaikant konversijos koeficientą, šiuo metu siekiantį 6,8 proc. Taigi kiekvienais metais žmogui bus išmokama 6,8 proc. antroje pakopoje sukaupto asmeninio fondo dydžio papildoma pensija. G. Kancerevyčius atskleidė ir dar vieną įdomybę: „Antroje pakopoje sukauptą dalį aš bet kada galiu išsiimti ir panaudoti, pavyzdžiui, būstui įsigyti ar verslui steigti, o tada vėl kaupti šioje pakopoje iš naujo. Be to, jeigu išvažiuoju gyventi į kitą šalį, galiu išsivežti šią sumą su savimi ir ją pervesti į kitos šalies pensijų fondą arba tiesiog atsiimti.“
Trečioji pakopa yra savanoriška ir palanki, nes iki 6700 frankų per metus įnešta suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. „Nėra ribojama, kiek į ją galima įnešti. Galiu ten ir milijoną įdėti, jei turiu“, - juokėsi G. Kancerevyčius.
Minimali ir vidutinė pensija: kiek šveicarai gauna realiai?
Valstybinė senatvės pensija visiems užtikrina minimalią bazinę pensiją, t. y. 1 225 Šveicarijos frankus, arba 1 284 eurus. Vidutinė pensija Šveicarijoje skiriasi priklausomai nuo apdraustojo sumokėtų įmokų. Pensijų išmokos sudaro maždaug 60 proc. darbuotojo atlyginimo. Viso dydžio pensija skiriama aktyviems žmonėms, kurie įmokas mokėjo nuo 20 metų. Tai prilygsta visą darbo dieną dirbančio darbuotojo įmokų mokėjimui 44 metus be pertraukų.
Taip pat skaitykite: Minimalios pensijos dydis Lietuvoje
Apskaičiuota, jog 2023 m. vyrų profesinė pensija siekė apie 2 150 Šveicarijos frankų (2 257 eurus), moterų - 1 350 (1 417 eurų). Mėnesinės socialinio draudimo pensijos išmokos Šveicarijoje gali išaugti iki 2 450 Šveicarijos frankų (2 780 JAV dolerių) asmenims ir 3 675 frankų sutuoktinių poroms.
Tačiau šalyje, kuri nuolat priskiriama prie brangiausių pasaulyje, išmokos neatrodo didelės. Šveicarijos miestuose tipinio dviejų miegamųjų buto nuomos kaina siekia ne mažiau kaip 3 000 frankų, o kavos puodelis kainuoja daugiau nei penkis frankus (5,66 JAV dolerio). Remiantis LivingCost.org duomenimis, norint išgyventi Monake ar Šveicarijoje reikia labai didelių pajamų; Šveicarijoje reikia 2 850 JAV dolerių siekiančio atlyginimo. Pragyvenimo mėnesio išlaidos vienišam asmeniui, neįskaitant nuomos, siekia 1 623 eurus.
Finansavimas: iš kur atsiras papildomi pinigai?
Vyriausybė perspėjo, kad pensijų padidinimas kasmet kainuos daugiau kaip keturis milijardus Šveicarijos frankų, todėl reikės didinti mokesčius ir gali kilti grėsmė socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui. Ji taip pat užsiminė, kad tai gali turėti ribotos socialinės naudos, nes papildomas išmokas gautų visi pensininkai, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Jeigu iniciatyva bus priimta, 13-oji socialinio draudimo išmoka bus išmokama nemažai daliai pensininkų, kuriems jos iš tikrųjų nereikia.
Atsižvelgiant į skaičiavimo paklaidą, nustatant nacionalinio pensijų fondo deficitą, 2033 m. bus galima papildomai skirti 3 mlrd. CHF (3,5 mlrd. USD). Tai reiškia, kad pakanka padidinti PVM, o atskaitymai iš darbuotojų atlyginimų gali būti nekeičiami, teigiama šią savaitę paskelbtame vykdomosios valdžios pareiškime. Šiuo metu Šveicarijos PVM yra 8,1% ir yra vienas mažiausių Europoje. Šveicarijos rinkėjai turės pritarti PVM didinimui referendume.
Palyginimas su Lietuva: pensijų dydžiai ir perkamoji galia
Nors šveicarų pensijos iš tiesų yra didelės, lyginti jas su lietuvių beprasmiška, nes pragyvenimo lygis šiose šalyse gerokai skiriasi. 15min verdiktas: iš dalies melas. Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje, Lietuvoje vidutinė pensija 2024 m. siekia 605 eurus, o ne 400 eurų.
