Luminor pensijų fondų investavimo rezultatai ir grąža

Pastaba: GoIndex pensijų fondai veikti pradėjo nuo 2022-08-22. Grafike pavaizduotas fondo vieneto vertės pokytis pasirinktu laikotarpiu. Svarbu: Ši skaičiuoklė yra tik preliminari. Palyginkite, kaip augo skirtingų valdytojų pensijų fondų vertė per pastaruosius metus. Grafike pavaizduota vidutinė metinė pensijų fondų grąža procentais. Pastaba: Goindex pensijų fondai yra jaunesni t.y. Prie jūsų įmokų prisideda ir valstybė. Kaupkite papildomai kiek norite ir kada norite.

Pensijų fondas - tai ilgalaikio investavimo priemonė, skirta kaupti lėšas papildomai pensijai ir didesniam finansiniam saugumui ateityje. Pagrindinis pensijų fondo tikslas - investuoti dalyvių įmokas į įvairias finansines priemones, siekiant ilgainiui padidinti sukaupto turto vertę. Šiuolaikiniai pensijų fondai leidžia gyventojams pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje, nes vien tik valstybinės pensijos dažnai nepakanka norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. Renkantis pensijų fondą svarbu įvertinti ne tik istorinę grąžą, bet ir investavimo strategiją, rizikos lygį, taikomus administravimo mokesčius bei fondo valdytojo patirtį.

Rinkos kontekstas ir fundų tipai

Jaunesniems žmonėms dažniausiai rekomenduojami didesnės rizikos fondai, nes jie turi ilgesnį investavimo laikotarpį ir gali lengviau atlaikyti rinkų svyravimus. Antros pakopos pensijų fondai yra viena svarbiausių Lietuvos pensijų sistemos dalių. Tai papildomas kaupimo mechanizmas, kuriame dalyvauja ne tik pats gyventojas, bet ir valstybė. Pagrindinis II pakopos tikslas - sukurti papildomą pajamų šaltinį senatvėje ir sumažinti priklausomybę nuo vien tik „Sodros“ mokamos pensijos. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai daugiausia organizuojami pagal gyvenimo ciklo principą: fondo investavimo strategija automatiškai prisitaiko prie dalyvio amžiaus. Trečios pakopos fondas suteikia daugiau lankstumo ir galimybę naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Lyginant fondus svarbu įvertinti riziką, grąžą ir administravimo mokesčius.

Rinkos reguliavimas ir lyginimas

Dažnai užduodamas klausimas - kuris pensijų fondas yra geriausias. Istoriniai rezultatai negarantuoja ateities grąžos, bet leidžia įvertinti fondo valdytojo gebėjimą veikti skirtingomis rinkos sąlygomis. Lietuvoje veikia įvairūs pensijų kaupimo paslaugų teikėjai, tarp jų - Swedbank, SEB, Luminor, Allianz, Goindex ir Artea. Renkantis fondą, svarbu nepasikliauti vien reklama ar trumpalaikiais rezultatais. Naudodamiesi palyginimo įrankiais galima greitai peržiūrėti skirtingų valdytojų rezultatus, analizuoti istorinius grąžos duomenis ir įvertinti, kaip fondai veikė skirtingais rinkos laikotarpiais.

Šalies rinkos įdomybės: didžiausi valdytojai ir jų pranašumai

Pernai beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, o sukauptas turtas artėja prie 3 mlrd. eurų. Lietuviai toliau renkasi skandinavų bankų fondus: apie 40 % asmenų pasirenka Swedbank fondus. Kitos didelės įmonės - SEB investicijų valdymas, Aviva Lietuva, Luminor ir INVL Asset Management - dalijasi likusią rinkos dalį. Tuo pačiu pastebima tendencija, kad fondo pasirinkimas dažnai priklauso nuo įmonių žinumo vardo: INVL fondai įsprausti į šias kategorijas, o Swedbank dažnai turi didžiausią dalyvių skaičių, nors ilgalaikėje perspektyvoje INVL dažnai pasiekia geresnius vidurkius savo segmentuose.

