Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai išreiškė susirūpinimą dėl, jų teigimu, pablogėjusių darbo sąlygų ir naujų apribojimų. Šie pakeitimai apima atostogų suteikimo tvarką, nedarbingumo išmokas ir vidinius testavimus.
Darbuotojų skundai ir nuogąstavimai
Anonimine Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų komanda teigia, kad situacija jų darbovietėje peržengė visas padorumo, teisėtumo ir darbuotojų saugumo ribas. Jų teigimu, darbuotojai čia sistemingai apgaudinėjami, bauginami ir išnaudojami jų sveikatos ir aviacinio saugumo sąskaita.
Darbuotojai teigia, kad 2025 m. pradžioje jiems pradėtos skaičiuoti nebūtos skolos už atostogas ar nedarbingumą. Darbuotojai buvo priverstinai įrašomi į darbo grafikus per savo poilsio dienas, už tai mokant viengubą neviršvalandinį atlyginimą. Tik situacijai tapus viešai, administracija skubiai atleido asmenį, neva atsakingą už „klaidingus skaičiavimus“, tyliai ištrynė papildomas dienas iš grafikų ir net nesugebėjo atsiprašyti už tai atkakliai kovojusių kolegų.
Jame teigiama, kad neilgai trukus iš administracijos pusės pasigirdo žodiniai grasinimai, kad ieškomi laiškų žiniasklaidai autoriai. Žadėta juos atleisti iš darbo.
Darbuotojai ironizuoja: „Norime nuvilti - tokiu atveju Vilniaus oro uoste nebeliktų kam dirbti saugumo patikroje, mat prie iniciatyvos prisidėjo didžioji dalis aviacijos saugumo darbuotojų.“
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Kadangi administracijai nepavyko rasti viešinimo „kaltininkų“, nuspręsta „nubausti“ visą komandą, ženkliai apribojant galimybes atostogauti pagal sveikatos galimybes ar asmeninius poreikius. Aviacijos saugumo darbas yra itin psichologiškai ir emociškai įtemptas, todėl galimybė atostogauti dažniau, bet trumpesniais laikotarpiais yra kritiškai svarbi. Keli ilgesni poilsio periodai per metus tokio pobūdžio darbui nepakankami.
Personalo skyrius šiuos sprendimus aiškina neva Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijomis, esą taip siekiama, kad visi darbuotojai gautų vienodą atostogų dienų skaičių. Tačiau, laišką parašiusių darbuotojų tvirtinimu, realybėje tai reiškia akivaizdų darbo sąlygų pabloginimą, dėl kurio nebuvo gauta jokio raštiško darbuotojų sutikimo.
Pavyzdžiui, darbuotojas, dirbantis slenkančiu grafiku po tris ar keturias dienas, dabar privalės oficialiai imti mažiausiai 7 kalendorines atostogų dienas, iš kurių tik 5 bus apmokamos. Tai reiškia, kad darbuotojas priverstinai išnaudos savo uždirbtas atostogų dienas tomis dienomis, kurios jam ir taip yra poilsio.
Darbuotojai kritikuoja: „Tuo tarpu administracijos ir biuro darbuotojai išsaugo teisę atostogauti kad ir vieną dieną. Taip darbdavys per metus sutaupo apie 40 darbo valandų nuo kiekvieno aviacijos saugumo darbuotojo, už kurias nereikia mokėti. Juokaujame, jog taip oro uostas galės apmokėti naujojo terminalo sąnaudas bei nuostolius dėl kontrabandinių balionų. Nors formaliai turime dar penkias dienas per metus, kai galime imti atostogas po vieną dieną, realybėje tai nieko neišsprendžia, nes dirbant psichologiškai alinantį darbą, vienos dienos poilsio tiesiog nepakanka. Darbdavio bandymas viešai pasirodyti geru, skiriant penkiomis dienomis daugiau, nei standartiškai numato Darbo kodeksas (DK), yra tik apgailėtinas realybės neatitinkančio įvaizdžio kūrimas“.
Administracija numatė, jog dėl atostogų trūkumo darbuotojai pradės imti nedarbingumo pažymėjimus, todėl buvo priimtas dar vienas sprendimas - nedarbingumo išmoka už pirmas dvi dienas sumažinta nuo 100 proc. iki 62,06 proc.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Darbuotojai vertino: „Šios „kalėdinės naujienos“ buvo tokios ciniškos, kad dalis darbuotojų grąžino administracijai simbolines kalėdines dovanas, nes įmonėje nebeliko nė lašo deklaruojamo skaidrumo, o darbuotojai jaučiasi nesaugūs ir negerbiami. Kolegos, kurie raštu kreipėsi į administraciją ir personalo skyrių, uždavė konkrečius klausimus bei prašė nurodyti, kuriais teisės aktų straipsniais ar įsakymais šie sprendimai grindžiami, gavo trumpus, abstrakčius atsakymus, neatsakant į esmę ir siūlant „susitikti gyvai“. Tai - jau sisteminis elgesys, kai sąmoningai vengiama palikti rašytinius įrodymus, o atėjusiam darbuotojui neretai tiesiog pasiūloma išeiti iš darbo“.
