Įvykiams Ukrainoje neliko abejinga Lietuvos pilietiška visuomenė, nevyriausybinių organizacijų spektre atsirado naujų savanoriškų judėjimų, teikiančių humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams Lietuvoje ir civiliams gyventojams, patiriantiems karo negandas Ukrainoje. Nedidelė iniciatyvinė grupė įkūrė Všį Bonitatem ORG. Tačiau labai greitai ši organizacija tapo pastebima, veikli ir sulaukė ukrainiečių padėkų.
Pradėkime nuo to, kad savanoriškoje veikloje aš esu jau virš 10 metų: nuo pagalbos teikimo įvairioms organizacijoms iki savaitės laiko gyvenimo motinos Teresės seserų vienuolyne ir rūpinimosi vargšais tiesiogiai. Šiuo metu negalėjau likti abejingas ir ryžausi būti kartu su kenčiančia tauta ir jos žmonėmis. Visa ko pradžia man buvo ukrainiečių registracijos centras, kuriame iš labai arti teko ir pažinti ukrainiečius ir teikti humanitarinę pagalbą bei iš arti matyti jų skausmą. Vėliau didelį įspūdį paliko kelionė į Ukrainos pasienį, gabenant labdarą karui prasidėjus. Tai buvo netikėta patirtis. Jei kas būtų pasakęs, kad manęs laukia tokios kelionės, prieš trejetą metų būčiau nepatikėjęs.
Bonitatem - gerumo ir vilties simbolis
Socialinės problemos, karas, karo veiksmų pasekmės gamtai, gyvūnijai ir žmogui yra blogis, tačiau organizacijos pavadinimo Bonitatem, reikšmė susijusi su sąvoka gėris. Kiekvienas iš mūsų esame pakviesti būti vienas kitam - vilties ambasadoriais ir labai atidžiai žiūrėti į kitą žmogų ir jo problemas. Tenka pripažinti, kad turime dar daug namų darbų atlikti, kol tapsime empatiški, išmoksime savitarpio paramos ir išgyvenimo meno nepalankiomis aplinkybėmis, todėl pasirinkome organizacijos vardą Bonitatem kurios vertimas yra gerumas, nes blogis įveikiamas gerais darbais, ryžtu neprarasti vilties, ir nė akimirkai neturėtų būti užmirštos bendražmogiškos vertybės.
Renginiai ir viešumas - dėmesys Ukrainai
Taip. šią vasarą uostamiestyje ir kitose vietovėse teko rengti palaikymo Ukrainai renginius, kurie net nuskambėjo ir Ukrainos televizijoje, Radoje, sudomino karo užkluptą visuomenę. O žmogui būtina pajusti bendrystę, kad nėra jie palikti vieni ir vieniši. Pasaulyje kiekvieną minutę įvyksta daugybė dėmesį patraukiančių įvykių. Todėl susidomėjimas atsiranda ir greitai ima blėsti. Tačiau karas, kėslai sunaikinti visą tautą negali būti trumpalaikė sensacija. Tai buvo vienas iš būdų atkreipti dėmesį į tai, kas ištiko Ukrainą. Organizuodami akcijas Ukrainai paremti, greitai įsitikinome, kad šių renginių poreikis ir noras juose dalyvauti tik augo.
Bendravimas su nukentėjusiais - kokios emocijos ir vertybės
Kaip jau ir minėjau, man ukrainiečiai yra herojai tiesiogine to žodžio prasme. Registracijos centre teko ne tik dalinti materialinę paramą, bet ir šluostyti ašaras ir guosti tuos, kurie sunkiai tramdė emocijas. Buvo viena močiutė kuri su nusivylimu aiškino, kad jau mananti, jog nebegrįšianti į Ukrainą ir svetimoje žemėje turėsianti numirti.
Taip pat skaitykite: Kaip socialiniai tinklai keičia nuomonę?
