Lakoni diskusijos apie tai, kiek egzistuoja lyčių ir ar socialiniai lyčių vaidmenys turi būti laikomi lytimi, vyksta visuomenėje nuo šiol. Akvilė Giniotaitė straipsnyje „Kiek yra lyčių? Atsakymas ministrui ir kitiems pasimetusiems“ bandė į šį klausimą atsakyti, bet prisipažino nežinanti. Socialiniuose tinkluose kilo šurmulys dėl to, ką gi vadinti lytimi, ir ar galima skirtingus socialinius lyčių vaidmenis vadinti lytimi. Šiame tekste pateikiamas įvairių požiūrių derinys, kuris siekia paaiškinti, kaip įvairiai suprantama lytis ir kaip ji įsivaizduojama šiuolaikinėje visuomenėje.
Pagrindiniai dalykai apie lytis ir socialinę lytiškumą
Lyčių klausimas negali būti suvestas vien į genitalijas ar į chromosomų kombinacijas. Lyties tapatybė yra komplikuotesnė, tačiau, nepaisant įvairių variacijų, mums visiškai pakanka dviejų lyčių. Yra vyrai ir moterys. Šis skirtumas mums svarbus, nes esame egzistenciškai suinteresuoti turėti lytinę tapatybę ir atitinkamai elgtis. Mūsų dėmesys kitiems asmenims implikuoja erotiškai lytinį aspektą. Apie priklausymą vienai ar kitai lyčiai sprendžiame iš to, kaip žmonės atrodo, kokius kūnus turi, kaip rengiasi, kokiu balsu kalba, kaip vaikšto, kaip gestikuliuoja. Atitinkamai kuriame ir savo pačių lytines išraiškas. Kultūra palengvina biologiškai sąlygotą lyčių atskyrimą, suteikdama vienaip ar kitaip normuojamą išraišką. Aišku, lytiškumo išraiškos kinta. Tai, kas buvo nepriimtina prieš 100 metų, dabar tampa norma. Mes ne tik paklūstame normoms, bet ir patys jas kuriame.
Pavyzdžiui, moterys gali dėvėti kelnes ir eiti į viešumą palaidais plaukais. Ne masiškai, bet jau pasitaiko ir vyrų su suknelėmis ar net aukštakulniais. Skirtingai nei anksčiau, vaikų priežiūra ir namų ruoša turi rūpintis ir moterys, ir vyrai. Tačiau socialinių vaidmenų ir kultūrinių išraiškų gausa ar transformacijos nereiškia, kad išnyksta svarbiausi moteriškumo ir vyriškumo skirtumai. Moteriškumo ir vyriškumo tapatybių reikšmė išlieka svarbi net tada, kai nebelieka patriarchalinio vienos lyties išaukštinimo kitos lyties sąskaita. Šis skirtumas svarbus ne tik heteroseksualiems, bet ir homoseksualiems asmenims. Laisvoje visuomenėje visaverčiais asmenimis galime būti tik tada, kai savo kultūrinėmis lytiškumo išraiškomis galime nurodyti asmenines preferencijas, priklausomybę vienai ar kitai lytinei orientacijai.
Translytiškumas ar interlytiškumas negali būti laikomi atskira lytimi, nes pats tokių žmonių apibūdinimas nurodo tarpinę, sumišusią lytiškumo būseną. Lytinių išraiškų ir socialinių vaidmenų spektras platus, su tuo gali būti susijusios stereotipinės pažiūros, tačiau dėl to neverta atsisakyti kultūrinio lyčių ir lytinio gyvenimo normatyvumo. Lyčių binariškumas nėra atsitiktinis. Jis svarbus ne tik biologiškai, siekiant užtikrinti gyvybinį reprodukavimąsi, bet ir kultūriškai, sudarant sąlygas asmens lytinei savirealizacijai. Lytiniai skirtumai turi būti gerbiami.