Darbuotojams neinant ilsėtis arba dėl sumažintos ligos išmokos nesigydant, kyla pavojus saugumui. „Tai tiesioginis kelias į perdegimą, psichologinius sutrikimus, pyktį, prastą emocinę būklę ir kritines klaidas, kurios aviacijoje gali baigtis katastrofa“, - komentavo laiško autoriai.
Testavimas
Apie tai galite skaityti čia.
Darbuotojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad aviacijos saugumo darbuotojai „nuolat egzaminuojami vidiniais, vietinės reikšmės testais, nepaisant to, kad visi esame atestuoti ir išlaikę oficialius egzaminus Transporto kompetencijų agentūroje. Nors darbdavys šiuos testus vadina „mokymais“, realių mokymų nėra vykdoma, o du kartus prastai pasirodę darbuotojai verčiami pildyti psichologinius, spalvų atskyrimo, reakcijos ir kitus testus“.
Laišką parašiusių darbuotojų teigimu, tarp egzaminuotojų yra asmenų, kurie patys tokių patikrinimų nepraeina. Žmonės įsitikinę, kad Lietuvos oro uostai neturi licencijos vykdyti tokius vertinimus, o duomenų rinkimas gali būti neteisėtas ir pažeidžiantis asmens duomenų apsaugą.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Lietuvos oro uostų (LTOU) Komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė sureagavo teigdama, kad visi LTOU darbuotojai - tiek aviacijos saugumo, tiek administracijos - reguliariai atnaujina ir pasitikrina savo žinias. „Tai yra būtina praktika, užtikrinanti skrydžių ir keleivių saugą bei aukščiausių tarptautinių standartų laikymąsi. Dalis darbuotojų mokosi ir pagal specializuotas programas, darbuotojai atestuojami, jų žinios tikrinamos egzaminais“, - teigė V.Ročė.
VDI specialistai nurodė, kad DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje.
Taigi, tvarką darbovietėje organizuoja darbdavys ir vidinėje tvarkoje galėtų numatyti vidinius testavimus bei jų tvarką, tačiau tokie vertinimai turėtų būti objektyvūs, pagrįsti ir nepažeisti protingumo bei lygiateisiškumo principų.
„Jei minėtų testų rezultatai lemtų darbdavio sprendimą dėl darbuotojo teisinio statuso, pavyzdžiui, prastesnių darbo sąlygų nustatymą ar darbo sutarties nutraukimą - darbuotojas darbo sąlygų pakeitimą ar darbo sutarties nutraukimą, grindžiamą vidinių testų rezultatais, galėtų ginčyti darbo ginčų komisijoje“, - portalui Lrytas aiškino VDI atstovai.
LTOU pozicija ir komentarai
LTOU Komunikacijos skyriaus vadovė V.Ročė teigė, kad su darbuotojais dėl kasmetinių atostogų tvarkos ir darbo laiko apskaitos praėjusiais metais ne kartą diskutuota, atsakyta ir į klausimus individualiai.
„Suprantame, kad pokyčiai, ypač susiję su darbo ir poilsio balansu, gali kelti daugiau klausimų ar emocijų, kartu ir apgailestaujame, kai darbuotojai kreipiasi anonimiškai, pateikia klaidinančią informaciją. Dalies darbuotojų nuomonė dėl atostogų tvarkos mums žinoma“, - komentavo V.Ročė.
LTOU darbo laiko ir kasmetinių atostogų tvarka buvo atnaujinta nuo šio sausio 1 d.
Anot pašnekovės, pagrindinis pokyčių tikslas - kad visi darbuotojai turėtų vienodą apmokamų kasmetinių atostogų dienų skaičių organizacijoje ir visiems pamainomis dirbantiems darbuotojams būtų taikomos vienodos atostogų suteikimo taisyklės, nepriklausomai nuo padalinio ar vadovo, taip pat darbuotojų grafikai ir apskaitomos darbo valandos tiksliai atspindėtų vieni kitus.
V.Ročė tikino, kad visi pokyčiai atlikti vadovaujantis DK numatyta tvarka ir VDI rekomendacijomis.
