Menas yra idėja. Menas yra susitarimo reikalas, o menininku tapti galima sukuriant meno kūrinį arba kokį nors daiktą paskelbiant menu ir sulaukiant meno institucijų - muziejų, menotyrininkų, kuratorių - pritarimo. Šiuolaikinis menas gali būti ir gyvenimo atspindys, ir provokacija. Jis yra labai įvairus: tai performansas, kūno menas, videomenas, instaliacijos, socialinis, politinis, gatvės menas ir taip toliau.
Meno esmė - laisvos, nesitaikančios minties raiška. Menas turi būti tikras. Menas geba kalbėti neapčiuopiamomis simbolinėmis prasmėmis, o gali būti paveikus ir naudodamas racionalią kalbą. Tai nėra mokslas kurį turėtume ir galėtume pamatuoti. Jis veikia per intuiciją, per emociją, paralelinius registrus.
Meno vaidmuo socialinių problemų kalbėjime
Menas gali būti vienas iš būdų kalbėti apie socialines problemas. Menas gali būti tiltas tarp skirtingų žmonių, menas tampa tiltu tarp skirtingų visuomenės grupių, į veiklas įtraukiamos socialiai jautrios grupės. Kultūra veikia ne šalia socialinės politikos, o joje - jungia žmones, stiprina ryšius, kuria emocinę gerovę, ugdo kritinį mąstymą ir bendrąsias kompetencijas.
Dažnai menas nesiekia tiesioginių politinių sprendimų, tačiau jis gali sukurti pretekstą diskusijai. Menas ne visuomet turi pasiekti konkrečių pokyčių, bet jis gali inicijuoti diskursą ir keisti nuostatas. Menas veikia per emocinį ir intelektualų poveikį: emocinis poveikis sukelia empatiją, intelektualus - gilina supratimą ir provokuoja refleksiją.
Socialinis menas kaip atskira praktika
Tam yra ir atskira meno rūšis - socialinis menas. Sunku pasakyti, kiek jis populiarus Lietuvoje, bet tenka vis daugiau girdėti apie kūrybą įtraukiant vieną ar kitą bendruomenę. Daugėja kūrėjų, kurie ieško sinergijos, tarp, sakykime, klasikinės dramaturgijos ir kažkokios šiomis dienomis aktualios temos.
Taip pat skaitykite: Socialinis virsmas meno priemonėmis
2015 m. spalio mėn. vyko leidinio „Modernaus meno socialinė reikšmė: meniniai-socialiniai performansai“ pristatymas. Leidinio idėja susiformavo parėmus viešosios įstaigos Menų terapijos centro ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos bendrą projektą bei pirmą kartą mūsų šalyje atliktą tarpsritinį mokslinį tyrimą „Menininkų ir neįgaliųjų patyrimas kuriant bendrą performansą“.
Projektai, kuriuose menas susijungia su socialine įtraukimu, rodo, kad menas gali būti priemone stiprinti bendruomeniškumą, mažinti socialinę atskirtį ir gerinti emocinę savijautą.
Pokyčio teorija ir menas: kaip planuoti socialinį poveikį
Pokyčio teorija - tai plačiai naudojamas įrankis, ypač pasitarnaujantis ne pelno sektoriui, valstybinėms institucijoms ar kitoms socialinio pokyčio siekiančioms organizacijoms. Teorija dažnai naudojama planuojant naujas veiklas, norint suprasti kuriamą socialinį pokytį ar išardyti socialinę problemą į esmines jos veikimo dalis.
| Pokyčio grandinės dalis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ištekliai | Resursai, reikalingi veikloms įgyvendinti. |
| Veiklos | Pokytį kuriančios veiklos, tiesiogiai susijusios su tikslais. |
| Veiklos rezultatai | Kiekybiniai pokyčiai, kuriuos galima suskaičiuoti dar veiklų metu. |
| Socialinis poveikis | Neapibrėžti, ilgalaikiai procesai, kuriuos sukuria rezultatai. |
Užpildyta pokyčio grandinė - tai argumentų seka, paaiškinanti, kaip organizacija kuria socialinį poveikį. Žvelgiant iš kairės, matomas priežastinis ryšys - kiekvienas elementas būtinas, kad įvyktų dešinėje esantys procesai. Pokyčio grandinėje pirmiausia įvardijami ilgalaikio poveikio tikslai, vėliau - vidutinio ir trumpalaikio poveikio prielaidos, planuojamos veiklos ir reikalingi ištekliai.
