Lietuvos Seimas ir Vyriausybė nuolat skiria didelį dėmesį socialinei gerovei, ypač vaikų ir šeimų gerovei užtikrinti. Vykdoma socialinė politika apima įvairias priemones: finansinę paramą, lengvatas ir kitas socialines garantijas, skirtas šeimoms su vaikais.
Finansinė parama šeimoms
Valstybė teikia įvairią finansinę paramą šeimoms, siekdama užtikrinti vaikų gerovę ir sudaryti palankias sąlygas šeimoms auginti vaikus:
- Vaiko pinigai: Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Nuo 2026 m. išmoka vaikui - 129,5 euro.
- Papildoma išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų: Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui: Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Svarbu, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.
Parama ugdymui ir maitinimui
Valstybė taip pat rūpinasi vaikų ugdymu ir maitinimu, teikdama šias paramos priemones:
- Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti: Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai.
- Nemokamas maitinimas vasaros stovyklose: Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais - 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Šeimos kortelė
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt
Darbo ir šeimos derinimas
Valstybė siekia padėti tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, todėl numatytos šios priemonės:
- Mamadieniai / tėvadieniai: 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Parama būstui
Siekiant užtikrinti šeimoms tinkamas gyvenimo sąlygas, teikiama parama būstui:
- Subsidijos įsigyjant pirmą būstą: Nepasiturinčioms šeimoms - didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
- Socialinis būstas: Socialinis būstas - be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.
Pensijos ir kompensacijos daugiavaikėms mamoms ir tėvams
Valstybė pripažįsta daugiavaikių tėvų indėlį į visuomenę ir teikia jiems papildomas socialines garantijas:
- Antrojo laipsnio valstybinė pensija: Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
- Šalpos senatvės pensija: Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
- Šalpos kompensacijos: Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
SVARBU: Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Seimo diskusija dėl gausių šeimų stiprinimo
Seime nuolat vyksta diskusijos dėl gausių šeimų stiprinimo Lietuvoje. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu su Nacionaline šeimos taryba organizuoja diskusijas, kuriose siekiama išsiaiškinti gausioms šeimoms kylančius iššūkius ir rasti sprendimus, kaip pagerinti jų padėtį. Nacionalinės šeimos tarybos narė, Lijana Gvaldaitė pabrėžia, kad šiandien ypač svarbu kurti pozityvų viešąjį lauką: „Girdime iš šeimų atstovų poreikį stiprinti pozityvų visuomenės požiūrį į gausias šeimas ir telkti įvairias visuomenės grupes dalintis šeimai palankios aplinkos stiprinimo gerosiomis patirtimis“.
Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad gausios šeimos Lietuvoje ne tik mažėja, bet ir sparčiai traukiasi. Nors viešajame diskurse jos kartais stigmatizuojamos, socialinės rizikos grupei priskiriamų gausių šeimų nėra daug. Vaiko pinigai - svarbi parama šeimoms, tačiau, esant didesniam pajamų pasiskirstymui tarp daugiau šeimos narių, jos vis tiek gali susidurti su finansiniais sunkumais. Be to, ne visos šeimos išmoką gauna automatiškai - ją gauna tik tos, kurios pačios pildo prašymus. Tokia spraga reikalauja naujo požiūrio dėl platesnio gausių šeimų rėmimo spektro.
Pažymima ir tai, kad gausių šeimų gerovė priklauso ne tik nuo nacionaliniu mastu taikomų paramos priemonių, bet ir nuo savivaldybės institucijų sprendimų, kurie priklausomai nuo savivaldybės reikšmingai skiriasi. Todėl reikalinga nuodugniai persvarstyti gausių šeimų rėmimo ir palaikymo politiką, ypač būsto bei transporto įsigijimo paramos srityse.
Darbo ir šeimos derinimo problema taip pat išlieka itin aktuali - dėl lankstaus darbo formų stokos tėvams sudėtinga derinti darbo įsipareigojimus ir vaikų priežiūrą, o ypač itin gausiose šeimose dalis tėvų yra priversti pasitraukti iš darbo rinkos, kas dar labiau apsunkina jų galimybes užtikrinti šeimos materialinę gerovę.
Diskusijoje dalyvauja įvairūs ekspertai ir atstovai, siekiant rasti geriausius sprendimus gausių šeimų gerovei užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Vaikų ir paauglių socialinės gerovės iššūkiai
Vis dėlto, nepaisant teikiamų priemonių, vaikų ir paauglių socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja. Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi. Šie paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (HBSC) rodikliai - prastesni nei kitose Europos šalyse.
Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir su iššūkiais susiduria vaikai ir paaugliai. Pasak HBSC tyrimo Lietuvos pagrindinio tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko, žvelgiant į Lietuvos ir kitų tyrime dalyvaujančių šalių duomenis, matyti, kad kai kuriose padėtis gerėjo ar beveik nekito, dar kitose - prastėjo. Lietuvos atveju, per 2018-2022 m. beveik visi rodikliai prastėjo.
Emocinė parama ir santykiai
Nagrinėjant subjektyviai suvokiamą socialinę paramą, paaiškėjo, kad nepakankamą šeimos ir nepakankamą draugų paramą jautė beveik pusė vaikų ir paauglių - atitinkamai, 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Šie rezultatai - pastebimai prastesni už HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (atitinkamai, 32 proc. ir 42 proc.). Vertinant, kaip su paauglių emocine gerove susijusi šeimos ir draugų parama, nustatyta, kad paramos stoką jaučiantys paaugliai mažiau patenkinti gyvenimu, mažiau laimingi, dažniau išsako psichologinio pobūdžio nusiskundimų, dažniau jaučiasi vieniši.
„Šie rezultatai rodo, kad gerai jauno žmogaus savijautai svarbūs palaikantys santykiai su artimiausiais juos supančiais žmonėmis. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas, pasirengimas padėti - šios santykių ypatybės labai svarbios artimiems, draugiškiems santykiams“, - pastebi profesorius.
Kitas svarbus socialinės aplinkos rodiklis - kaip paaugliams lengva ar sunku bendrauti su savo tėvais. Tyrimo duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė, kad patyrė sunkumų bendrauti su mama, 36 proc. - su tėčiu. Kitose šalyse šis rodiklis geresnis - bendrauti su mama sunkumų patiria vidutiniškai 17 proc. moksleivių, su tėčiu - 29 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse matyti, kad sunkumų kalbėtis su tėvais dažniau patiria vyresni moksleiviai, dažniau - merginos nei vaikinai. Lietuvoje kalbėtis su mama sunku 16 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, kalbėtis su tėčiu - 24 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių.
Parama mokykloje
Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, situacija Lietuvoje dar prastesnė. Nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.), nepakankamą paramą iš bendraklasių - 56 proc. (kitose šalyse 45 proc.). Pasak prof. K. Šmigelsko, čia svarbus ir lyties veiksnys - Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jautė nepakankamą paramą iš šeimos (46 proc.), mokytojų (71 proc.) ir bendraklasių (65 proc.), o didesnė dalis berniukų jautė nepakankamą paramą iš draugų (49 proc.). Panašūs lyčių skirtumai stebimi ir kitose šalyse.
Nepasitenkinimas mokykla
Išsamiau vertinant paauglių savijautą mokykloje, paaiškėjo, kad didžioji dauguma paauglių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi - taip nurodė net 71 proc. moksleivių. Tiesa, šie duomenys mažai skyrėsi nuo HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio (75 proc.). Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pasitenkinimas mokykla gana stipriai mažėja nuo pat 2014 m.
Vertinant mokymosi krūvį, bene visose tyrime dalyvaujančiose šalyse stebimos tos pačios tendencijos: kuo vyresni moksleiviai, tuo daugiau krūvio mokykloje jie jaučia. Nors iš viso ganėtinai užimti mokykla nurodė 43 proc. Lietuvos moksleivių, skaičiai pagal klases pastebimai skyrėsi - tarp berniukų ganėtinai užimti jautėsi 29 proc. penktokų ir 43 proc. devintokų, tarp mergaičių - atitinkamai, 32 ir 62 proc. Ši takoskyra tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio mokykloje stebima beveik visose šalyse, o skirtumai turi tendenciją didėti.
„Viena vertus, šie skaičiai neramina: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema iš jauno žmogaus reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo ir pasirengimo suaugusiojo gyvenimui - tiek kompetencijų, tiek ir asmeninių savybių požiūriu“ - teigia prof. Kastytis Šmigelskas.
HBSC tyrimas
HBSC - paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Pagrindinis šio tyrimo tikslas - geriau pažinti 11-17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų. Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol, jį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas.
„Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė - padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus. Investuodami į šeimas, investuojame į visos šalies gerovę“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
| Paramos priemonė | Suma / sąlygos |
|---|---|
| Vaiko pinigai | 129,5 euro per mėnesį (nuo 2026 m.) |
| Papildoma išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų | 76,2 euro per mėnesį |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 1036 eurai (nuo 2026 m. birželio 1 d.) |
| Parama mokinio reikmenims įsigyti | 148 eurai |