Socialinis mobilumas apibrėžiamas kaip judėjimas tarp socialinių pozicijų daugiamatėje socialinėje erdvėje (Werner, 2013). Kitaip tariant, tai yra asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių jis kilęs, todėl socialinis mobilumas gali būti nagrinėjamas tiek vienos kartos, tiek kelių kartų perspektyvoje. Kai mobilumas reiškia judėjimą tarp skirtingų ir nelygių socialinių grupių ar klasių, matavimo pasirinkimas tampa esmine empirinio tyrimo sąlyga.
Lytis kaip socialinio mobilumo veiksnys
Lyčių nelygybė bendrovių valdybose tebėra svarbi problema visose ES valstybėse narėse. Atotrūkis tarp didelio aukštųjų mokyklų absolvenčių skaičiaus ir jų nepakankamo atstovavimo aukščiausio lygio pareigose reiškia, kad neišnaudojamas kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių potencialas. Kadangi moterys, darydamos karjerą, vis dar susiduria su daugybe kliūčių, šis atotrūkis gali būti laikomas aukštos kvalifikacijos ir reikalingų žmogiškųjų išteklių švaistymu.
Lietuvoje moterų vaidmuo versle yra palyginti didelis, bet jo neatspindi jų atstovių didžiųjų bendrovių valdybose skaičius. Šalyje priimti išsamūs teisės aktai dėl lygių galimybių vyrams ir moterims visose srityse, kuriais draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija. Tačiau lygybė de jure nereiškia lygybės de facto. Reikalingos tolesnės pastangos siekiant įgyvendinti faktinę lyčių lygybę, taip pat ir proporcingą dalyvavimą priimant sprendimus.
Teisinės priemonės ir laikinųjų priemonių taikymas
Nuo 2002 m. į Lietuvos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą įtraukta nuostata, pagal kurią, siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą, leidžiama taikyti įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, kurios, įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, turi būti atšauktos. Kai kurios politinės partijos, sudarydamos rinkimų sąrašus, savanoriškai nustato kvotas. Nuo 2003 m. Lietuva nuosekliai įgyvendina Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą (2003-2004 m., 2005-2009 m., 2010-2014 m.). Proporcingas dalyvavimas priimant sprendimus yra vienas iš šios programos prioritetų.
Nemažai priemonių, kurios buvo įgyvendintos siekiant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos tikslų ir kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto ir remiamos Europos socialinio fondo bei kitų finansinių priemonių lėšomis, davė teigiamų rezultatų ir prisidėjo siekiant proporcingo dalyvavimo tikslo. Pvz., 2005-2006 m. Moterų informacijos centras, remiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, surengė pirmąjį konkursą „Lygiausia darbovietė“, kuris buvo finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšomis.
Taip pat skaitykite: kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis
Lyties ir žiniasklaidos įtaka mobilumui
Žiniasklaidos srityje susipažinta su stereotipinių lyčių santykių pateikimu žiniasklaidoje ir reklamoje, moterų ir vyrų vaizdavimo žiniasklaidos priemonėse skirtumais, žiniasklaidos atstovų veidmens svarba ir atsakomybe pateikiant informaciją apie moteris ir vyrus bei formuojant naujienų turinį. Praktinių užsiėmimų metu dalyvės gilinosi kokią kalbą, vaizdus ir simbolius reikia naudoti siekiant keisti egzistuojančius lyčių stereotipus bei kaip komunikacijų pagalba galima valdyti lyčių vaizdavimo būdus.
Susitikimų metu keltas klausimas, koks yra tikrasis žiniasklaidos priemonių tikslas - atspindėti tikrovę ar ją formuoti? Pasak žurnalo Feministikt Perspektive vyriausiosios redaktorės Anos Klaros Bratt, lyčių lygybės užtikrinimo klausimas ne tik žiniasklaidos priemonėse, bet ir kitose srityse turi būti nuolat keliamas bei raginamas, nes kitaip pokytis nėra įmanomas. Pasak jos, jei pasaulio visuomenes sudaro bent pusė, o kai kur ir daugiau, moterų, turėtų būti natūralu, kad žiniasklaidoje būtų pateikiama ir jų perspektyva, bei istorijos apie jas.