Socialinė lytis ir jos kritika
Šiuo atžvilgiu visiškai sutinku su antrosios feminizmo bangos teoretikėmis. Paradoksalu, bet lyčių skirtumų paneigimas ar lyčių reliatyvizavimas atsisuka prieš pačias moteris ir jų kovą už lygias teises. Jei lyčių neapibrėžtumas ar lytinės tapatybės sumišimas tampa norma, neįmanoma kalbėti apie specifines moterų teises, apie motinystę ir moterų pažeidžiamumą darbo rinkoje. Todėl siūlyčiau atsisakyti socialinės lyties sąvokos kaip klaidinančios. Socialine lytimi dažniausiai vadinami socialiniai lyčių vaidmenys. Vengdamas painiavos teigčiau, kad egzistuoja dvi lytys ir įvairūs šių dviejų lyčių socialiniai vaidmenys, pliuralus dviejų lyčių kultūrinių išraiškų spektras. Šia prasme lytis nėra biologinė kategorija, ji negali būti atskiriama nuo to, kaip yra kultūriškai išreiškiama ir kaip ją formuoja socialiniai santykiai. Kita vertus, lytis nėra socialinis konstruktas. Šios ypatybės, galimybės ir santykiai yra socialiai sukonstruoti ir išmokti socializacijos procese. Jie priklauso nuo konkretaus laiko, aplinkos ir yra kintami. Socialinė lytis lemia, ko tam tikrame kontekste tikimasi, kas leidžiama ir vertinama moteryse ir vyruose. Daugumoje visuomenių skirstant atsakomybes ir veiklas, užtikrinant prieigą prie išteklių ir jų kontrolę, suteikiant sprendimų priėmimo galimybes pastebimi moterų ir vyrų skirtumai ir nelygybė.
Taip pat skaitykite: kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis
Socialinė lytis yra platesnių sociokultūrinių kontekstų dalis. Kiti svarbūs sociokultūrinės analizės kriterijai apima klasę, rasę, skurdo lygį, etninę grupę ir amžių. Su socialine lytimi susiję prielaidos ir lūkesčiai moteris paprastai įstumia į nepalankią padėtį vertinant jų galimybes naudotis esminėmis teisėmis, tokiomis kaip laisvė veikti ir būti pripažintomis savarankiškais, visiškai pajėgiais suaugusiaisiais, pilnai dalyvauti ekonominėje, socialinėje ir politinėje raidoje ir priimti sprendimus dėl su jomis susijusių aplinkybių ir sąlygų. Vilniuje apie translytiškumą paskaitą skaitančios dr. Katharina Wiedlack ir Masha Neufeld iš Vienos sako, kad suvokimas, kas yra normalu, kiekvienoje visuomenėje yra tik konstruktas.
Ką sako turinys apie įvairovę, normą ir teisę
Pradėkime nuo termino socialinė lytis. Kol kas nesvarstykime, ar socialinė lytis yra socialiai konstruojama, ar turi ką nors bendra su biologija. Kodėl socialinies lyties terminas yra svarbus? Aš netgi ginčyčiausi, kad Vakarų pasaulio visuomenės yra „apsėstos“ socialinės lyties. Kodėl žmonės turi nurodyti savo lytį, pildydami įvairius dokumentus, dalijamiesi informacija apie save, netgi pirkdami lėktuvo bilietus? Maria Neufeld: Lytis yra vienas pagrindinių modernosios visuomenės organizavimo principų. Jis glaudžiai susijęs su vartojimu. Vartojimas ir ypač neoliberalios rinkos „sukuria“ lytį ir yra grindžiami ryškią lyčių dichotomiją. Tik pagalvokite apie visą grožio industriją arba žaislų parduotuves, kuriose yra atskiri skyriai berniukams ir mergaitėms, o kur dar aprangos industrija! Patriarchalinėms visuomenėms - mes manome, kad „neperdedame“ sakydamos, kad dauguma visuomenių yra vis dar patriarchalinės, o tai reiškia, kad vyrai turi daugiau galios ir aukštesnį statusą nei moterys - reikalinga ryški skirtis tarp lyčių. Jei nebūtų galima moterų atskirti nuo vyrų, visa vyrų viršenybę palaikanti sistema atsidurtų pavojuje.
Neapibrėžta lytis, androginija ir translytiškumas yra sutinkami su didele priešprieša ir nepasitikėjimu todėl, kad grasina patriarchalinės ir kapitalistinės sistemos išlikimui. Deja, tai nereiškia, kad lyčių nelygybė išnyktų kartu su kapitalizmu. Kaip Jūs suprantate konfliktą tarp to, kad lytis suvokiama kaip socialinis konstruktas arba žmogaus biologijos rezultatas? Judith Butler, pavyzdžiui, teigia, kad netgi biologinė lytis yra socialinis konstruktas. Ar lytis gali būti ir socializacijos, ir biologijos išraiška?
