LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra svarbus Seimo organas, nagrinėjantis ir sprendžiantis įvairius socialinius klausimus, darbo santykius ir kitas susijusias problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime komiteto veiklą, svarstomus klausimus ir priimamus sprendimus.
Vaiko Teisių Apsauga
Gruodžio 9 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Ji pristatė įstaigos veiklą, aktualiausias vaiko teisių užtikrinimo problemas ir jų sprendimo galimybes.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė akcentavo vaiko teisių apsaugos institucijų veikloos efektyvumo problemas ir jų priežastis, poreikį šią sistemą pertvarkyti, paslaugų savivaldybėse vaikams ir jų šeimoms trūkumą, socialinių paslaugų teikimo ir reglamentavimo problemas, bendradarbiavimo trūkumą ir kt.
Mitybos Gairės Amerikoje: Diskusijos ir Kritika
Sausio 7 d. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires amerikiečiams, kurios sukėlė audringas diskusijas abiejose Atlanto pusėse. Mitybos gairės amerikiečiams 2025-2030 metams (DGA) yra rekomendacijos, kaip maitintis, kad būtų patenkinti žmogaus maistinių medžiagų poreikiai ir kartu būtų saugoma sveikata, išvengta lėtinių ligų.
Nors gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ir patys amerikiečiai pripažįsta, kad jų laikosi toli gražu ne visi, tačiau jos daro įtaką daugybės žmonių gyvenimui. Gairės yra nacionalinės mitybos politikos pagrindas ir lemia, kokie maisto produktai gali būti tiekiami ar perkami įvairiose programose. Skaičiuojama, kad bent 16 maisto pagalbos programų, kurios remiasi gairėmis, kasmet pasinaudoja kas ketvirtas JAV gyventojas. Tarp jų - daugiau nei 30 mln. Gairėmis taip pat remiasi ir sveikatos priežiūros specialistai bei bendruomenės sveikatos darbuotojai, siekiantys skatinti sveikos mitybos įpročius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Seimo narių transporto išlaidos
Įprastai iki šiol DGA būdavo išsamus, daugiau nei 100 puslapių apimties dokumentas. Naujųjų gairių apimtis - viso labo 8 puslapiai. Dar vienas ryškus pokytis - naujose gairėse akcentuojamas didesnis baltymų vartojimas ir pilno riebumo pieno produktai. Šie produktai perkeliami į vadinamosios maisto piramidės svarbiausią dalį, kartu su daržovėmis ir vaisiais.
Mitybos ekspertai šias rekomendacijas kritikuoja kaip nukrypimą nuo įprasto mokslinio konsensuso dėl augalinės mitybos ir primena, kad mėsos ir pieno produktai, kurių vartojimą skatina naujosios gairės, yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat diabeto, nutukimo veiksniai. Ekspertai pabrėžia, kad suvartojami didesni gyvulinės kilmės baltymų kiekiai gali būti žalingi sveikatai.
Dėl to ir naujųjų gairių kūrėjų teiginiai, esą besilaikant šių mitybos rekomendacijų reikšmingai sumažės lėtinių ligų ir kartu sveikatos priežiūros išlaidos, sutinkami su atvira abejone. Pokyčius lydinti kritika rodo, kad gairės, nors ir rekomendacinės, yra svarbios ir, ko gero, turės įtakos tolimesnėms diskusijoms ne tik apie amerikiečių, bet ir europiečių mitybos principus.
Valstybės Pažangos Strategija "Lietuva 2030"
Balandžio 18 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdyje svarstė Seimo nutarimo "Dėl valstybės pažangos strategijos "Lietuvos pažangos strategija "Lietuva 2030" patvirtinimo" projektą Nr. XIP-3889. Komitetas iš esmės pritarė šiam projektui, atkreipdamas dėmesį, jog darni šeima - vienas esminių elementų, užtikrinančių visuomenės atsparumą ir brandą bei tautos išlikimą, todėl manytina, kad šeimos institutui Valstybės pažangos strategijoje turi būti skirtas deramas dėmesys.