Taip pat skaitykite: Kaupiantiesiems: minimalus anuitetas
Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje, šiemet pensijos toliau turėtų augti. Įstaigos puslapyje galima rasti ir lentelę, kurioje nurodoma, kad vidutinė senatvės pensija 2023 m. buvo 539 Eur, o 2024 m. bus 605 Eur. Nurodoma, kad 2024 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. O tiems, kurie turi būtinąjį stažą - 70 eurų ir sieks 644 eurus. „Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio į rankas ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas“, - rašoma svetainėje.
| Rodiklis | Šveicarija (apytiksliai) | Lietuva (2024 prognozė) |
|---|---|---|
| Vidutinė pensija per mėnesį | ~2 000 eurų (vyrams apie 2 257 €, moterims ~1 417 €) | 605 € |
| Minimali bazinė pensija | ~1 225 CHF (~1 284 €) | bazinė pensija apie 130 € (Lietuva) |
| Tipinės pragyvenimo išlaidos (be nuomos) | ~1 623 € | žymiai mažesnės |
| Pensijos kaip % buvusio atlyginimo | ~60 % (tikslas) | ~40 % (Lietuva) |
Pensijų adekvatumas Europoje ir ateities iššūkiai
EBPO ataskaita „Pensions at a Glance“ rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų. Remiantis Europos Komisijos parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Ką reiškia priimtas sprendimas praktikoje?
Iniciatyvoje raginama pensininkams skirti papildomą mėnesinę išmoką, panašią į 13-ąjį mėnesinį atlyginimą. Mėnesinės socialinio draudimo pensijos išmokos Šveicarijoje gali išaugti iki 2 450 frankų asmenims ir 3 675 frankų sutuoktinių poroms. Kairiosios partijos palaikė iniciatyvą, kuriai aršiai priešinosi dešiniosios ir centristinės partijos, taip pat Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas. Šveicarijos profsąjungų federacija (SGB) teigė, kad sekmadienio referendumo rezultatai „aiškiai rodo, jog vyriausybė, dauguma parlamento narių ir darbdavių per ilgai ignoravo pensijų problemą“.
Rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 58 procentus, o pensijų klausimas sulaukė didelio susidomėjimo - neįprastai daug rinkėjų pareiškė savo valią paštu iš anksto. Tokiu būdu pateikiami balsai Šveicarijoje paprastai sudaro daugiau kaip 90 proc. visų balsų.
Ar šis modelis yra eksportuojamas į kitas šalis?
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, studijavęs ir dirbęs Šveicarijoje, gyrė šalies pensijų sistemą ir pasakojo, kad esminis šveicarų bruožas - suvokimas apie pensiją kaip draudimą. „Jie suvokia pensiją kaip taupymo instrumentą - kaip draudimą, ir žmonės supranta, kad mokėdami tas įmokas jie moka sau...“ Jį žavi, kad šveicarai itin linkę investuoti, taip pat ir sukauptas pensijų įmokas, dėl ko žmonės gali tikėtis ir palūkanų.
Be to, Šveicarijoje labai mažos pajamų mokesčių normos ir kiti mokesčių ypatumai pritraukia turtingus užsieniečius, kurie taip pat prisideda prie šalies fiskalinių srautų. Dėl tokios mokesčių sistemos turtingiems žmonėms labai apsimoka gyventi Šveicarijoje, todėl ši šalis prisivilioja turtingų užsieniečių, kurie, nors ir moka mažus pajamų mokesčius, sumoka didelius NT mokesčius. Per visą tokią sistemą užsisuka ratas, todėl šveicarai dalinai išsprendžia nelygybės, taip pat pensijų, sveikatos draudimų klausimus.
Šveicarijos pavyzdys parodo, kad didesnės pensijos pačios savaime negarantuoja geresnio gyvenimo lygio, jei kartu neužtikrinamas adekvatus socialinis modelis, investicijų valdymas ir tinkamas fiskalinis finansavimas. Priimtas sprendimas dėl 13-osios pensijos Šveicarijoje - tai žingsnis link didesnio išmokų stabilumo senjorams, tačiau kartu atveria diskusijas apie mokesčių ir finansavimo tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.
tags: #minimali #pensija #sveicarijoje