K. W.: Nėra abejonių, kad žmonių kūnai formuojami tiek biologijos, tiek visuomenės. Svarbiausia yra, kaip mes tuos kūnus matome ir suprantame. Biologė ir seksologė Anne Fausto-Sterling yra puikiai pasakiusi, kad ne tik chromosomos lemia tam tikro kūno lytiškumą. Hormonai, lytinės liaukos, reprodukciniai organai, taip pat antrinius lytinius požymius lemiančios kūno dalys - visa tai sąveikauja tarpusavyje išreiškiant tam tikro žmogaus lytiškumą, kuris kiekvieno asmens atveju gali skirtis. Vadovautis mitu, kad yra tik dvi lytys, reiškia ignoruoti žmonių biologijos įvairovę. Tokiais atvejais, kai tokia įvairovė ignoruojama, pavydžiui, interseksualių asmenų atveju, gydytojai chirurginiu būdu „sutvarko“ kūnus taip, kad jie atitiktų normą. Tokios operacijos daugeliu atvejų yra visiškai nereikalingos ir sukelia daug skausmo (tiek fizinio, tiek psichologinio) jas patyrusiems asmenims. Net jei kai kurios visuomenės yra arba tampa pasirengusios pripažinti ir „priimti“ homoseksualumą, dauguma vis dar negatyviai reaguoja į translytiškumą.
M. N.: Kaip jau minėjome, modernios patriarchalinės ir kapitalistinės visuomenės yra suinteresuotos išlaikyti lyčių dichotomiją, kontroliuoti moteris ir visus, kurie neatitinka „normalumo“ standartų. Krūtų implantai, makšties siaurinimo operacijos, penių didinimo operacijos… Visi šie dalykai nebėra retenybė. Kasdienės lyčių dichotomijos praktikos - makiažas, aukštakulniai, šukuosenos, suknėlės, kostiumai ir t. t. Ką manote apie argumentą „aš toks gimiau“?
Taip pat skaitykite: Biologinė ir socialinė lytis: pagrindiniai skirtumai
K. W.: Jei atvirai, mes labai kritiškai vertiname šį argumentą. Suprantama, kodėl aktyvistai naudoja šią strategiją - teigdami, kad tokia yra biologija, jų seksualinė orientacija arba tapatybė nėra blogos įtakos rezultatas. Visų pirma, manytume, kad homoseksualumas ir translytiškumas visuomenėje turi būti priimti ir toleruojami, nesvarbu, ar asmuo jaučiasi „toks gimęs“ ar sąmoningai pasirinko tam tikrą lyties tapatybę. Homofobija ir transfobija yra nelankstūs terminai, sukurti kontroliuoti bei menkinti žmones. Naudojant „biologijos“ argumentą, galima pakeisti kai kurių žmonių nuostatas, tačiau taip neapykantą kurstantiems žmonėms atsiranda galimybė vykdyti homoseksualių ir translyčių asmenų naikinimą.
M. N.: Antra, „aš toks gimiau“ argumentas patvirtina mintį, kad biologija yra tai, kas „nepajudinama“, „nepakeičiama“. Trečia, mes, kaip žmonės, biologiją galime suvokti tik savo protais. Neturime jokio kito būdo. O mūsų protuose ir mintyse yra formuojami socialiniai struktūrai, kuriose gyvename, ypač kalbos. Turint omenyje visuomenę, kurioje gyvename, ar priežastys, paaiškinančios ne heteroseksualių tapatybių egzistavimą, apskritai yra reikalingos? K. W.: Ne, kodėl jie turėtų aiškintis? Svarbu suprasti, kad suvokimas, kas yra normalu, kiekvienoje visuomenėje yra tik konstruktas. Tai yra konstruktas, sukurtas engti tuos, kurių tapatybės nepatenka į „normalumo“ ribas. Mes turime suprasti, kad nėra nenormalumo, nes lygiai taip pat nėra ir normalumo.