Tikiu, kad esame pavargę ir norime, kad šiais klaikias žinias apie tai, kas vyksta dabar Ukrainoje kuo greičiau galėtume pakeisti kažkuo kitu, bet šiandien yra labai sunki padėtis Ukrainoje. Kokia bebūtų sunki ši humanizmo dykuma, turime turėti vilties, kad tamsiausia yra prieš aušrą. Norisi linkėti paramos ir žmogiškumo vienas kitam, nes tai yra didžiausia pagalba kiekvienam iš mūsų: turėtume rasti įkvėpimo, pastebėti, padėti ar tiesiog išbūti. Tikiu, kad galim, tikiu, kad norim, tik nepraraskime vilties.
Savanoriška patirtis ir artumas žmogui
Kaip ir minėjau, turėti jautrią širdį. Būti arti žmogaus ir su žmonėmis, sugebėti ieškoti ir rasti istorijų, kuriuos būtų kaip žiburys ieškančiam savo gyvenimo kelio. Ne skandalai, ne pigios antraštės ar pigus populiarumas kaip žurnalistui, o jautri, mylinti ir atsidavusi žurnalistikai širdis gali atkreipti dėmesį į šiandienos žmogaus poreikius.
Kaupiant informaciją, tenka vykti į įvykio vietą bet kokiu oru ir bet kokiu laiku, ją parengti žiniasklaidos priemonei tenka labai operatyviai, nes laikas veikia naujienų nenaudai. Taip pat negalima atsipalaiduoti, patingėti tikrinti faktų, nes paskleidęs neteisingus faktus gali sužlugdyti niekuo dėto žmogaus gyvenimą.
„Socialiniai rašiniai“ - žurnalistinė vizija ir tikslai
Žurnalistikos entuziastas Mindaugas Jonušas ketina siekti didesnio profesionalumo. Jaunas žmogus turi aiškią žiniasklaidos viziją. Visa tai skatina daryti tam tikras įžvalgas, kurios gali būti įdomios ir „Socialinių rašinių“ skaitytojams. Kas jus paskatino imtis plunksnos: noras paaiškinti, jog sceninio įvaizdžio „veidas“ negali būti tapatinamas su prototipu, jautėte tikrai aktualių žmonėms temų stoką, noras pasidalinti karčia patirtimi, jog žodis guodžia, o taip pat gali žlugdyti; nuostata, jog tuo, kas išgirsta, perskaityta negalima aklai tikėti, o reikia patikrinti savo, ne svetima išmintimi? Visa tai, kas čia paminėta, žinoma turėjo įtakos „Socialinių rašinių gimimui“.
„Socialiniai rašiniai“- troškimas vaduoti žiniasklaidą nuo grubių patyčių, bandymų kažką įteigti už mokestį, dalies gyventojų egoistinius interesus ginti nukreiptais tikslais. Tačiau man mano herojai daug iškalbingesni už bet kokią vadinamąją žvaigždę, nes jie yra pajutę gyvenimo skonį. Tad pažinti, atrasti ir pristatyti kasdienos herojus, kurie turi imunitetą blogiui, sugeba dirbti, linksmintis, gerbti mūsų krašto tradicijas - man buvo, yra ir bus didžiulė laimė ir atradimas už kurį aš kiekvienam savo herojui esu labai dėkingas.
