Socialinis darbas Lietuvoje yra svarbi valstybinės socialinės apsaugos bei socialinio darbo struktūrinė dalis. Jį įgyvendina socialinio darbo specialistai - socialiniai darbuotojai.
Socialinis darbas yra profesinė veikla, padedanti kasdieniniame žmogaus gyvenime. Ne kiekvienas žmogus pajėgus patenkinti savo dvasinius bei socialinius poreikius ir fizinę gerovę, išnaudoti galimybes ugdytis emocionaliai ir protiškai, palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Todėl žmonėms, turintiems specialius poreikius, pagalba ir paslaugos teikiamos specialiosiose socialinių paslaugų institucijose.
Socialinės veiklos proceso organizavimo esmė - nustatytiems institucijos tikslams pasiekti reikia sukurti organizacinės sistemos struktūras, kuriose būtų numatyti ne tik veiklos tikslai bei sritys, bet ir darbuotojų funkcijos, vaidmens nustatymas, jų tarpusavio santykių formavimas. Socialinės veiklos proceso organizavime svarbu tinkamai atrinkti specialistus darbui, o svarbiausia - suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge siektų institucijos iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Šiame kontekste, socialinio darbo organizatoriaus pareiginiai nuostatai yra ypač svarbūs, siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką socialinių paslaugų teikimą.
Socialinio darbo infografikas
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinių Paslaugų Politika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Pradedant nagrinėti socialinių paslaugų politikos klausimą, svarbu pažymėti, jog ši sąvoka atsirado tik XX a. Tačiau pats reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip socialinių paslaugų politiką, žinomas jau labai seniai.
Kuriant Europos Sąjungą, socialinių paslaugų politika negalios atžvilgiu buvo nepagrindinis aspektas. Negalieji, kaip socialinė grupė, buvo nereikšmingi ES socialinės politikos atsiradimui ir raidai. Apie negaliuosius nebuvo užsiminta Paryžiaus (1951 m.) bei Romos (1957 m.) sutartyse.
Europos Sąjungos socialinė politika, tapusi savarankiška ES politikos sritimi, apėmė ne tik naujus politikos aspektus, bet ir naujas socialines grupes (pagyvenusius žmones, negalius, jaunimą, moteris, vaikus). Šios socialinės grupės jau paminėtos Mastrichto (1993 m.) ir Amsterdamo (1999 m.) ES sutartyse, kiekviena iš jų paremta daugelio Europos šalių interesų grupėmis.
Įgyvendinant Lisabonos (2000) užimtumo ir lygias galimybes užtikrinimo strategiją visiems, didelę reikšmę turi ES socialinis veiksmų planas 2004-2010 m., kuriuo siekiama užtikrinti lygias galimybes negaliesiems. Jame keliamas pagrindinis uždavinys - pagerinti darbo ir paslaugų prieinamumą.
ES socialinių paslaugų plėtra ir ekonomikos krizės paskatino įvykdyti ir socialinių paslaugų politikos reformas. Šiuo klausimu trumpai aptarsime kelias ES šalis nares.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Švedijoje, didinant socialinės rūpybos plėtrą, padidintos išlaidos socialinei apsaugai ir teikiamų paslaugų kainos.
- Vokietijoje mažinant vyriausybės teikiamų socialinių paslaugų spektrą.
- Jungtinės Karalystės socialinę politiką galima pavadinti intervencine, nes visos socialinės paslaugos yra teikiamos atsižvelgiant į amžiaus grupes (asmens gyvenimo ciklą). Labiausiai pažeidžiamoms grupėms priskiriami globotini vaikai, benamiai, kai kurios etninės mažumos, asmenys, turintys psichinę negalią ir negalieji.
Skandinavijos šalyse jau antras dešimtmetis, kai pereita prie realaus socialinių paslaugų deinstitucionalizacijos programų įgyvendinimo. Tai paveikė įvairias šalių gyvenimo sritis ir įvairias socialines žmonių grupes.
Lietuvoje per devyniolika nepriklausomybės metų susikūrė tokia valstybinė socialinės apsaugos struktūra. Valstybės skiriamos lėšos socialinei apsaugai kasmet didėja.
| Sritis | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Pokytis % (Palyg. su 2003m) | Pokytis % (Palyg. su 2004m) | Pokytis % (Palyg. su 2005m) |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Socialinė apsauga (mln. Lt) | 2061,8 | ... | ... | ... | ... | 66,67 | ... | ... |
Valstybės išlaidos socialinei apsaugai
Socialiniam draudimui tenka 85% visų socialinei apsaugai skiriamų lėšų, socialinei paramai - apie 13% ir papildomoms, specialioms socialinėms išmokoms apie 2%. Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas.