Taip pat skaitykite: Pensijų sutarties nutraukimas "Luminor"

Rizikos toleravimas ir fondo kategorijos

Rizikos toleravimas ir fondų kategorijos padeda suskirstyti fondus į konservatyviojo investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 %), vidutinės akcijų dalies (iki 70 %) ir akcijų fondus (iki 100 % akcijų). Dauguma lietuvių renkasi vidutinės akcijų dalies fondus, tačiau dalis dalyvių jaučiasi komfortiškai prisiimdami daugiau rizikos, ypač investuodami į akcijų fondus. Svarbu suprasti, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai yra natūrali investavimo dalis, o ilgalaikėje perspektyvoje fondų vykdoma strategija turi būti aiški ir nuosekliai laikomasi.

Veiklos rezultatai ir lyginimas su indeksais

Anksčiau minėtas 70 % rodo ne ką kita, o tai, kiek iš 20 Lietuvoje siūlomų fondų per 5 metus uždirbo daugiau už savo kelrodis indeksus. Lietuvoje tik 6 fondai per 5 metus uždirbo didesnę grąžą nei jų lyginamojo indekso. Fondų valdytojai turi būti įpareigoti tiksliai lyginti savo veiklą su indeksais, o rinkai svarbu matyti realią grąžą ilguoju laikotarpiu. Lietuvoje Swedbank fondai skirtingose kategorijose dažnai atsilieka nuo lyginamojo indekso, tačiau INVL fondai dažnai viršija savo lygius pagal grąžą per 5 metus ar 2017 metus. Vis dėlto ilgo laikotarpio kontekste svarbiausia yra ilgalaikė perspektyva ir jų gebėjimas dengti rinkos svyravimus.

Keitimo politika ir mokesčiai

Fondų keitimo įmonėje dažnai ženkliai skiriasi mokesčių politika. Didžioji dalis fondų taiko maksimalų įstatymų nustatytą valdymo mokestį; keitimo mokesčiai skiriasi tarp įmonių. Per metus galite nemokamai pakeisti fondą vieną kartą į tą pačią įmonę. “Swedbank” ir SEB leidžia keisti fondus be mokesčių, o Aviva ir Luminor gali taikyti 0,05 % mokesį už keitimą tarp fondų. INVL netaiko mokesčių net ir keičiant fondą tarp skirtingų įmonių fondų, kas gali būti svarbus privalumas norint išvengti papildomų išlaidų.

Duomenų santrauka ir praktiniai patarimai

Prieš pasirenkant fondą, analizuokite ne tik istorinę grąžą, bet ir fondo investavimo strategiją, rizikos lygį, administravimo mokesčius bei fondo valdytojo patirtį. Lyginant fondų veiklą, naudinga naudoti Lietuvos banko duomenis ir laikyti juos vienoje vietoje, kad galėtumėte patogiai vertinti laiko atžvilgiu. Iš viso pateikta lentelė apima konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies, vidutinių akcijų dalies ir akcijų fondus su jų vidutine grąža per 10 ir 5 metus bei lyginamąją grąžą.

Taip pat galima pastebėti, kad ilgalaikė perspektyva ir valstybės priemokos didina sukaupto kapitalo augimą, o pasirinkimas turi būti paremtas asmeniniais tikslams ir rizikos tolerancijai.

Fondas - tai ilgalaikė investicija, todėl keitimo sprendimus verta priiminėti atsargiai ir suprasti, kad tai gali turėti įtakos sukauptai sumai. Vieną kartą per metus galima nemokamai pakeisti fondą toje pačioje įmonėje.

Taip pat skaitykite: Viskas apie „Luminor“ pensijų atsisakymą

II pakopos fondų istorinė grąža siekia apie 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja. Tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Tačiau svarbiausia - ne tik trumpalaikiai rezultatai, bet ir ilgas laikotarpis bei tinkamai parinkta strategija, kuri padeda įveikti rinkos svyravimus.

Taip pat skaitykite: Sąlygos stabdyti pensijų kaupimą Lietuvoje

tags: #luminor #pensiju #fondu #rezultatai