Kaip pramoga prasidėjęs pirmasis apsilankymas lošimų punkte piktnaudžiaujant gali sugriauti tiek lošėjo, tiek artimųjų gyvenimus. Nugriaudėjus „BaltCap“ buvusio vadovo Šarūno Stepukonio skandalui apie praloštus dešimtis milijonų eurų, visuomenėje ir vėl garsiai kalbama apie opią problemą - azartinius lošimus.
Psichologas Olegas Mackevičius. Šaltinis: bernardinai.lt
Azartinių lošimų paplitimas ir rizika
Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos vyr. specialistas, psichologas O. Mackevičius perspėja, kad net iš pažiūros nekalti žaidimai ar lažybos su draugais gali tapti kelio lošimų priklausomybės link pradžia: „Žaidžiant „Monopolį“ sugalvojamas prizas - surenkame po du eurus, ir laimėtojas pasiima visą banką.
Kur yra pasiūla ir galimybės lošti, ten atsiras vartotojas. Labai svarbu atminti, kad priklausomybė neatsiranda - ji susiformuoja, todėl pati pradžia visada būna pramoga. Kai kuriems pavyksta išlošti, tada kyla minčių, kad tai geras būdas užsidirbti. Pradeda formuotis netinkamos nuostatos į patį lošimą, ir ilgalaikėje perspektyvoje pralošia visi.
Nėra 100 proc. gyventojų būdinga, kad visi pabandžiusieji įsitrauks į probleminį lošimą, dažnam tai ir lieka pramoga. Bet kai kalbame apie priklausomo tipo asmenybę, kuriai būdingas polinkis į kitokias priklausomybes - alkoholį, psichoaktyviąsias medžiagas, tai suprantama, kad tokie žmonės turės didesnę riziką.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų
Labai svarbus lošiančiųjų amžius. Vyresnis nei 25-erių metų žmogus turi visiškai susiformavusias smegenis: kritinį mąstymą, reguliacijos mechanizmus, yra pajėgus tinkamai įvertinti rizikas. Kalbant apie paauglius iki aštuoniolikos metų, pradėjus tokio amžiaus lošti, rizika susiformuoja keturis kartus greičiau nei suaugusiajam.
Statistika rodo, kad probleminių lošėjų skaičius įvairiose šalyse svyruoja:
- Moksliniais tyrimais yra teigiama, kad probleminių lošėjų skirtingose valstybėse yra nuo 0,5 iki 3 proc.
- Estijoje jų skaičius siekia 1,3 proc.
- Latvijoje, apibendrinus tiek probleminius, tiek patologinius lošėjus - 8 proc.
- Lietuvoje 2017 m. duomenimis - 2,5 proc.
Laimėjimai, deja, skatina lošti. Tu tiki, kad lošimas atneša pelną, atsiranda galios poreikis, pasididžiavimas. Laikui bėgant susiformuoja neuroninės jungtys, kurios veda prie apdovanojimo mechanizmo - dopamino, suteikiančio laimės pojūtį. Dauguma lošiančiųjų iš tikrųjų lošia ne dėl to, kad nori laimėti pinigų, o todėl, kad tokiu būdu jaučia pasitenkinimą. O lošimu neapsinuodijama, tik išsiskiria hormonai, kurie sukelia pakilumą: dopaminas, serotoninas, kartais adrenalinas.
Tikrai taip, nes lošiant yra suaktyvinami tie patys centrai, kaip ir vartojant kokainą. Tai yra tas pats pakilumo jausmas, tik svaiginantis jį išprovokuoja cheminės medžiagos, o lošimo atveju - elgesys. Vienas iš mokslinių tyrimų teigia, kad net nepriklausomo nuo lošimų žmogaus, sužinojusio, jog už lošimą gaus apdovanojimą, smegenys dar nepradėjus lošti jau išskiria dopaminą, atsiranda intrigos pojūtis. Lošiantiesiems tai yra pagrindinis hormonas, kuris labiausiai traukia.
Kad ir kaip keista, bet vienas iš rizikos faktorių yra lytis - vyrai. Turbūt todėl, kad mes nuo mažumės esame tyrinėtojai, smalsautojai. Nemaža rizika yra tarp sportuojančių asmenų, kadangi jų labai aukšta adrenalino tolerancija.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sportas Lietuvoje
Pirmieji priklausomybės požymiai
Lošimas - nematoma priklausomybė. Pirmieji požymiai, kuriuos greičiausiai pastebi artimieji, yra finansai. Lošėjai dažniausiai yra vidutines arba aukštesnes pajamas uždirbantys žmonės, nes tai nėra pigi pramoga. Todėl kai žmogus, gaudamas aukštesnes pajamas, netikėtai nustoja jas nešti į namus, sutuoktiniai pastebi, kad kažkas yra ne taip. Taip pat reikėtų susirūpinti, jeigu žmogus pradeda skolintis iš draugų ar aplinkinių, nors to anksčiau niekada nedarydavo.