Taip pat skaitykite: Naujo NT mokesčio perspektyvos, Sinkevičiaus vertinimas
| Veiklos sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Savanoriška pagalba | Registracijos centras, kelionė į pasienį, paramos akcijos Ukrainai |
| Žurnalistika | „Socialiniai rašiniai“, laida „Iš pirmų lūpų“, daugiau nei 360 straipsnių |
| Socialinės kampanijos | „PADĖTI ne GĖDA“, iniciatyvos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms |
| Verslas ir darbas | Darbas prekybos centre kasininku, Glamelija gėlių salono marketingas |
Socialinės kampanijos ir specialieji poreikiai
Šios kampanijos tikslas - atsisukti į specialiųjų poreikių turinčius žmones ir konkrečiais veiksmais prisidėti prie jų gerovės. Mūsų iniciatyvos savanoriai ir partneriai įvairiuose Lietuvos miestuose bei vietovėse kviečia pastebėti šiuos žmones konkrečiais veiksmais: pagalba, pavėžėjimu, apsilankymu namuose, dalyvavimu kartu renginiuose. Socialinės kompanijos tikslas yra susidraugauti ir atliepti specialius poreikius turinčių asmenų interesus. Prisijungusius prie socialinės kampanijos „PADĖTI ne GĖDA“ ir konkrečiais veiksmais prisidėjus prie specialių poreikių turinčių žmonių gerovės, laukiame informacijos apie nuveiktus darbus nuo 2017 m. gruodžio 6 dienos iki 2018 m. Kviečiame registruoti specialiuosius poreikius turinčius asmenis, kuriems reikalinga pagalba.
Asmeninis kelias: nuo scenos iki žurnalistikos ir verslo
Baigęs muzikinę karjerą, Mindaugas apsivilko kostiumą ir pasinėrė į žurnalistiką. Negana to, šią vasarą jis dar sėdo į kasininko kėdę parduotuvėje. „Savo darbo aš nesigėdiju, atvirkščiai, man gera būti naudingam lietuviškame versle. Dirbti nėra blogai. Blogai yra verkti, kaip visko trūksta“, - įsitikinęs Mindaugas. Įsidarbinęs Nidos „Maximoje“ kasininku buvęs dainininkas, galima sakyti, dar kartą stojo ant pjedestalo.
Parašius apie vieną įvykį, ateina kiti verti plunksnos. Itin sukrėtė buvusio tremtinio telefono skambutis iš onkologinės ligoninės. Tai buvo noras bendradarbiauti su žiniasklaida, visai gęstant gyvenimo žiburiui. Ne veltui šios žiniasklaidos priemonės šūkis - „Socialiniai rašiniai - jūsų portretai jums“. Kiekvienas tekstas turi savo istoriją.
Kritika, išbandymai ir asmeninė ištvermė
Nereaguoja į apkalbas. Dabar pats žiniasklaidoje dirbantis vyras neslėpė: dėl ankstesniame gyvenimo periode susikurtos reputacijos iki šiol jam tenka susidurti su kliūtimis siekiant karjeros. Mindaugui kartesnių žmonių įžvalgų nepavyksta išvengti. „Ne viskas einasi taip, kaip noriu, bet išmokau nereaguoti, kai pilamas net tirščiausias purvas, - prisipažino žurnalistas ir kasininkas. - Mano patarimas sau ir visiems - žydėkite net ir tuomet, kai esate vieni dykumoje, alinančiame karštyje, - anksčiau ar vėliau atgaivins lietus.
Man atrodo, kad svarbiausia nuoširdžiai save mylėti: priimti save tokį, koks esi, suprasti, ką sugebi. Nemanau, kad meilė sau - egoizmas. Tik pažinęs save gali išmokti dalytis. Nurimti jam padėjo meditacija, tyla, tikėjimas, kad viskas praeina, ir žinojimas, kad prie to purvo jis nėra prisidėjęs. „Šunys loja - karavanas eina. Aišku, randų lieka, bet nėra stebuklingos piliulės, kurią išgėręs iš karto pasijustum laimingas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai el. pašto rinkodarai
Politikos interesai ir siekis keisti socialinę sferą
„Šiuo metu su tam tikrais politiniais judėjimais yra kalbamasi, aš tikiuosi, kad viskas susidėlios ir bus galima eiti į politiką. Bendraujame su „Pirmyn Lietuva“, jie pripažįsta, kad laikas yra jaunimui. Bet jis [politinis judėjimas] yra besikuriantis, į ką jis išaugs, žino tik pati vadovybė ir aš tikiu, kad dėl palaikymo nebus gėda. Jiems nuoširdžiai linkiu išsigryninti vertybes, jas susidėlioti“, - naujienų portalui tv3.lt kalbėjo M. Jonušas.