Muziejai ir institutai: socialinio poveikio įgalinimas
MO muziejaus vadovė pabrėžia, kad jų tikslas - ilgalaikis, už muziejaus sienų juntamas socialinis pokytis: stipresnis bendruomenių įsitraukimas, emocinė gerovė ir švietimo praktikos. Muziejus tampa erdve dialogui, lankytojai gali mąstyti kritiškai ir peržiūrėti savo vertybes.
Taip pat skaitykite: Emocinė raida per meną
MO socialinio poveikio sritys: kūrybiškumas ir kritinis mąstymas bei tapatybė ir saitai. Muziejus tai plėtoja per parodas, edukacijas, įvairaus formato renginius, tarpsritinę prieigą parodose, dialogiškumo siekį bei solidarumo kampanijas.
MO poveikį fiksuoja ir analizuoja - parodų lankytojų, edukacijų ir ekskursijų dalyvių skaičiai vertinami kartu su lankytojų įžvalgomis, patyrimais ir tyrimais. Duomenys renkami per lankytojų apklausas, edukacijų atsiliepimus ir stebėjimus.
Kūrybinės industrijos ir akceleracija: socialinio poveikio matavimas
Inovacijų agentūros iniciatyva „Kūrybinio verslo akceleravimas“ apima programas, kuriose socialinio poveikio vertinimas tampa tokia pat svarbia disciplina kaip finansai ir pardavimai. Dalyviai aiškiai įvardija kuriamą socialinę vertę - per įtrauktį, edukaciją ir prieinamumą - ir mokosi ją matuoti tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai.
Akceleratorius padeda kultūros organizacijoms išbandyti naujus būdus kurti socialinę vertę, keičia požiūrį - skatina mąstyti ne tik apie projektus, bet ir apie ilgalaikį pokytį, bendruomenių įtraukimą ir socialinį rezultatą.
Menininkų patirtys: kūrybos motyvai ir savirefleksija
Menininkų interviu rodo, kad kūrybos procesas dažnai yra impulsinis: „Apskritai, nepasakyčiau, kad mano kūryba yra racionali - t.y. dažnai pajuntu impulsą tyrinėti vieną ar kitą temą ir bandau pasinerti, žiūrėti, kur mane tai nuves.“
Taip pat skaitykite: Socialinio meno reikšmė
Arnis Aleinikovas: „Man labai svarbus procesas ir tai, ką procesuose galima atrasti. Kažkuria prasme turbūt galima sakyti, kad kiekvienas menas vienaip ar kitaip savyje talpina socialines temas, nes labai dažnai temos, kurias pasirenka kūrėjai, yra bendražmogiškos, todėl ir socialinės.“
Viena menininkė prisimena projektą „Eiliuoti Šilainių kiemai“, kurio metu rinkome poeziją iš Šilainiuose gyvenančių žmonių ir vėliau ją įskaitėme garso studijoje. Nestudijavau meno teorijos ar kritikos (tik tiek, kiek turėjome paskaitų bendram supratimui), todėl man sunku įvertinti, ar tai socialinis menas, ar ne.
Meno autonomija vs. instrumentacija: etinės ir institucinės dilemos
Meno paskirtis - suteikti langą į laisvę, į įvairovę. Tačiau menas praranda savo esmę taikydamasis ne tik prie rinkos, bet ir tada, kai kūrėjas ima gaminti kažką, ką finansuoja fondai, organizacijos, rekomenduoja kuratoriai ar perka kolekcininkai. Menininkas, pradėjęs sąmoningai reaguoti į paklausą, gali imti taikytis ir gaminti taikomuosius menus.
Menotyrininkai, galerijos, muziejai, fondai turėtų būti tarpininkai tarp menininko ir visuomenės, paaiškinantys, kam tas menas reikalingas ir užtikrinantys galimybę kurti. Visuomenė nori matyti menininkus kaip verslininkus, gebančius užsitikrinti sau pragyvenimą; tai sukuria spaudimą menui tapti prekėmis ir kenkia meno kokybei.
Menų institucijos didžiuojasi maištautojais, bet tik tada, kai maištas jų pačių nepaliečia. Jei menas ima liesti institucijų ar visuomenės skaudžias vietas, pasitelkiami represiniai mechanizmai: ignoravimas, menkinimas, rodymas galios.