Globalizacija ir naujoji viešoji vadyba plinta į socialinės paramos struktūrinę dalį, kurią sudaro piniginė socialinė parama (ribotos socialinės pašalpos), specialiosios socialinės teisės ir stacionarios bei nestacionarios socialinės paslaugos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinės Paslaugos: Apibrėžimas ir Klasifikacija
Terminas „socialinės paslaugos“ labai populiarus, kai kalbama apie šiuolaikinės valstybės pagalbą žmogui, apie vadinamosios gerovės teikiamas socialines garantijas. LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 apibrėžia socialines paslaugas kaip veiklą, kuria siekiama padėti asmeniui (šeimai) įveikti socialinę atskirtį, patirti kuo mažiau socialinių problemų ar jas išspręsti, sudarant sąlygas asmeniui (šeimai) savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
I. Krupavičiūtės nuomone: tai nematerialinė veikla, kuri prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo.
Socialinės paslaugos organizuojamos vadovaujantis LR Socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493. Socialinių paslaugų efektyvumo, kokybės užtikrinimas sudaro teisines, administracines, finansines sąlygas organizuoti ir teikti socialines paslaugas negaliems žmonėms, užtikrinant būtinus asmens poreikius ir skatinant juos aktyviai ieškoti savipagalbos būdų.
Socialines paslaugas pagal teikiamų paslaugų pobūdį, jų turinį, atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Socialinių paslaugų katalogas (2006). Remiantis šiais įstatymais, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas.
Bendrosios socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros tiesiogiai teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenėje.
Socialines paslaugas negaliems asmenims teikia 30 stacionarių socialinės globos įstaigų, 4 globos namai vaikams ir jaunimui su negalia, 58 dienos socialinės globos centrai, 30 dienos socialinės priežiūros centrai žmonėms su negalia, apie 70 bendruomeninių įstaigų paslaugos įvairaus pavaldumo įstaigose.
Komandinis Darbas Socialiniame Darbe
Dirbant socialiniame darbe dažnai reikia koordinuotos kelių asmenų pagalbos. Konsultacijos, bendradarbiavimas su kitais specialistais sudaro daugiaasmenę pagalbos sistemą, kai vienas darbuotojas pasinaudoja kito specialisto nuomone, kad patenkintų kliento poreikius.
Komandinis darbas socialiniame darbe yra viena iš sprendimų priėmimo alternatyvų, nes socialinė veikla įvairiose srityse reikalauja informacijos, žinių, gebėjimų, o socialinių problemų sprendimuose - įvairių idėjų ir papildymų. Bendras komandos narių sprendimas užtikrina, kad problemos, su kuriomis susiduria klientai, turintys negalią, būtų laiku ir tinkamai išspręstos, todėl socialinio darbuotojo veikla joje yra labai svarbi.
Akivaizdūs komandinio darbo privalumai: kokybiškesnis darbas, geresni rezultatai, daugiau galimybių atsiskleisti individo gabumams, lankstumui.
Komandinį darbą bei jo aktualumą tiria užsienio specialistai ir Lietuvos mokslininkai, analizuojantys komandos ir grupės skirtumus, komandos formavimąsi, narius vaidmenis bei efektyvios komandos bruožus.
Apie socialinio darbuotojo vaidmenį komandoje, rašo magistrantai A. Dilytė (VDU), R. Rimaitienė ir R. Grigas. Tačiau išsamios analizės apie socialines paslaugas negalios globos institucijoje darbo autorius neaptiko.
Siekiant užpildyti šią spragą ir remiantis dešimties metų socialinės darbuotojos darbo patirtimi su negaliaisiais, darbo autorius moksliniu tyrimu nutarė pagrįsti savo praktiniame darbe taikomo naujo ir pažangaus socialinio darbo metodo - komandinio darbo organizavimą socialinio darbuotojo veikloje.
Teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumai komandoje gali pagerinti socialinio darbo proceso kokybę, planuojant, organizuojant, vykdant bei vertinant socialines paslaugas negalios globos institucijoje.
Organizavimas apima formalios ir neformalios institucijos struktūros sukūrimą ir sąveikos tarp individų ir grupių šioje struktūroje suformavimą. Organizavimas yra glaudžiai susijęs su kitomis valdymo funkcijomis: planavimu, vadovavimu ir kontrole.
Šios vadybos funkcijos yra labai svarbios ir teikiant socialines paslaugas negalios globos institucijoje, kadangi socialinės paslaugos valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijų pasiskirstymą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis.
Komandinio darbo schema
Šis negalią, socialinių poreikių tenkinimą, nuolat susiduria su problema, kaip efektyviau nustatyti neįgalios globos institucijos gyventojų poreikius, kaip organizuoti socialinių paslaugų teikimą ir kaip geriau paskirstyti atsakomybę tarp atskirų paslaugų teikėjų.
Vadinasi, dirbant socialiniu darbu dažnai reikia koordinuotos kelių asmenų pagalbos. Komandinis darbas socialiniame darbe yra viena iš sprendimų priėmimo alternatyvų.
Komandinis darbas darbo vietoje | Workhuman
tags: #socialinio #darbo #organizatore