Be to, siekiant įgyvendinti "Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo", kuris taip pat buvo inicijuotas visuomeninių organizacijų, derintas su visuomene ir pasirašytas politinių partijų, nuostatas, pasiūlė papildyti dokumentą, kad kuriant šeimai palankią aplinką būtų plečiama kompleksinių paslaugų ir infrastruktūros šeimai sistema, užtikrinta šeimos gerovė ir materialinis saugumas, sudarytos palankios sąlygos šeimos prokreacinės funkcijos įgyvendinimui, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šeimą.
Taip pat skaitykite: LR Seimo frakcijų sudėtis
Gyventojų Pajamų Mokesčio Įstatymo Projektas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vietoj Biudžeto ir finansų komiteto perskirtas pagrindiniu, taip pat apsvarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju 17‘ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3038, kuriuo siūloma įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį ir išplėsti šio mokesčio bazę. Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas, taip pat kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo grupę galimos progresinių mokesčių sistemos Lietuvoje principams nustatyti.
Savanoriškos Veiklos Įstatymo Įgyvendinimas
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, aptarė Savanoriškos veiklos įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. rugpjūčio 1 d., įgyvendinimą. Aptarime dalyvavo Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Maltos ordino atstovai. Buvo priminta įstatymo paskirtis, esminės nuostatos ir įgyvendinimo aspektai, taip pat pateikti siūlymai ateičiai ir savanoriškos veiklos plėtojimo kryptys.
Konstatuota, kad įstatymu savanorišką veiklą plėtojančioms organizacijoms sudaryta palanki teisinė aplinka, įstatymas padeda kontroliuojančioms institucijoms kompetentingai komunikuoti su organizacijomis, įstatymo nuostatos yra pakankamai aiškios, leidžiančios organizacijoms savanorių veiklą organizuoti atsižvelgiant į veiklos sritį ir ypatumus, taip pat organizacijos pobūdį ir gerąją praktiką. Įstatymas padeda savanoriams ir savanoriškos veiklos organizatoriams reguliuoti tarpusavio santykius.
Specialistai siūlo didinti įstatymo žinomumą, pristatyti jį plačiau ir suprantamai aiškinti jo nuostatas potencialiems savanoriškos veiklos organizatoriams ir finansuotojams, stiprinti savanoriškos veiklos pripažinimo aspektus, taip pat su savanorišką veiklą plėtojančiais organizacijų ir kontroliuojančių institucijų atstovais aptarti Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašo taikymą praktikoje ir, esant poreikiui, aprašą keisti.
Savanorišką veiklą jie siūlo plėtoti taip: informuoti visuomenę ir formuoti palankų požiūrį į savanorišką veiklą, vykdyti savanorišką veiklą atskirose viešosios politikos srityse, vienyti savanorišką veiklą plėtojančias organizacijas ir gerinti organizacijų darbo su savanoriais kokybę.
Taip pat skaitykite: Seimo komiteto pirmininkai
Komiteto nariai domėjosi, kaip įstatymas paskatino savanoriškos veiklos plitimą, kaip specialiomis programomis yra skatinama savanoriška veikla, ar bus (ir jei bus - kada) parengta tipinė savanoriškos veiklos sutartis, kaip savanorišką veiklą skatina savivaldybės.
Komiteto nariai ir svečiai pasidžiaugė, kad prieš nepilnus metus priimto ir įsigaliojusio įstatymo įgyvendinimas startavo sėkmingai, o tai paskatino savanoriškos veiklos plitimą.
| Sritis | Siūlymai |
|---|---|
| Įstatymo žinomumas | Didinti žinomumą, aiškinti nuostatas |
| Savanoriškos veiklos pripažinimas | Stiprinti pripažinimo aspektus |
| Išlaidų kompensavimas | Aptarti sąlygų ir tvarkos aprašą |
| Veiklos plėtojimas | Informuoti visuomenę, vienyti organizacijas |
Seimo Struktūra ir Komitetai
Kadangi Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, turime žinoti kaip organizuojamos Seimo sesijos, kaip atsiranda konkretūs pasiūlymai įstatymų projektams bei kaip prie to prisideda Seimo Pirmininkas, Valdyba, Frakcijos ir kiekvienas Seimo narys.
