Paramos teikimas maisto produktais nepasiturintiems žmonėms Lietuvoje organizuojamas per įvairias iniciatyvas ir programas, kurių tikslas - užtikrinti maisto ir būtiniausių prekių pasiekiamumą skurstantiems gyventojams. Viena svarbiausių šių iniciatyvų - „Maisto banko“ veikla, kuri kartu su socialinėmis organizacijomis ir savivaldybėmis rūpinasi, kad parama pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.
„Maisto banko“ veikla ir paramos mechanizmas
Didžioji dalis per „Maisto banko“ organizuojamas akcijas paaukotų maisto produktų yra tiesiogiai dalinama per organizacijos atiduotuvių tinklą, kuriame stokojantys žmonės gali patys pasirinkti jiems šiuo metu reikalingus produktus. Be to, iš surinktos paramos formuojami specialūs pagalbos paketai nelaimių atvejais - po gaisrų, stichinių nelaimių ar kitų netikėtų krizių, kai parama reikalinga nedelsiant.
„Maisto bankas“ organizuoja akcijas 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, bendradarbiaudamas su daugiau nei 200 nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų, kurios teikia socialinę pagalbą skurstantiems žmonėms. Šios organizacijos apima dienos centrus vaikams iš nepasiturinčių šeimų, gausių šeimų bei pagyvenusių žmonių draugijas, neįgaliųjų asociacijas, vaikų ir senelių globos namus, labdaros valgyklas, nakvynės namus, socialinių paslaugų centrus ir kitas institucijas.
Akcijos metu šių organizacijų atstovai - darbuotojai, savanoriai ar patys paramos gavėjai - budinčiųjų parduotuvėse pagalba renka paramą savo organizacijos veiklai. Socialinėms organizacijoms „Maisto bankas“ iš anksto patiki kuruoti konkrečias parduotuves, o savanoriai ir darbuotojai žino, kam surenkamas maistas. Maistą gavus, organizacijos rūšiuoja, skaičiuoja paramą, siunčia „Maisto bankui“ duomenis ir ruošia pagalbos paketus.
Savanorių vaidmuo
Savanoriai yra svarbi „Maisto banko“ veiklos dalis - jie padeda tiek maisto produktų atrankoje ir paruošime, tiek dalijime. Į savanorių veiklą įtraukiami aktyvūs organizacijų nariai, simpatikai ir netgi paramos gavėjai. „Maisto banko“ savanoriauti gali asmenys nuo 14 metų, nesvarbu, tautybė, lytis ar fizinė būklė - laukiami visi, galintys skirti bent keletą valandų per savaitę.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Socialinės kortelės - naujoji pagalbos maistu forma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įvedusi naują paramos tvarką, pagal kurią daugelis nepasiturinčiųjų gauna socialines korteles, skirtas maisto produktų ir kitų prekių įsigijimui pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Vietoje anksčiau dalintų ilgai galiojančių maisto produktų ir higienos prekių paketų, kortelės suteikia galimybę patiems pasirinkti reikalingas prekes.
Kas gali gauti socialinę kortelę? Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 eurų, gali gauti socialinę kortelę. Tačiau galimos išimtys sprendžiamos vietos savivaldybių socialinės paramos skyriuose.
Finansavimas ir naudojimo tvarka: Lėšos į socialines korteles pervedamos keturis kartus per metus (kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio viduryje). Vieno ketvirčio suma siekia 25 eurus vienam asmeniui. Naudoti korteles galima nuo lėšų gavimo momento iki ateinančių metų kovo 14 dienos. Parama gali būti skirta ne tik maisto produktams, bet ir higienos prekėms, buitiniams daiktams, kūdikių reikmenims, drabužiams, avalynei.
Apribojimai: Už kortelėmis įsigytas prekes draudžiama pirkti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus ar mokėti komunalines paslaugas.
Paramos gavėjų patirtys
Vilnietė Rūta: „Socialinėje kortelėje skiriama 25 eurai kas tris mėnesius, t. y. apie 8,3 euro per mėnesį - suma yra maža, bet geriau nei nieko. Džiaugiuosi, jog dabar galiu savo šeimai rinktis maistą, kuris jiems patinka - planuoju pirkti mėsą ir jos produktus, ruošiu troškinius, kotletus, makaronus su faršu. Anksčiau gaudavome daug kruopų ir konservų, kurias vaikai nevalgydavo - dabar pagalba yra naudingesnė.“
Taip pat skaitykite: Ilgaamžiškumo paradoksas
Kaunietė Aurelija: „Nauja tvarka mažina paramos kiekį - anksčiau gaudavome maisto paketus su aliejumi, cukrumi, kondensuotu pienu ir higienos prekėmis. Dabar skiriama tik 25 eurai vienam apsipirkimui, kurios užtenka vos savaitei.“
Pensininkas Jonas: „Man 25 eurai sudaro daugiau nei 10 proc. pajamų. Tą paramą planuoju skirti ilgai negendantiems produktams - kruopoms, makaronams, miltams - o iš pensijos nusipirkti šviežesnių produktų. Ypač sunku žiemą, kai kyla išlaidos būstui.“
Maisto produktų dalinimas pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą
Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) organizuoja maisto produktų pirkimą pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPF). Pavyzdžiui, 2017 m. buvo įsigyti 16 rūšių maisto produktai, tarp jų - konservai, ryžiai, aliejus, kruopos, miltai, makaronai ir kt. Įsigytų produktų vertė siekė 15,6 mln. eurų, o sutaupymas - 7,7 mln. eurų, kurie bus panaudoti tolesniam produktų pirkimui.