M. Jonušas pasakoja, kad renkantis politinį judėjimą jam svarbu rasti vietą, kur galėtų mokytis politikos. „Man svarbu, kad politinis judėjimas, su kuriuo eičiau į politiką, žadėtus darbus darytų raidiškai, o ne tik kalbėtų. Man taip pat svarbu būti arti žmonių. Tai reiškia, kad nerūšiuoju, kieno viršelis gražesnis, kieno turinys geresnis, ar kieno darbai geresni, o būnu arti žmonių. Nes ko verta graži katedra, jei ji tuščia. Tai ir politikoje, ko vertos partijos, jei ten vieni lozungai ir darbai, kurie gailesčio verti. Dabar politikoje matau daug žaizdų ir neteisybės. Ir turime iškreiptą politiką: ką mes turime šiuo metu Seime? Kaip Agnė Širinskienė įsivaizduoja esanti ponia prezidentienė? Tai tokių politikų mūsų valstybei tikrai nereikia“, - tvirtina M. Jonušas.
Politikos prioritetai: socialinė politika, susisiekimas, švietimas
M. Jonušas teigia, kad politikoje jis turi kelias kryptis, kuriose mato, ką būtų galima padaryti geriau. Viena jų - socialinė politika. „Socialinėje politikoje mes turime nuspręsti, ar senjoras yra prioritetas, ar nėra. Ir jei tai prioritetas, tai turėjome jau vakar suteikti jam orų gyvenimą. Tai, kas liečia vaikų namus, ar kas dedasi su vaikų užmušinėjimu, tai turime investuoti tam, kad vaikai būtų apsaugoti“, - tvirtina M. Jonušas.
Vaikinas pastebi ir susisiekime esančias žaizdas ir skaudžiausią jų - merdėjančius autobusų parkus. „Susisiekime baisu matyti autobusų parkus, kurie merdėja, o valstybė juos palieka likimo valiai, pasakydami, kad jūs privalote vežti ir aptarnauti kokybiškai. Taip pat turime mažinti užkampio sindromą. Nes, pavyzdžiui, Rietavo seniūnijoje yra Gailiogirio gyvenvietė, ten prieš metus kursavo autobusas, o, panaikinus Žemaitijos kolegiją ir nelikus studentų, maršrutas buvo nuimtas, o tai reiškia, kad Rietavą Gailiogirio gyventojai turi pasiekti, arba savom kojom, kur yra 8-9 kilometrus, arba kažkaip kitaip. Ir Lietuvoje tokių vietų yra tikrai daug. Tai mano uždavinys būtų vystyti viešąjį transportą ten, kur jo labai reikia“, - tvirtina vaikinas.
Uždavinius M. Jonušas keliasi ir švietime bei kultūroje, kuriuose taip pat įžvelgia spragas. „Esu buvęs vienoje mokykloje, kur vaikų buvo nepilnai 100. O išlaikyti didelį pastatą su mažai mokinių yra neprotinga. Tai manau, mes turime apjungti miestų ir rajonų mokyklas, sudaryti mokytojams sąlygas toliau dirbti. Pradines klases rajonuose galima palikti, o vyresnėliams suteikti galimybę vykti ir parvykti iš ugdymo proceso. Kultūroje svarbu sudaryti sąlygas žmogui būti toje kultūroje. Man labai patiko, kaip Ričardas Doveika man vienoje laidoje labai taikliai pasakė: „Kai mes stovėsime ne prie nupigintų prekių parduotuvėse, o prie bilietų į gerą spektaklį, ar į gerą koncertą, tada galėsime kalbėtis apie gerovės valstybę“. Ir aš visiškai su juo sutinku“, - pastebi M. Jonušas.
tags: #mindaugas #jonusas #socialiniai #rasiniai