Mokymai, vizitai ir gerosios praktikos sklaida
Organizatoriai parengė įvairialypę teorinių ir praktinių užsiėmimų programą, atsižvelgdami tiek į tikslinės grupės poreikius, tiek į lyčių lygybės aktualijas. Mokymai vyko 2013-2015 m. įvairiais ciklais ir vietose: 2013 m. spalio 15 d. - 2015 m.; mokymai vyko balandžio 8-9 d. Druskininkuose, gegužės 14-15 ir birželio 18-19 d. Vilniuje; taip pat 2014 m. rugsėjo 17-18 d. Druskininkuose, 2015 m. sausio 16-17 d. ir balandžio 23-24 d. Vilniuje; mokymai vyko Vilniuje 2014 m. rugsėjo 11-12 dienomis, lapkričio 13-14 dienomis ir 2015 m.
Mokymų metu daug dėmesio buvo skiriama praktinėms užduotims grupėse, diskusijoms, filmų ir video medžiagos peržiūroms bei aptarimams. Mokymų metu buvo naudojamas inovatyvus informacijos perdavimo metodas - diskriminacinių situacijų moduliavimas, t.y., valstybės tarnautojai buvo įtraukti į simuliacinius žaidimus ir patys ieškojo geriausių būdų bei priemonių konkrečioms problemoms spręsti. Praktinių užsiėmimų metu dalyvės buvo supažindintos su 3R metodu (Švedijoje sukurtu lyčių padėties tyrimo ir analizės metodu, leidžiančiu nustatyti ir spręsti lyčių nelygybę organizacijose ir įmonėse).
Mokymų cikle buvo numatytos kūrybinės namų darbų užduotys mokymų dalyviams, kurias geriausiais atlikusios 4 dalyvės turėjo galimybę būti atrinktos dalyvauti mokomajame vizite Švedijos organizacijose, dirbančiose lyčių lygybės užtikrinimo klausimais žiniasklaidoje. Dalyvės buvo skatinamos atlikti individualius žurnalistinius tyrimus lyčių lygybės tema.
Taip pat skaitykite: Biologinė ir socialinė lytis: pagrindiniai skirtumai
Mokomojo vizito programą įkvėpė Marijos Edström parengtas leidinys „Making Change“. Vizito metu dalyvės lankėsi žurnalo Feministikt Perspektive redakcijoje, organizacijose Kvinna till Kvinna, Doris Film organizacijoje, Nordicom centre, Švedijos lyčių lygybės sekretoriate, susitiko su medijų stebėsenos grupe Allt är Möjligt, Geteburgo universiteto medijų ir komunikacijų departamento eksperte Maria Edström, tarpdisciplininių lyčių lygybės tyrimų centro direktore Eva-Maria Svensson, filmų režisiere ir scenarijų autore Linda Sternö.
Susitikimų metu buvo gilinamasi į lyčių lygybės padėtį Švedijoje komunikacijų ir žiniasklaidos srityje, kalbėta apie feminizmo ideologijos įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams, kvotų taikymo galimybes ir naudą, lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius Švedijos visuomenėje, gerąsias praktikas didinant moterų dalyvavimą ir atstovavimą kino industrijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, skirtingas moterų teisių aktyvizmo išraiškas komunikacijų srityje, lyčių lygybės sąsajas su saviraiškos laisve.
Projekto išvados apie lyties vaidmenį mobilume ir tolesni žingsniai
Projekto metu pastebėta, kad lyčių lygybės tema sutinkama kaip nepatraukli, o skirtingų tikslinių grupių tarpe egzistuoja išankstinis atmetimas bei noras atsiriboti nuo bet kokių, su lyčių lygybe susijusių, temų. Pastebėta, kad tęstinių mokymų organizavimas ciklais yra puiki prieiga prie visų projekte dalyvavusių tiksinių grupių atstovų. Teikiant ekspertines žinias palaipsniui, per kelis susitikimus, leidžia mokymų dalyviams aktyviau įsitraukti, suteikia pakankamai laiko apmąstyti įgytas žinias, jas taikyti praktikoje, pasidalinti iššūkiais ir pastebėjimais su kitais mokymų dalyviais ir lyčių lygybės įvairiose srityse ekspertu.
Lyčių lygybės balanso užtikrinimas dalyvių tarpe vis dar lieka vienu didžiausiu iššūkių organizuojant mokymus. Mokymų organizavimas skirtingoms tikslinėms grupėms leido ištirti žmonių, dirbančių lyčių lygybės srityje, lauką bei užmegzti naujus ryšius su įvairių sričių specialistais ir ekspertais. Užmegzti ryšiai atvėrė bendradarbiavimo galimybes ir platesnį susidomėjimą lyčių lygybės klausimais.