Maisto produktai pagal šią programą nepasiturintiesiems dalinami kas du mėnesius, 8-9 rūšių paketais, o 2018 m. pagal paramos kriterijus produktus galėjo gauti asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršijo 183 eurų.
Maisto produktų ir higienos prekių tiekimas organizuojamas savivaldybėse, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Marijampolės krašto samariečių bendrija.
Taip pat skaitykite: Kaip prisidėti prie „Maisto banko“ Raseiniuose
MIATLNA programa
Maisto produktų pagalba labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA programa) veikia nuo 2006 metų ir remiasi Europos Sąjungos intervencinių atsargų maisto produktais, kuriuos nevyriausybinės organizacijos paskirsto paramos gavėjams.
Skurdo situacija Lietuvoje ir pažeidžiamiausios socialinės grupės
Lietuvoje pažeidžiamiausios išsocialinių grupių, patiriančių skurdą - bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais, senatvės pensininkai, žmonės su negalia ir vaikai. Skurdo rizikos lygis šiose grupėse pastaraisiais metais yra išaugęs tam tikrose kategorijose, ypač tarp asmenų, kurių veikla apribota dėl sveikatos, ir pensininkų. Vienišų tėvų skurdo lygis sumažėjo gavus didesnes vaiko pinigų ir kitas išmokas.
2022 metais vidutinė senatvės pensija augo 14,6 proc., vidutinė minimalioji alga į rankas - 14 proc., tačiau daugumai skurdo rizika išlieka reali. Todėl valstybės ir nevyriausybinės institucijos deda pastangas organizuoti paramą labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
Paramos teikimo tvarkos atnaujinimai ir iššūkiai
2023-2024 metų paramos teikimo tvarkoje svarbus pokytis - pereita nuo ilgalaikių paketų prie socialinių kortelių, leidžiančių paramos gavėjams patiems pasirinkti reikalingas prekes. Tačiau šis tinklas susiduria su kritika dėl sumos dydžio ir tinkamumo, nes 25 eurų ketvirčio lėšos daugeliui atrodo nepakankamos.
Paramos dalintojai susiduria su biurokratinių kliūčių problemomis, dėl kurių maisto produktai į sandėlius atkeliauja vėliau, todėl pirmojo paramos dalijimo etapas delsiasi, o antrasis turi prasidėti iš karto užbaigus pirmąjį.
Be to, paramos paskirstymo grafikas orientuojasi į regioninį prioritetą: pirmiausia paramą gauna pietų ir rytų Lietuvos gyventojai, vėliau - šiaurės ir vakarų regionų gyventojai.
Prieinamumas ir papildoma parama
Vilniaus miesto gyventojai su socialinėmis kortelėmis gali gauti ir donacijas - surinktą paaukotą maistą iš prekybos vietų ar gamintojų. Donacijų gavimas yra sutartinis ir suteikiamas ne mažiau kaip 5 kg maisto per ketvirtį vienam paramos gavėjui.
Prašymai socialinės paramos teikimui ir socialinėms kortelėms teikiami vietos savivaldybėse, socialinių paslaugų centruose ir kitoje socialinės paramos infrastruktūroje, taip pat elektroniniu būdu ir be išankstinės registracijos.
Apibendrinimas ir pagrindiniai paramos komponentai
- Paramos gavėjai: Asmenys ir šeimos, kurių vidutinės pajamos neviršija nustatytų ribų (pvz., neviršija 1,5 VRP dydžio per mėnesį); galimos išimtys.
- Paramos rūšys: Ilgalaikiai maisto produktų paketai, socialinės kortelės su galimybe rinktis prekes, specialūs pagalbos paketai nelaimių metu.
- Organizacijos: „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Marijampolės samariečių bendrija, kitos socialinės organizacijos ir savivaldybių administracijos.
- Paramos skyrimo tvarka: Ketvirčio lėšų pervedimas į korteles, maisto produktų dalinimas kelis kartus per metus, griežta apskaita.
- Savanorių vaidmuo: Maisto rinkimas, rūšiavimas, pakavimas ir dalijimas nepasiturintiems.
tags: #maisto #produktai #labiausiai #nepasiturintiems #asmenims