M. N.: Įžeidu yra prašyti homoseksualių, biseksualių ar translyčių asmenų pasiaiškinti. Tarkime, kad bet kokia seksualinė tapatybė arba orientacija yra pasirinkimas. Ar toks argumentas yra žalingas ir kodėl? Kaip jau sakėme: kodėl turėtų būti žalingas? Manoma, kad translyčiai asmenys įkūnija kitoniškumą ir dažnai išreiškia labai stiprų tapatinimąsi su priešinga biologine lytimi. Kai kurios feministės teigia, kad taip translytiški asmenys tarsi sumenkina vieną pagrindinių feminizmo tikslų - panaikinti lyčių dichotomiją. Ar sutinkate su tokiu Argumentu? K. W.: Translytiškumas yra plati kategorija ir klaidinga manyti, kad trans reiškia tik norą susitapatinti su vadinaja „priešinga“ lytimi. Kai kurie norės pakeisti lytį, kai kurie apskritai nenorės būti suvokti tik per savo lytiškumą. Ar manote, kad tokios įžymybės kaip Caitlyn Jenner ir Laverne Cox, atsiskleisdamos kaip translytės moterys, reprezentuoja kitus translyčius asmenis? Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad būtent šios dvi moterys vienu ar kitu būdu naudojasi kitoms translytėms moterims neprieinamomis privilegijomis, todėl jų atsiskleidimas niekaip nepalengvina kitų translyčių žmonių padėties. M. N.: Turime atsižvelgti į skirtingas patirtis. Cox yra juodaodė translytė moteris, kuri nesistengia sudaryti įspūdžio, kad visų translyčių asmenų problemos yra vienodos. Ji pabrėžia rasės, klasės ir lyties sąveiką. Tačiau ji neatstovauja visų translyčių asmenų. Būtų puiku viešojoje erdvėje pamatyti daugiau translyčių žmonių su skirtingomis patirtimis ir istorijomis. Kaip panaikinti diskriminaciją prieš translyčius žmones? K. W.: Pirmas žingsnis - pasekti Audre Lorde pavyzdžiu ir suprasti, kad negalime kovoti tik su vienu problemos aspektu. Turime pripažinti, kad mūsų gyvenimas nėra apibrėžtas tik per vieną tapatybę. Mes niekada nesame tik lytis, socialinė klasė ar rasė. M. N.: Turime suvokti, kad specifinis kontekstas suteikia tam tikras kovos su priespauda priemones, kurios geriausiai atitinka situaciją. Galime ieškoti solidarumo ir vienytis. Rugpjūčio 27 d. dr. Katharina Wiedlack ir Masha Neufeld skaito paskaitą, aptardamos trans* klausimus kaip susijusius su visais.“
Stambulo konvencija ir lyties samprata
Kas būtų, jei gimėte ne vyru ar moterimi, bet neutralios lyties? Kas būtų, jei galėtumėte laisvai pasirinkti lytį bet kuriuo metu paprasčiausiai pakeisdami vieną kitą? Kas jei jums būtų pasakyta, kad biologija neturi jokios reikšmės tam, kas esate, o lytis yra tik socialinis konstruktas, kurį dirbtinai primeta švietimas ir visuomenė? Tokie klausimai kyla, kai kalbame apie konceptualizacijas, tokią kaip gender. Tačiau šioje dalyje svarbu prisiminti realijas ir teisines prievoles.
Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, 2011 m. pasirašyta Stambule ir įsigaliojusi 2014 metais. Ja ratifikavusios 19 iš 28 ES valstybių narių. Konvencijos tikslas - kovoti su smurtu prieš moteris Europoje. Tačiau svarbu, kad ji aiškiai išskiria, jog lyties supratimas yra nepriklausomas nuo biologinės realybės: „gender reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“. Taip ginant moterų teises buvo siekiama tikslų, tačiau kai kurioms valstybėms tai reiškia naujas politines konfigūracijas, kurios kartais gali būti painios.
Aptariama kritika teigia, kad vienas iš socialinių lyčių teorijų tikslų - visiškai dekonstruktyvus požiūris į vyriškumą ir moteriškumą, siekiant sukurti visuomenę, kur lytiniai skirtumai kaip tokie būtų visiškai nebereikšmingi. Tačiau kritikai įspėja, kad tokia prieiga gali paveikti konkrečias teises - ypač moterų teises ir teisę į apsaugą nuo diskriminacijos. Dėl šios priežasties kai kurios organizacijos ir akademikai svarsto, ar socialinės lyties samprata iš tikrųjų prisideda prie kovos už moterų teises, ar priešingai - gali būti panaudota politiniams tikslams, kai iškyla interesų konfliktas su biologine realybe ir teisėmis susipažinti su savo kūnu.
Taip pat skaitykite: socialinio mobilumo skirtumai tarp lyčių
Taigi kalbėdami apie lytis, kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, kad biologinės įvairovės panorama apima interseksualumą, translytiškumą ir kitus nustatytus bei nebūtinai vienareikšmius identitetus. Socialinė lytiškumo analizė padeda suprasti, kaip kultūriniai, ekonominiai ir politiniai mechanizmai formuoja mūsų suvokimą apie lytį, o tai turi įtakos teisėms, išsilavinimui, darbo rinkai ir socialinei integracijai.
tags: #lytis #yra #socialinis #konstruktas