Socialinė atskirtis apibūdina procesą, kai tam tikros visuomenės grupės ar asmenys dėl įvairių priežasčių turi ribotas galimybes dalyvauti ekonominėje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje.
Varėnos miesto demografinė padėtis ir socialinės atskirties rizikos grupės
Gyventojų senėjimas - viena didžiausių visuomenės socialinių ir ekonominių problemų.
Viena didžiausių Varėnos miesto problemų, įvardijamų ir Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje, yra gyventojų senėjimas bei 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičiaus didėjimas.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Varėnos mieste 2022 m. gyveno 8043 gyventojai.
Pagal 2022 m. gyventojų surašymo duomenis, 23,3 proc. Varėnos miesto gyventojų yra 65 metų ir vyresni.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pensinį amžiaus gyventojų Varėnoje nuo 2018 iki 2022 m. padaugėjo 0,9 proc. punktais.
Lyginant 2018 m. ir 2022 m. Varėnos miesto gyventojų demografines charasteristikas, išsiskiria ir didėjantis neįgalių asmenų skaičius - jei 2018 m. jų buvo 1096, tai 2022 m. jų buvo jau 1271.
Senyvo amžiaus žmonių poreikiai, sveikata ir socialinė situacija
Gyvenimo gerovę ypač senyvo amžiaus žmonėms nulemią daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresas, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt.
Daug jų serga lėtinėmis ligomis ir todėl dažnai lankosi gydymo įstaigose, naudoją daug vaistu.
Kartais senyvo amžiaus žmonės lieka vienį, diena iš dienos namie neturėdami net su ko pakalbėti, pasiguosti.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Todėl senyvo amžiaus žmonėms užpuolą ligos, depresija.
Teigiamą, kad nors senėjimas visuotins reiškinys, bet individualūs senėjimo skirtumai labai dideli.
Senyvo ir seno žmogaus kognityviniai gebėjimai maždaug iki 70 metų išlieka mažai pakitę, išskyrus organizmo smegenų sutrikimo atvejus.
Vėlesniame amžiuje kognityviniai gebėjimai silpsta.
Tačiau pasitelkiant fizinio aktyvumo veiklas, įtraukiant senjoras į tarpusavio bendravimo grupes, įvairias edukacijas, įmanoma kognityvinį nuosmukį pristabdyti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Todėl tam, kad ilgiau išlaikyti reikiamus socialinius gebėjimus, reikalingos fizinio aktyvumo, edukacinės veiklos, organizuoti sociokultūrines veiklas-kelionės ir t.t.
Visa tai senjorams suteikia pasitenkinimą, džiaugsmą dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankydami užsiėmimus, būrelius, sportuodami, dalyvaudami įvairiose veiklose senojrai jaučiasi reikalingi, ne tokie vieniši, greičiau bėga laikas.
Vietinės iniciatyvos: Varėnos trečiojo amžiaus universitetas
Asociacija Varėnos trečiojo amžiaus universitetas vienija 60 senjorų, kurių amžius nuo 65 iki 85 metų.
Dauguma asociacijos narių yra vieniši, nemažai iš jų serga įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Varėnos trečiojo amžiaus universitetas įsitikinęs, kad kiekvieni senyvo amžiaus žmogaus pragyventi metai turi būti visaverčiai.
To pasiekti galima tik sudarus sąlygas senyvo amžiaus žmonėms būti nepriklausimiems, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užtikrinant įvairias socialinius gebėjimus palaikančias veiklas, turint jiems galimybę išreikšti save, būnant gerbiamiems ir saugiems.
Didžiausia problema senjorų Varėnoje tarpe yra būtent užimtumo, susitikimų, pasikalbėjimų, išvykų, tarpusavio pagalbos vienį kitiems trūkumas.
Nepasiturintiems senjorams įvairioms veikloms neretai trūksta ir pajamų, senjorai verčiasi kaip išmanydami: vasarą grybauja, uogauja.
Žemos senjorų pajamos sąlygoja, kad dauguma jų niekur nevažiuoja, neina į mokamus renginius ar išvykas.
Varėnoje senjorų situacija pagal užimtumo, pajamų lygį, lyginant su Lietuvos ir Alytaus apskrities situacija, ženkliai prastesnė.
Senjorų gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos Varėnos mieste yra problematiškas.
Tik sudarius sąlygas senyvo amžiaus bei asmenims su negalia būti nepriklausiniams, dalyvauti visuomenės gyvenime, dalyvauti įvairiose sporto, sociokultūrinėse veiklose, turint galimybę išreikšti save, galima išspręsti minėtas problemas.
Pagyvenusių žmonių iniciatyvos, jų gyvenimiškos patirties panaudojimas organizuojant gyvenimą senatvėje yra didžiulė kiekvienos bendruomenės vertybė.
