Seimui uždraudus visas smurto prieš vaikus formas, Lietuva pradėjo naują etapą.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos suvienijo itin didelę dalį visuomenės. Už saugią vaikystę pasisakė vaikų gerovės srityje dirbantys ekspertai, žmogaus teisių aktyvistai, daugybė žinomų asmenų bei dešimtys tūkstančių piliečių, pasirašiusių kreipimąsi į parlamento narius.
Žmonės rinkosi į paramos akcijas, žygiavo eitynėse, peticiją „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!“ rėmė beveik 70 organizacijų, pasirašė daugiau nei 32 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Manau, kad galima vadinti ir sąjūdžiu už vaiko teises, judėjimu už vaikystę be smurto bei vaiko teisių revoliucija - visi pavadinimai tinka.
Ši Seimo sesija - šventinė akimirka, tikrai džiugu, nes nueitas ilgas kelias. Svarbu ne tik pats balsavimas, bet ir visas procesas, kurio link ilgai ėjome.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Buvo pasitelkta daug priemonių: profesionalų diskusijos, politiniai debatai, kampanijos, plakatai, mitingai, eitynės ir peticija, kurią pasirašė 32 253 žmonės, atstovaujantys įvairioms sritims ir visuomenės sluoksniams.
„Paramos vaikams centras“ su smurto aukomis dirba jau dvidešimt dvejus metus. Dar visai neseniai atsirasdavo įvairių kliūčių, trukdžiusių tai padaryti. Tai priklauso nuo visuomenės brandumo. Kai šalis įsipareigoja ginti vaikus nuo smurto, ji tampa laisvesnė.
Labai svarbu, kad visuomenei ir politikams pavyko diskutuoti, tartis, o ne tik kovoti. O ir neseniai mus visus sukrėtusi Mato mirtis padėjo atsimerkti. Žmonės nebegalėjo apsimesti, jog smurtas prieš vaikus nėra problema. Ilgą laiką gali išsisukinėti, kad ne tu, ne tavo namuose, bet smurtaujama ten toli. Tada paaiškėjo, kad tai liečia mus visus.
Tikrai manau, kad žiniasklaida, nušviesdama smurto prieš vaikus atvejus, atliko didelį vaidmenį.
Buvo sakiusių, jų bus ir toliau, kad reglamentavimas ir taip pakankamas, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos tėra perteklinis kišimasis į šeimos gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis modelis Lietuvoje
Sakymas, kad reglamentavimas buvo pakankamas skamba paradoksaliai. Iš vienos pusės teigiama, kad reglamentavimo užtenka, iš kitos pusės baiminamasi baudžiamosios atsakomybės. O juk tik Baudžiamajame kodekse ir buvo aiškus kraštutinio smurtavimo arba vaiko palikimo be priežiūros draudimas.
Smurtas prieš vaikus - ne tik baudžiamosios teisės klausimas. Jis turi būti apibrėžtas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kuris yra pagrindinis teisės aktas, skirtas vaiko teisėms užtikrinti ir organizuoti reikalingą pagalbą. Jame iki šiol buvo kalbama apie seksualinį išnaudojimą, psichologinį bei fizinį kankinimą, bet nebuvo aiškaus nei psichologinio smurto, nei nepriežiūros, nei fizinių bausmių apibrėžimo bei draudimo. Todėl neregistruojami atvejai ir šeimos laiku negauna pagalbos.
Žengtas didelis žingsnis, suvienijęs daug žmonių. Pradžioje buvo dvi opozicinės pusės. Vieni pasisakė už tai, kad smurtas turi būti uždraustas, o ką palaikė kiti nelabai buvo aišku. Bet visi pasiekėme tą tašką, kai pasakėme, jog smurtas yra neleidžiamas. Įstatyme draudimas įtvirtintas.
Ruošiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paketas, poįstatyminiai aktai. Mūsų šalyje parengta įvairių metodinių priemonių, jos turėtų būti apibendrintos, susistemintos ir suvienodintos, situacija bus išsamiai įvertinta. Svarbu, kad įstaigos mokėtų reaguoti ir suteikti pagalbą. Reikės daug pastangų prevencijai ir švietimui, kad visi visuomenės nariai žinotų, kas yra netinkamas elgesys su vaikais, mokėtų tai atpažinti ir nebijotų kreiptis pagalbos. Liūdniausios tragedijos įvyksta būtent užsitęsusiose situacijose. Didelę jų dalį būtų galima išspręsti laiku sureagavus.
Pataisomis siekiama ne bausti tėvus, bet jiems padėti. Tai priklauso nuo dviejų dalykų - mūsų požiūrio į vaiką ir konkrečių priemonių išmokimo. Smurto draudimo įstatyme atsiradimas rodo, kad į vaiką mes pradedame žiūrėti kaip į lygų suaugusiam. Jis nebėra kažkoks mažesnis su mažesnėmis savo teisėmis. Auklėjant vaikus labai svarbus lygiavertiškumas, pagarba, klausymas ir pastangos suprasti. Jeigu, nuskriaudęs vaiką, jautiesi netinkamai pasielgęs, svarbu pasakyti, kad apgailestauji. Dalis tėvų tikrai ir patys prastai jaučiasi, kai ką nors daro negerai, patys nori išmokti labiau suprasti savo vaiką ir auginti jį be fizinių bausmių. Tam yra pozityviosios disciplinos mokymai, žmonės lanko kursus. Suprantama, kad intuityviai pavyksta ne visiems.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos skyrius: programų apžvalga
Kai kurie žmonės baiminasi, kad dabar negalės patys auklėti vaikų. Mes niekada taip nesakėm. Žinoma, kad šeima yra atsakinga už vaiko ugdymą, kiekviena jų yra individuali ir turi savo tradicijas. Viskas šioje vietoje tvarkoj, tačiau tu negali žaloti vaiko.
Pagalba vaikams ir šeimoms
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems. Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui.
Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m.
Kur kreiptis pagalbos:
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
- Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112.
- Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Smurto formos:
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. O pats smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Kas yra vaiko išnaudojimas ir nepriežiūra? Tipai, simptomai, gydymas ir diagnozė