Ji nurodė, kad visi LTOU darbuotojai, tiek dirbantys administracinį darbą, tiek darbą pamainomis, be visų teisės aktuose numatytų poilsio dienų, turi po 5 papildomas nekaupiamas apmokamas atostogų dienas, skirtas asmeniniams poreikiams, kurias galima naudoti pavienėmis dienomis.
Visi LTOU darbuotojai turi pagal DK nustatytą vienodą atostogų normą: dirbantieji nekintamu darbo laiko režimu turi 20 apmokamų kasmetinių atostogų-darbo dienų per metus, o dirbantieji pagal suminę darbo laiko apskaitą turi keturias savaites, arba 28 kalendorines dienas, iš kurių 20 dienų yra apmokamos.
Kaip aiškino V.Ročė, pamainomis dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio laikas apskaitomas valandomis. Kintamu grafiku dirbantiems darbuotojams atostogos suteikiamos savaitėmis (7 kalendorinių dienų laikotarpiais), net jei faktiškai tuo laikotarpiu būtų dirbama viena ar kelios dienos. Taip pat visiems LTOU darbuotojams suteikiamos ir papildomos kasmetinės atostogos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą įmonėje, arba/ir dėl šeimyninės padėties ar sveikatos būklės.
„Kalbant apie nedarbingumo išmokas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad darbdavys už pirmąsias dvi ligos dienas gali mokėti nuo 62,06 iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. LTOU moka išmoką DK nustatyta tvarka, pasirinkdama teisės aktuose numatytą dydį - 62,06 proc. už pirmąsias dvi ligos dienas (maksimalaus 100 proc. apmokėjimas nebuvo taikomas). Šis sprendimas taikomas sistemiškai, vienodas visiems darbuotojams.
LTOU nuo 2026 m. sausio 1 d. pakeitė mokamos išmokos dydį darbuotojams už pirmąsias dvi ligos dienas įsivertinus įmonės galimybes ir prioritetus“, - perdavė LTOU komunikacijos skyriaus vadovė.
VDI specialistai pažeidimo čia nemato, tik pabrėžė: norint pakeisti numatytą tvarką, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą dėl planuojamo pakeitimo bei atlikti informavimo ir konsultavimo procedūrą pagal DK numatytą tvarką.
VDI paaiškinimai dėl atostogų tvarkos
VDI pakomentavo, kokia tvarka turėtų būti suteikiamos atostogos dirbantiesiems slenkančiu grafiku.
Darbuotojui suteikus, pavyzdžiui, savaitę kasmetinių atostogų (7 kalendorines dienas), atostoginiai turėtų būti apmokami už darbo laiko normą, nustatytą darbo sutartyje (pvz., 40 val. per savaitę).
„VDI specialistų nuomone, atostoginių išmokėjimas už 5 darbo dienas, kai suteikiamos savaitės trukmės kasmetinės atostogos, pažeistų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Akcentuotina, jog konkrečią kasmetinių atostogų suteikimo bei jų apmokėjimo tvarką darbdavys gali detalizuoti vidaus norminiuose teisės aktuose, tačiau tokios darbdavio vidaus teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato DK ir kiti darbo teisės aktai“, - rašoma portalui Lrytas perduotame komentare.
Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos savaitėmis, pavyzdžiui, darbuotojui dirbančiam suminės darbo laiko apskaitos režimu, kai savaitės darbo dienų skaičius skirtingas, bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Dėl likusios kasmetinių atostogų dalies, kuri nepatenka į DK 128 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, suteikimo šalys gali susitarti, t. y. sulygti dėl kitokios suteikimo tvarkos, pavyzdžiui, dėl kasmetinių atostogų suteikimo savaitės dalimis, kalendorinėmis ar darbo dienomis.
Tačiau teisės aktuose nereglamentuojamas kasmetinių atostogų perskaičiavimas iš savaičių į kalendorines dienas ir atostoginių apskaičiavimas kasmetines atostogas suteikiant kitaip, nei numatyta teisės aktuose.
Trumpiau tariant, DK nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga darbdaviui likusią kasmetinių atostogų dalį skaidyti kitaip nei savaitėmis. Sulygus kasmetinių atostogų dienas skaidyti, kadangi tokio kasmetinių atostogų suteikimo DK nereglamentuoja, šalys turi susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir atostoginių apskaičiavimo tvarkos.
Jei darbdavys pakeičia darbo grafikus, poilsio dienų planavimą ar atostogų skaičiavimą be raštiško darbuotojų sutikimo, VDI specialistų teigimu, tarp darbo sutarties šalių susiklosto ginčas.
tags: #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo #istatymo