Šiame straipsnyje aptariami Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję Lietuvoje. Įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo išmokas, susijusias su liga, motinyste ir tėvyste. Toliau pateikiama išsami informacija apie įstatymo nuostatas ir pakeitimus.
Pagrindinės išmokų rūšys ir jų trukmė
Motinystės išmoka mokama 126 kalendorines dienas. Esant komplikacijų po gimdymo arba gimus daugiau kaip vienam vaikui, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Išplėstos sąlygos vaiko priežiūros išmokai gauti, įtraukiant situacijas, kai vienas iš tėvų turi didelį netekto darbingumo lygį arba kai globėju paskirtas tik vienas asmuo (22 straipsnis).
Nedarbingumo išmoka: pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Išmoka mokama nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Išmokos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį, jeigu nedarbingumo atsiradimo mėnesio.
Išmokų gavimo sąlygos
- Socialinio draudimo stažas;
- Nedarbingumo pažymėjimas;
- Prašymas skirti išmoką.
Įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas už sumas, nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos. Socialinio draudimo stažas gali būti proporcingai mažesniu arba didesniu, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Išmokų apskaičiavimas ir mokėjimas
Motinystės išmoka mokama 126 kalendorines dienas. Asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. (motinystės išmoką), ir asmenims, nuo 2017 m. sausio 1 d. dydį. Svarbu: Jeigu socialinio draudimo išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Vaiko priežiūros išmoka: Jeigu vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Vaiko priežiūros išmoka nemokama, jeigu draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
Išmokos mokamos sergantiems šeimos nariams slaugyti. Taip pat išmokos mokamos dalyvaujant profesinės reabilitacijos programoje dienos. Asmenims, kurie naudojasi ir (ar) protezavimo paslaugas.
Pereinamasis laikotarpis ir pareigūnų specifika
Teisės aktuose numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (ligos atveju - nuo 2016 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d.) pareigūnams išmokos mokamos iš dviejų šaltinių: dalis pašalpos mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, kita dalis - iš institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų. Todėl institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, jam privalo išmokėti mokėtinos pašalpos ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiuotos pašalpos skirtumą.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. tarnaujantiems pareigūnams apskaičiuojant ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas taikomas pašalpų mokėjimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu apskaičiuojant pašalpų dydžius vertinamos ne tik po 2016 m. sausio 1 d. pareigūnų gautos draudžiamosios pajamos, bet ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareigūnų faktiškai gautos pajamas, nuo kurių nebuvo mokėtos viso dydžio socialinio draudimo įmokos.
Po 2016 m. sausio 1 d. šiems asmenims skiriant pašalpas Fondo valdybos teritoriniai skyriai vertina tik jų draudžiamąsias pajamas (t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokamos draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui) ir apskaičiuojant jiems mokėtinos pašalpos dydį už laikotarpius, kai jie buvo pareigūnai, neatsižvelgiama į jų iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Prašymų terminai ir ginčų sprendimas
Prašymai dėl išmokų turi būti pateikti per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Sprendimai dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo gali būti apskundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimas ar jo nuorašas pareiškėjui (įteikiamas) tik asmens prašymu. Jame nurodoma sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Sankcijos už įstatymo pažeidimus
Už įstatymo pažeidimus gali būti taikomi delspinigiai ir baudos.
Svarbiausi LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai (santrauka)
| Straipsnis | Pakeitimo esmė |
|---|---|
| 22 str. 9 d. | Asmenims, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d., taikoma speciali išmokų apskaičiavimo tvarka. |
| 5 str. 3 d. | Išmokos mokamos sergantiems šeimos nariams slaugyti. |
| 10 str. 3 d. | Išmoka mokama nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. |
| 24 str. 4 d. | Nustatyta tvarka, kaip skaičiuojamos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki vaiko priežiūros atostogų. |
| 17, 18, 22 str. | Pakeitimai: vienoda 126 dienų motinystės išmoka, papildomos 14 dienų komplikacijų atveju; motinystės išmokos mokėjimas nepriklausomai nuo kitų pajamų, jei vaikas gimė negyvas ar mirė; išplėstos vaiko priežiūros išmokos sąlygos. |
Papildomi teisės aktų pakeitimai, susiję su socialinėmis garantijomis
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimas pratęsia atostogų laikotarpį darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, nuo septyniasdešimties iki 126 dienų. Įmotėms suteikiamų atostogų trukmė ir sąlygos išlieka nepakitusios. Šis pakeitimas yra esminis, nes jis gali turėti įtakos darbuotojų, paskirtų naujagimių globėjais, darbo ir asmeninio gyvenimo balansui bei darbdavių planavimui dėl darbuotojų darbo laiko.
Įsigaliojimo data nustatyta 2027 m. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimai įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus kai kuriuos straipsnius, kurie įsigalios anksčiau. Pakeitimai supaprastina motinystės išmokos mokėjimo trukmę, nustatant vienodą 126 kalendorinių dienų laikotarpį visoms moterims, nepriklausomai nuo gimdymo aplinkybių, ir papildomas 14 dienų komplikuoto gimdymo ar daugiavaisio nėštumo atveju (17 straipsnis). Įtrauktas naujas punktas, užtikrinantis motinystės išmokos mokėjimą nepriklausomai nuo kitų pajamų, jei vaikas gimė negyvas ar mirė po gimimo (18 straipsnis).
Praktiniai aspektai prašymų pateikimui
Sprendimą dėl pašalpų skyrimo priima teritoriniai skyriai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo. Teisės aktai numato įvairius dokumentų pateikimo ir įforminimo reikalavimus: dokumentai, patvirtinantys gautų pajamų dydį ir laikotarpį, prašymas, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Vaizdinė medžiaga
Toliau pateikiamos iliustracijos, padedančios geriau suprasti pakeitimus ir išmokų mokėjimo tvarką.
Žemiau esantis vaizdo įrašas paaiškina, kaip apskaičiuojama kompensuojamojo uždarbio dydis ir kokios yra pareigūnams taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės.
Dažniausiai kylančios praktinės situacijos
- Jeigu laikotarpiu, pagal kurio draudžiamąsias pajamas turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis pašalpos dydžiui nustatyti, asmeniui buvo mokama pašalpa už prieš tai gimusį vaiką arba jis buvo vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė pašalpa.
- Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų faktiškai turėtas draudžiamąsias pajamas.
- Šiais atvejais statutinė įstaiga iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pareigūnui skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį.
Praktinė rekomendacija asmenims
Norint tinkamai gauti išmokas, būtina laiku pateikti prašymus ir pateikti visus reikiamus dokumentus, įskaitant pajamų įrodymus. Jei kyla abejonių dėl draudžiamųjų pajamų laikotarpio ar kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo, verta kreiptis į teritorinį Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrių arba konsultuotis su teisės ar socialinio draudimo specialistu.
Įstatymo nuostatos ir jų taikymas gali būti sudėtingi įvairiose specifinėse situacijose (pareigūnai, buvę pareigūnai, globėjai, asmenys, gavę pažymas apie netekto darbingumo lygį ir kt.), todėl svarbu atkreipti dėmesį į pereinamuosius laikotarpius ir konkrečius dokumentų reikalavimus.