Autizmo požymiai vaikams iki metų

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.

Ką reikia žinoti apie autizmą

Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas, tai raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi.

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai.

Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.

Ankstyvieji požymiai: kada pradėti stebėti

Pirmieji autizmo požymiai išryškėja 18-24 mėnesių amžiuje, o lengvesnės autizmo formos visai gali likti nepastebėtos. Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai 6-12 mėn. gali būti labai subtilūs, tačiau juos svarbu žinoti, nes ankstyva diagnostika suteikia galimybę laiku pradėti reikalingą pagalbą.

Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Ankstyvasis autizmas dažnai diagnozuojamas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.

Dažniausi ankstyvieji požymiai (6-24 mėn.)

• mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, silpnas akių kontaktas;
• nereagavimas ar silpna reakcija į savo vardą;
• vėluojanti arba ribota kalbinė raida, mažai guguojama ar eksperimentavimo su garsais;
• neįprasti bendravimo gestai, susilpnėjusi atsakomoji reakcija;
• nekalbėjimas ar regresija: mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti (regresija dažnai pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus);
• neįsitraukimas į vaizduotės žaidimus, vengimas bendros veiklos su kitais vaikais;
• padidėjęs jautrumas garsams, kvapams, tekstūroms ar skoniams (sensoriniai sutrikimai).

Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.

Elgesio ir komunikacijos bruožai

Vaikams su autizmu dažnai būdingos bendravimo problemos, ribotas ar pasikartojantis elgesys. Jie gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Galima pastebėti ribotą domėjimąsi kitais žmonėmis, nekokybišką akių kontaktą, daiktų nerodymą pirštais.

Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.

Sensoriniai ir ritualiniai požymiai

• neįprastai stiprios arba susilpnėjusios reakcijos į garsus, šviesą, liesti;
• sudėtingai priima aprangos ar maisto tekstūras;
• griežta rutina, stiprus pasipriešinimas kasdienės tvarkos pakeitimams;
• specifiniai, riboti interesai (pvz., susidomėjimas datomis, sąrašais ar tam tikrais daiktais).

Rizikos veiksniai ir priežastys

Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.

Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams

Tikslų autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmą dar nėra iki galo suprasta. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu. Kiti riziką didinantys veiksniai - tėvų vyresnis amžius, mažas naujagimio svoris gimimo metu, tam tikros genetinės patologijos (pvz., Dauno sindromas, fragilio X chromosomos sindromas).

Svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo.

Diagnostika vaikams iki metų ir iki 3 metų

Autizmo diagnozė nustatoma remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai ji nustatoma gana vėlai. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau.

Kada kreiptis į specialistus

• jeigu vėluoja vaiko kalbos raida;
• jeigu trūksta socialinio įsitraukimo (nežiūri į akis, nereaguoja į vardą, nesidomi kitais);
• jeigu elgesys yra pasikartojantis arba žaidimai netipiški;
• jeigu pastebima raidos regresija - vaiko įgūdžių praradimas.

Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą.

Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė

Terapija ir pagalba - kas padeda vaikui

Nors autizmas nėra liga ir nėra išgydomas, pritaikius specialią pagalbą autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.

Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti vaikams su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Tokia ankstyva intervencija yra labai svarbi vaiko raidai ir funkcionavimui vėlesniame gyvenime, nes lavina kalbos, bendravimo, socialinius įgūdžius, stambiąją ir smulkiąją motoriką, skatina rūpinimąsi savimi, nepriklausomybę nuo artimųjų ir kt.

Populiariausi gydymo ir ugdymo metodai

• Taikomoji elgesio analizė (ABA) - įrodymais grįstas mokymo metodas, padedantis kovoti su sunkumais, trukdančiais mokymuisi;
• kalbos ir kalbėjimo mokymas, logopedinė pagalba;
• socialinių įgūdžių formavimas, situacijų modeliavimas, žaidimas vaidmenimis;
• sensorinės integracijos terapija - skirtas koordinacijos ir sensorikos sutrikimams;
• medikamentai - skiriami pagal simptomus (pvz., didelė agresija, miego sutrikimai);
• specialios ugdymo priemonės ir žaislai 0-3 metų vaikams, skirtų kalbos, motorikos ir socialinės sąveikos lavinimui;
• specialios priemonės: atgalinio skaičiavimo laikrodžiai, magnetinės paveikslėlių kortelės, sunkios antklodės ir liemenės, sensoriniai žaislai.

Lavinosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis, mokytis ir klysti. Šie žaislai specialiųjų poreikių vaikams padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius bei susipažinti ir suvokti pasaulį per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Renkantis žaislus svarbu nepamiršti, kad autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius.

Kas gali diagnozuoti ir padėti

Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijos yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Kodėl ankstyva pagalba svarbi

Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.

Parama šeimai

Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Tėvai patiria didesnę psichikos sutrikimų riziką, ypač nerimo ir depresijos. Vaiką auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.

Autistiškiems vaikams taip pat svarbu jausti meilę, supratimą ir būti išklausytiems. Jie nori bendrauti, bet skirtingai nei kitiems vaikams jiems sunku tai išreikšti ir suprasti kitus. Todėl šeimos, specialistų ir visuomenės parama yra būtina kuo geresnei vaiko raidai užtikrinti.

Statistika ir visuomenės reikšmė

Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Kai kurių šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas net vienam iš 59 vaikų. Remiantis JAV duomenimis, autizmo spektro diagnozės dažnis 2016-2020 metais kito nuo vieno iš 54 iki vieno iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo statistikos Lietuvoje nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Balandžio 2 d. minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, jos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į šį sutrikimą, pabrėžti būtinybę gerinti autistiškų žmonių gyvenimo kokybę ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime.

Į ką atkreipti dėmesį praktikoje

1. Stebėkite vaiko socialinę reakciją: ar jis reaguoja į savo vardą, ar siekia akių kontakto, ar dalijasi daiktais ir patyrimais?
2. Vertinkite kalbos raidą: ar kūdikis guguoja, ar vėluoja žodžių atsiradimas, ar būna regresija?
3. Stebėkite elgesį: ar yra pasikartojančių judesių, ritualų, griežtos rutinos poreikis?
4. Atkreipkite dėmesį į sensorinį jautrumą: ar vaikas neįprastai reaguoja į garsus, šviesą, lytėjimą ar maisto tekstūras?
5. Jeigu pastebite keletą aprašytų požymių, kreipkitės į vaikų raidos specialistus - ankstyva diagnostika ir pagalba yra labai svarbi.

Amžius	Galimi požymiai
6-12 mėn.	mažesnis dėmesys socialiniams dirgikliams, silpnas akių kontaktas, mažai guguojama
12-24 mėn.	nereagavimas į vardą, regresija, vėluojanti kalba
24-36 mėn.	pasikartojantis elgesys, riboti interesai, sunkumai žaidimuose su kitais

Autizmo spektras yra platus ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Yra autistiškų vaikų, kurie yra labiau atsiriboję, bet yra ir tokių, kuriems rūpi bendrauti ir net išryškėja ypatingi gebėjimai tam tikrose srityse. Todėl labai svarbu vertinti kiekvieną vaiką individualiai ir suteikti jam reikalingą pagalbą bei supratimą.

tags: #metu #vaikas #autistas #pozymiai