Kita dalis - emociniai pokyčiai. Žmogus dėl lošimų meta sau įprastas veiklas arba neturi pinigų susimokėti už sporto klubo lankymą ir panašiai. Jis tampa dirglesnis, užsidaro, mažiau dalyvauja bendrose veiklose, nėra resursų ir nuotaikos. Pastebėjus tokius ženklus, verta kalbėtis su artimuoju, išreikšti susirūpinimą.
Melas tampa nuolatiniu lošėjų pakeleiviu. Kai vyksta laimėjimų fazė ir problema tik formuojasi, žmogus gyvena praeities laimėjimais. Jis pats nepastebi savo pralaimėjimų, bet aplinkoje prasideda įtarimai: ar ne per dažnai tu ten lankaisi? Todėl nustojama apie tai kalbėti, reikia slėpti. Užtrunkama darbe, prasideda išvažiavimai savaitgaliais į objektą, nors anksčiau nereikėdavo, komandiruotės ar net kelionės į artimąjį užsienį, siekiant tik palošti.
Dažnai slepiami atlyginimai, sakoma, kad darbdavys užlaikė, nesumokėjo, buvo planuota premija, bet jos negavo. Mes galime susidaryti nuostatą, kad lošėjas yra blogas žmogus, kurio tikslas - išnaudoti ir apgauti visus kitus.
Lošėjai puikiai valdo savo emocijas, gali džiūgauti, pokštauti, o viduje jausti labai daug kančios ir nerimo, ką daryti su skolomis ir ką pasakyti artimiesiems. Neretai šeimai būna didelis šokas sužinojus apie pralošimų mastą. Atrodo, nieko baisaus šiek tiek palošti, o iš tikrųjų tai vyksta jau penkerius metus, ir skolos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.
Taip pat skaitykite: Sporto klubai ir neįgalieji
Skaitant lošėjų istorijas, dažnai yra minima, kad paskutiniu žingsniu prieš pagalbos ieškojimą tampa dugno pasiekimas. Dugnas yra emocinė būsena, kurioje priimi savo bejėgystę savarankiškai sustoti, pavargsti nuo situacijos ir nori poilsio. Tai gali paskatinti sveikti, nes susilpnėja žmogaus gynyba, įvyksta pripažinimas sau, kad aš nieko nebekontroliuoju.
Pirmosios pagalba nepavadinčiau to, kai artimieji galvoja, kad gali padėti išspręsti skolų klausimus. Tai nėra naudinga, nes nesusiformuoja ryšys tarp veiksmo ir pasekmės. Žmogus pats turi tai patirti, tada ir dugnas ateina greičiau. Kartais kompulsyvūs lošėjai įtraukia ir savo artimuosius, kurie tarsi apimti hipnozės patys nesupranta, ką daro, ir bando išspręsti problemas.
Lošimų priklausomybė gali turėti rimtų pasekmių. Šaltinis: lrt.lt
Gydymo būdai ir pagalba
Koks laukia gijimo kelias lošėjui, kai jis nusprendžia, kad nori pradėti sveikti? Pirmiausia reikia kreiptis į psichinės sveikatos specialistus: psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus. Taip pat galima kreiptis į priežiūros tarnybą, kur šiuo metu dirba trys psichologai. Teikiame neatlygintinas trumpalaikes konsultacijas, informacinę ir visuomeninę paramą.
Yra priklausomybės ligų centrai, kurie taiko Minesotos ir CRAFT programas. Taip pat labai stipri Kęstučio Dvarecko vadovaujama „Aš esu“ bendruomenė. Labai svarbu, kad įsitraukia Bažnyčios žmonės, nes dvasinė parama - labai reikalinga. Yra anoniminių lošėjų grupės, kurios dirba visuose Lietuvos didmiesčiuose.