Projektinės veiklos ir teikiama parama
Projektu metu Todėl Varėnos trečiojo amžiaus universitetas per projektą veiksmu 1.1.1., 1.2.1, 2.1.1 ar 2.2.1 prisidės prie senjorų bei apmokytojų savanorių organizuos arba prisidės organizuojant šiaurietiško ėjimo treniruotes (15 asmenų, 2x sav. 6 mėn), meninių šokių (linijinių) užsiėmimus (tokie užsiėmimai Varėnos mieste apskritai šiuo metu senjorams nėra organizuojami, būtų sukuriama nauja paslauga.
Senjorai šiuo metu turi galimybę Varėnoje lankyti tik tautinių šokių užsimimus Varėnos kultūros centre.
Lankys savimi sunkiai galinčius pasirūpinti senyvo amžiaus ir neįgalius asmenis (iš viso 20 tokių asmenų), padės jiems apsipirkti (maistą, vaistus), palydės į sveikatos priežiūros įstaigas, lankys juos namuose, skirdami laiką pasikalbėti, pabendrauti, t.y. suteiks to, ko labiausiai trūksta senjorams.
Numatoma, kad meninių šokių užsiėmimai 15 asmenų vyks 2 kartus per savaitę po 2 val. 6 mėn.
Taip pat planuojama 30-čiai žmonių organizuoti 3 dienų edukacinę-pažintinę išvyką - stovyklą į Palangą.
Projekte iš viso dalyvaus 45 asmenys.
Senjorams taip pat bus organizuojami praktiniai užsiėmimai savižudybių prevencijos ir depresijos įveikimo senyvame amžiuje temomis.
Projektu bus prisidedama prie Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos 1.1.1 veiksmo "Socialinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimas, plėtojant informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo bei sociokultūrines paslaugas, skirtas gyventojų socialiniams ryšiams bendruomenėje Varėnos mieste stiprinti, įskaitant bendras veiklas / bendradarbiavimą su kitų miestų VVG įsikūrusiomis organizacijomis|, kadangi jo metu bus organizuojamos sociokultūrinės veiklos senjorams, neįgaliems asmenims, kurių metu bus siekiama palaikyti jų socialinius gebėjimus, užtikrinti jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
Kartu taip bus prisidedama ir prie strategijos 1.1 uždavinio "Socialinės atskirties mažinimas Varėnos mieste per bendruomenių inicijuotas veiklas" - projektą įgyvendins NVO, t.y. projektas kyla tiesiai iš Varėnos mieste veikiančios senjorų bendruomenės.
ES finansavimo priemonės ir jų paskirtis
Europos Komisija skiria finansavimą projektams, susijusiems su užimtumu, socialiniais reikalais ir socialine įtrauktimi, pagal toliau išvardytas programas.
Europos socialinis fondas + (ESF+)
Iš ESF+ finansuojami projektai, skirti padėti tobulinti įgūdžius ir darbo perspektyvas.
Dėl finansavimo viešos ir privačios organizacijos turėtų kreiptis į ESF+ vadovaujančias institucijas savo šalyje.
Europos Komisija nustato finansavimo prioritetus, bet tiesiogiai nedalyvauja atrenkant projektus.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)
Šis fondas padeda dėl pasikeitusių pasaulinės prekybos tendencijų darbo netekusiems žmonėms kuo greičiau įsidarbinti.
Pavieniai asmenys ar įmonės, patiriantys sunkumų dėl darbo jėgos pertekliaus ir norintys kreiptis dėl finansavimo turėtų susisiekti su savo valstybės narės valdžios institucija.
ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)
ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) - tai ES lygmens finansinė priemonė, kurią tiesiogiai administruoja Europos Komisija, kad skatintų užimtumą, socialinę politiką ir darbo jėgos judumą visoje ES.
Kad gautų finansavimą, reikalavimus atitinkančios organizacijos turi atsiliepti į kvietimą pateikti pasiūlymus ir (arba) kvietimą teikti paraiškas.
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)
EPLSAF remia ES šalių materialinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims veiksmus.
Nacionalinės valdžios institucijos pasirenka organizacijas partneres, kurios teikia pagalbą, pagal Komisijos patvirtintas 2014-2020 m. nacionalines programas.
Finansavimo 2021-2027 m. ir ES vaidmuo
Finansavimas 2021-2027 m. Komisija pasiūlė paprastesnį ir labiau integruotą Europos socialinį fondą (ESF+) ir persvarstytą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF).
Tai dalis 2018 m. gegužės 2 d. priimtų Komisijos pasiūlymų dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP).
Pasiūlymus šiuo metu aptaria Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Darbo problemą formuoja poreikis ištirti Europos Sąjungos vaidmenį Lietuvos socialinės politikos formavimo procesuose.
tags: #socialine #atskirti #patirianciu #zmoniu #finansavimas