Ekonominės pasekmės ir poreikis tolesnėms priemonėms
Lygios ekonominės vyrų ir moterų galimybės lemia spartesnį ir tvarų ekonomikos augimą, nes išauga darbo našumas ir visapusiškai bei veiksmingai išnaudojamas visas žmogiškasis - tiek moterų, tiek vyrų - kapitalas. Vis dėlto nepaisant to, kad moterų lygybės srityje pasiekta nemaža pažanga, tebėra daug skirtumų lyčių ekonominių galimybių srityje, ypač nesubalansuotas lyčių dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Biologinė lytis vs lytinė tapatybė: ką svarbu žinoti
Valstybėse narėse ir visoje ES turėtų ir privalo būti skatinamos lygios moterų ir vyrų galimybės dalyvauti priimant ekonominius sprendimus. Todėl svarbu imtis veiksmų siekiant proporcingesnio atstovavimo ekonominių sprendimų priėmimo procese.
Empirinė ir teorinė socialinio mobilumo perspektyva
Dažniausiai socialinės pozicijos, kurios gali būti lyginamos, remiasi profesinėmis, pajamų, išsilavinimo ar kitomis socialinės klasės ar socialinės ir ekonominės padėties schemomis. Vis dėlto tyrimų, kurie analizuotų šias visas sritis ir jų sąsajas, Lietuvoje pasigendama.
Išsilavinimas tiriamas ne tik kaip svarbus socialinio mobilumo tarp kartų indikatorius, bet ir pripažįstamas kaip bene svarbiausias ir labiausiai studijuojamas veiksnys, galintis skatinti socialinį mobilumą tarp kartų arba, priešingai, jam trukdyti (Erikson, Goldthorpe, 2002). Manoma, kad asmenys investuoja į švietimą, tikėdamiesi pagerinti įsidarbinimo galimybes ir tokiu būdu užsitikrinti pajamas. Žmogiškojo kapitalo plėtra ypač svarbi vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Empiriniai tyrimai rodo, kad socialinio mobilumo tarp kartų lygis ir tendencijos skirtingose šalyse skiriasi ne tiek dėl laikmečio, kiek dėl jo matavimo pasirinkimo (Torche, 2013). Pavyzdžiui, Lietuvoje atlikti empirinių tyrimų rezultatai labiau pabrėžia regioninę socialinio mobilumo dimensiją: ketvirtadalis respondentų, kurie „perėjo“ iš vidurinės į aukštesnę profesinę klasę, buvo didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus ir Kauno - gyventojai (Werner, 2013).
Mobilumo rūšys ir matavimo perspektyvos
Mobilumas tarp skirtingų socialinių ir ekonominių lygių yra vertikalus, t. y. rodo socialinės pozicijos kilimą į viršų (angl. upward) arba žemyn (angl. downward). Intrageneracinis mobilumas sutelkia dėmesį į asmens gyvenimo eigą, žvelgia į individo gyvenimo aplinkybių pasikeitimus per tam tikrą laiką. Intergeneracinis mobilumas suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas. Santykinis socialinis mobilumas reiškia galimybę, kad vaikai pakeis savo poziciją socialinėje hierarchijoje, palyginti su savo tėvais. Absoliutus socialinis mobilumas rodo bendrą skaičių žmonių, kurie perėjo į kitą socialinės struktūros lygį, palyginti su jų tėvais.
Duomenų reikšmė ir tyrimo Lietuvos kontekste
Tyrimui pasirinkta 1970-1984 metų (37-51 metų) karta, kurią Maslauskaitė, et al. (2020) tyrė Kartų ir šeimų tyrime ir įvardijo kaip „natūralaus socialinio eksperimento kartą, kuri aktyvųjį šeiminio gyvenimo etapą gyveno drastiškai kintančios visuomenės sąlygomis“. Pagrindinis duomenų šaltinis yra EST, atliktas 2018 m. (9 banga). EST remiasi nacionalinėmis reprezentatyviomis Europos šalių gyventojų apklausomis, naudojant standartinį klausimyną. Apklausos duomenys reprezentatyvūs visai Lietuvos populiacijai, o kiekvienoje tyrimo bangoje apklausiama daugiau nei 1 600 respondentų.