Technologijos, medijos ir prieinamumas
Medijų įvairovė ir technikos apima platų meno medijų spektrą nuo tradicinės vaizduojamosios dailės iki šiuolaikinių, laiku įtraukių raiškos būdų. Skaitmeninės raiškos priemonės - 3D modeliavimas, video, virtuali realybė ar dirbtinis intelektas - plečia techninį spektrą ir leidžia kurti laiko įtraukiantį pasakojimą.
Technologijos turi atverti prieinamumą ir skatinti dialogą, o ne tapti vien tik efektu. MO muziejuje technologijos pasitelkiamos ne dėl demonstracijos, o gilinti ryšį su turiniu ir skirtingomis auditorijomis.
Menas kaip edukacijos ir gerovės įrankis
MO patirtis rodo, kad kultūra daro apčiuopiamą socialinį poveikį: įsitraukimas į veiklas muziejuje gerina psichikos sveikatą ir emocinę gerovę, padeda kurti ryšius, stiprina socialinį kapitalą. Muziejus tapo pirmuoju Lietuvoje meno muziejumi, akredituotu tobulinti mokytojų kvalifikaciją, parodydamas, jog menas yra galingas pažinimo įrankis, galintis praturtinti formalųjį švietimą.
Muziejų programos - nuo senjorų projektų mažinančių vienišumą iki vaikų ir paauglių emocinės savijautos ugdymo - įrodo, kad menas gali būti reikšminga socialinės intervencijos priemonė su ilgalaikiu poveikiu.
Kaip kurti ir vertinti socialinį meną: rekomendacijos
- Pradėkite nuo ilgalaikio poveikio įvardinimo: kas pasikeis, kai problema bus sprendžiama?
- Įvardinkite, kas turi įvykti vidutiniu laikotarpiu, kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas.
- Nustatykite trumpo laikotarpio rezultatus - ką dalyviai turi patirti ar sužinoti?
- Planuokite veiklas, tiesiogiai kuriančias pokytį ir atsiribokite nuo administracinių veiklų grandinėje.
- Aiškiai nurodykite reikalingus išteklius.
- Pasitikrinkite grandinės loginį nuoseklumą: „Jei įvyks…, tada įvyks…“
- Matuokite poveikį: užpildyta pokyčio grandinė turi būti įrodoma matuojamu poveikiu.
Kūrybos laisvė ir moralė: teorinės refleksijos
Klasikinės ir modernios teorijos leidžia įvairiai žvelgti į meno santykį su socialine realybe. Herbertas Marcuse teigė, kad menas gali transcenduoti ideologinius apribojimus ir generuoti pokyčio sąmonę dar prieš materialinius pasikeitimus. Karlas Marxas ir vėlesni teoretikai priminė riziką, kad menas gali tapti ideologijos priemone, jei jis tampa visiškai priklausomas nuo materialios bazės.
Filosofinės refleksijos rodo, kad menas turi išsaugoti savo autentiškumą, tačiau kartu gali būti stipriu socialinių pokyčių katalizatoriumi - per empatiją, vaizduotę ir kritinį dialogą.
Praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje
Vietiniai projektai parodo, kaip menas veikia socialiai: „Eiliuoti Šilainių kiemai“ rinko vietinių gyventojų poeziją, „Pulsas“ spektaklis nagrinėjo traumos ir pasitikėjimo temas. Menai terapijos centrai ir tyrimai apie bendrą performansą su neįgaliaisiais įrodė, kad tarpdisciplininiai projektai gali turėti reikšmingą poveikį dalyvių patyrimams.
MO muziejaus iniciatyvos, „Kūrybinio verslo akceleravimo“ programos ir pokyčio grandinės metodika leidžia matuoti ir planuoti socialinį poveikį sistemingai.
Apibendrinant: menas kaip įrankis
Menas veikia per emociją ir mintį, jis gali atverti langą į laisvę ir daugialypes prasmės erdves. Kaip socialinių pokyčių įrankis menas yra galingas tada, kai jam suteikiama autonomija, kai institucijos ir kūrėjai sąmoningai planuoja poveikį ir matuoja rezultatus, ir kai kūryba išlaiko savo tikrumą bei gebėjimą kelti klausimus. Kūrybinės industrijos, muziejai ir bendruomeniniai projektai gali dirbti kartu, kad menas taptų ne tik estetine patirtimi, bet ir realiu socialinės gerovės bei švietimo įrankiu.
tags: #menas #ir #socialinis #virsmas