Artimieji taip pat gali įsitraukti į problemas, patirti dvasinių kančių, todėl pagalba reikalinga ir jiems. Mūsų tarnyba turi artimųjų paramos grupę, priklausomybių ligų centrai ir kunigo Dvarecko bendruomenė taip pat siūlo pagalbą. Norėtųsi, kad būtume pakantesni, ištiestume ranką pažeistiems visuomenės nariams, kad jiems būtų drąsiau grįžti.
Deja, atkryčiai gali įvykti ir po ilgo nelošimo ir tam tikrų terapijų. Lošėjai visada turi būti parengtyje ir žiūrėti į save ne kritikuojamai, o kritiškai. Yra ta liūdnoji statistika, kad priklausomybę įveikia labai nedidelis procentas, apie penktadalį. Bet susitvarko tie, kurie daro ne tai, ką nori, o tai, ką reikia.
Dauguma lošiančiųjų nori, kad gydymas patiktų: ten aš neisiu, nes neįdomu, nereikia. Tada klausimas labai paprastas: tu nori sveikti ar nenori? Protas visada norės, kad būtų malonu, gera ir lengva. Joks gydymas nebus malonus, joks vaistas nėra saldus. Labai svarbu suprasti ir susitaikyti, kad kelias į sveikimą yra ilgas.
Šiuo metu galiojančių prašymų skaičius yra beveik 16 tūkst., būtent tiek asmenų yra apriboti. Reikia suprasti, kad tuo metu žmogus ne siekia sveikti, o išnaudoja registrą kaip būdą pailsėti nuo lošimų. Įstatymas numato, kad minimalus terminas, kurį asmuo privalo išbūti - šeši mėnesiai. Nepriklausomai nuo to, kokiam laikui prašymas yra pateiktas, po pusės metų galima pakeisti nuomonę, o apriboti žmogų prieš jo valią negalime.
Esame praktikoje susidūrę su žmonėmis, kurie prašymą teikia vieną, antrą, trečią kartą, ir tik penktą kartą atvykęs asmuo pradeda kalbėtis apie problemas, kad vis dėlto kažkas neveikia. Žmogui atsiimant prašymą stengiamės palaikyti dialogą ir sukelti dvejonių, ar tai tikrai tinkamas sprendimas.
Reklamos tikslas yra pritraukti dėmesį, o tai tikrai pavyksta. Jeigu reklama nepritrauktų lošiančiųjų, tai bendrovės neinvestuotų milijonų. 2022 m. už reklamas lošimų bendrovės skyrė kiek daugiau nei 12 mln. Ypač jautriai reaguoja tik pradedantys sveikti lošėjai. Jiems tai kelia pyktį, susierzinimą, jie skundžiasi priežiūros tarnyboms, esą mes nieko nedarome, esame apkaltinami, kad reklamos yra rodomos ir neva gauname naudos.
Jeigu žmogus turi problemų su sporto lošimais, natūralu, kad stebint sportinius renginius galvoje pradeda kilti mintys: įdomu, koks dabar koeficientas už šitą komandą, reikia pasižiūrėti, todėl eisiu į lažybų puslapį. Gali kilti iliuzija, kad žinios kažką reiškia, ypač sportu besidomintiems asmenims. Nė velnio, mes neturime įtakos komandai, kartais įvyksta atsitiktinumas, ir favoritai pralaimi. Sportininkai patys yra azartiškesni, jie tuo gyvena, todėl ir įsitraukimo į lošimus rizika jiems yra didesnė nei nesportuojantiems asmenims.
Jeigu kyla mintis palošti, turi atsisakyti dirgiklių. Pirmiausia - bet kokių lošimo rūšių, netgi lažinimosi su draugais iš atsispaudimų, kad tai nestimuliuotų smegenų be tikslo.
Prevencinės priemonės
Kokios Lietuvoje taikomos prevencijos priemonės nuo lošimų? Pagrindas yra visuomenės švietimas, kad problema egzistuoja. Labai svarbu šviesti ne tik suaugusiuosius, bet ir paauglius, nors apie probleminį lošimą kai kuriose šalyse kalbama jau nuo darželio. Norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau lektorių, kurių dabar yra vos keli, ir vienas iš jų esu aš.
Didelį darbą turi atlikti ir lošimų organizatoriai. Mes rengiame atsakingo lošimo rekomendacijas, taip pat buvo pristatytos atsakingo lošimo gairės, išplečiančios tas rekomendacijas ir paaiškinančios, ką būtų galima daryti. Turėtų būti dirbama su pačiu lošimų personalu, kuris tiesiogiai dirba su klientais.
tags: #losimai #sporto #lazybuose #priklausomybe