EST duomenų pasirinkimą lėmė du svarbūs aspektai: tai, kad duomenys leidžia pažvelgti į minėtos kartos sociodemografines charakteristikas, pasitelkiant skirtingas socialinio mobilumo matavimo perspektyvas, ir palyginti jas su šios kartos tėvų pozicijomis; taip pat tai, kad profesijos pateiktos pagal ISCO klasifikaciją.
Pajamos, sveikata ir kitos mobilumo dimensijos
Pajamų ir kiti ekonominiai veiksniai bei skirtumai svarbūs tiek asmens gyvenimo eigoje, tiek tarp kartų, taip pat susiję su santykiniu skurdu. Skurdo rizikos riba ES šalyse apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ekvivalentines pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, 2019 m. gavo 20,6 proc. šalies gyventojų.
Ne ką mažiau reikšminga sveikatos socialinio mobilumo matavimo perspektyva. Sveikata dažnai lemiama kitų socialinių veiksnių, todėl negali būti laikoma tik fiziologiniu veiksniu. Bloga sveikata gali būti dėl problemų darbe ir mažėjančių pajamų ar tapti kliūtimi siekti aukštojo išsilavinimo. Ankstesnių tyrimų analizė rodo, kad yra dvi sveikatos ir socialinio mobilumo ryšio perspektyvos: sveikata susijusi su socialiai nustatomais struktūriniais veiksniais arba socialinis mobilumas yra visiškai veikiamas sveikatos.
Pasiūlymai ir rekomendacijos siekiant mažinti lyčių įtaką mobilumui
- Skatinti proporcingą moterų ir vyrų atstovavimą priimant sprendimus - tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
- Įgyvendinti specialias laikinąsias priemones ir stebėti jų poveikį, siekiant panaikinti esamus atotrūkius aukščiausio lygio pareigose.
- Plėtoti tęstinius mokymus ir švietimo programas, kurios mažintų stereotipus ir didintų moterų bei vyrų įgūdžius spręsti diskriminacines praktikas organizacijose.
- Vykdyti žiniasklaidos turinio monitoringą ir prisijungti prie pasaulinių iniciatyvų, pvz., Global Media Monitoring Project, siekiant įvertinti lyčių vaizdavimą ir stereotipus žiniasklaidoje.
- Palaikyti žmogiškojo kapitalo investicijas - stiprinti stipendijų, remiamų programų ir kitų priemonių prieinamumą socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui.
- Remti tyrimus, kurie vienu metu analizuoja išsilavinimo, profesijų, pajamų ir sveikatos dimensijas, kad būtų galima visapusiškai suvokti, kaip lytis veikia socialinį mobilumą.
Praktinių veiksmų pavyzdžiai
Patirtimi ir žiniomis, sukauptomis įgyvendinant įvairias iniciatyvas, bus pasinaudota vykdant dabartinius projektus. Pvz., Lietuvos NVO Socialinių inovacijų fondas parengė lyčių lygybės planavimo metodiką ir išbandė ją 50 darboviečių. Po to šią metodiką taikė Lyčių studijų centras lyčių lygybės indeksui verslo įmonėse apskaičiuoti. Skiriant metinius apdovanojimus socialiai atsakingoms įmonėms atsižvelgiama ir į lyčių lygybės kriterijų.
| Veikla | Tikslas | Poveikis |
|---|---|---|
| Mokymai ir simuliaciniai žaidimai | Didinti institucijų gebėjimus atpažinti ir spręsti diskriminaciją | Padidėjęs dalyvių įsitraukimas ir praktinių įgūdžių formavimas |
| Mokomasis vizitas į Švediją | Perimti gerąsias praktikas žiniasklaidoje ir komunikacijoje | Įgauta žinių apie žiniasklaidos monitoringą ir kampanijas |
| Laikinosios priemonės ir kvotos | Greitesnis moterų atstovavimas valdybose | Proporcingesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus (vietomis) |
Apibendrinant, lytis yra esminis socialinio mobilumo veiksnys, kuris sąveikauja su išsilavinimu, pajamomis, sveikata ir kultūriniu kapitalu. Siekiant tikro progreso, reikia integruotų priemonių: teisinių, edukacinių, žiniasklaidos bei ekonominių intervencijų, kurios kartu mažintų struktūrines kliūtis ir sudarytų sąlygas visiems piliečiams realizuoti savo potencialą.
tags: #lytis #ir #socialinis #mobilumas