Jog registruojamus įstatymų projektus būtų sekti lengviau, savo veikloje galite naudoti ir Teisės aktų registrą, kuriame nurodyti šiuo metu Seime užregistruoti teisės aktai Šiame registre galite rasti ir Seimo Statutą, kuriuo remiantis buvo sudaryta ir ši schema.
Kaip jau minėjome, norint tikslingai atstovauti, svarbu identifikuoti suinteresuotąsias šalis, šiuo atveju, Seimo komitetus ir / ar komisijas, kuriose gali būti svarstomas studentų atstovo keliamas klausimas. Schemoje apibendrintai pavaizduoti visi komitetai ir komisijos, tačiau mums, kaip studentų atstovams, yra svarbiausi Švietimo ir mokslo komitetas bei Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Todėl toliau pateikiame šių komitetų santraukas. Tam tikrais klausimais didesnį dėmesį turime atkreipti ir į Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų komitetus.
Švietimo ir Mokslo Komitetas
Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) rengia ir svarsto reglamentuojančius įstatymus, nutarimus bei pasiūlymus, susijusius su valstybės švietimo, mokslo, informacinių technologijų, tautos istorinės atminties, valstybinės kalbos politikos formavimo klausimais. Taip pat ŠMK teikia išvadas dėl komitetui perduotų įstatymų, nutarimų ir kitų susijusių Seimo priimamų teisės aktų projektų.
Jaunimo ir Sporto Reikalų Komisija
Jaunimo ir sporto reikalų komisija rūpinasi valstybės jaunimo ir sporto politikos formavimu ir įgyvendinimu ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo ir sporto reikalus. Komisija palaiko ryšius su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo ir sporto reikalų institucijomis, Lietuvos ir užsienio jaunimo ir sporto visuomeninėmis organizacijomis.
Studentams (-ėms) aktualūs klausimai gali būti sprendžiami ir kituose komitetuose, todėl naudinga sekti jų darbotvarkes, kurias galite rasti čia
Seimo Nariai (-ės)
Seimo nariais (-ėmis) tampa 141 demokratiškuose rinkimuose išrinkti Lietuvos piliečiai.
Seimo Pirmininkas (-ė)
Seimo pirmininkas (-ė) yra Lietuvos Respublikos Seimo vadovas (-ė), renkamas Seimo daugumos balsais Seimo kadencijos laikotarpiui. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas (-ė) leidžia potvarkius.
Seimo Pirmininko Pavaduotojai (-os)
Seimo Pirmininko pavaduotojai (-os) atlieka Seimo Pirmininko (-ės) jiems pavestas funkcijas.
Seimo Valdyba
Seimo valdybą sudaro Seimo Pirmininkas (-ė), jo pavaduotojai (-os) ir Seimo opozicijos lyderis. Valdyba sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikia patarimus Seimo Pirmininkui (-ei). Prireikus, Seimo valdyba nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti. Taip pat valdyba gali sudaryti darbo grupes įstatymams parengti bei organizuoti bendrą komitetų darbą.
Frakcijos
Seimo nariai (-ės) pagal politines partijas ar vertybines nuostatas gali jungtis į frakcijas sudarytas iš ne mažiau kaip 7 narių, kuriose siekia politinių tikslų įgyvendinimo. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas (-ė) ar seniūno (-ės) pavaduotojas (-a). Seimo nariai (-ės), neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės, kuri turi frakcijos teises, nariais (-ėmis).
Seimo Frakcijos Seniūnas (-ė)
Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas ar seniūno pavaduotojas.
Seniūnų Sueiga
Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai, kurių skaičius proporcingas frakcijų narių skaičiui. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys -svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.
Komitetai
Seimas įstatymams nagrinėti ir kitiems klausimams spręsti sudaro komitetus. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius. Komitetų darbui vadovauja jų pirmininkai. Pagrindinės komitetų veiklos kryptys yra teisėkūra ir parlamentinė kontrolė.
Komitetai analizuoja, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo sprendimai, svarsto Seimui atskaitingų įstaigų veiklos ataskaitas, teikia institucijoms pasiūlymus ir rekomendacijas bei stebi jų įgyvendinimą, atlieka parlamentinius tyrimus.
Komisijos
Seimas įstatymams nagrinėti ir kitiems klausimams spręsti sudaro komisijas. Komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.