Šio straipsnio tikslas - gilintis į Lietuvos psichikos sveikatos strategijos tikslus ir jų įgyvendinimo patirtį, remiantis oficialiais posėdžių ir ekspertų pastabomis, bei apžvelgti pagrindinius iššūkius ir galimus sprendimus įtraukdami visuomenės, institucijų ir mokslinių tyrimų įžvalgas.
Strategijos principai ir prioritetai
Strategijoje išskiriami du pamatiniai principai: žmogaus teisių užtikrinimas ir sisteminių pokyčių poreikis psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra vienas iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisės užtikrinimas yra viena iš prioritetinių krypčių.
Be to, būtinybė tarpininkauti tarp institucinės globos ir bendruomeniškų paslaugų - siekiant mažinti priverstinio hospitalizavimo praktiką ir didinti paslaugų prieinamumą bei kokybę.
Įgyvendinimo padėtis per trejus metus po strategijos patvirtinimo
„Strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, kuris apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus... Deja, šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas.“
GIP akcentavo, kad nors priimti prioritetai orientuoti į žmogaus teises ir sisteminius pokyčius, Lietuvoje vis dar išlieka finansiniai suvartojimai internatinio pobūdžio įstaigoms, o tai kursto galimus žmogaus teisių pažeidimus. Taip pat pabrėžta tarpžinybinio bendradarbiavimo svarba ir visuomenės branda, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė bei ekspertai iš Lietuvos psichologų sąjungos ir kitų institucijų akcentavo psichologų integravimo į sveikatos sektorių būtinybę, aiškiai apibrėžiant jų veiklos metodikas ir vaidmenį nustatant darbingumo bei neįgalumo lygius. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje svarbą kaip alternatyvą institucininei globai.
Socialinės paslaugos, finansavimas ir jų pokytis
Pagal socialines paslaugas Lietuvoje teikiami 78% stacionarios globos poreikio patenkinimo, 105 dienos centrai asmenims su negalia ir senyvo amžiaus, 131 bendruomeninė įstaiga, šeimos paramos centrai. Per metus apie 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų lanko dienos centrus. Planuojami krizės centrai ir dienos stacionarai - 5 dienos krizių centrai ir 27 dienos stacionarūs centrai po Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Savivaldybėms toliau teikiamos specialios dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai, skaičiuojamos vienam asmeniui 7,2 BSI (936 Lt/mėn.). Tačiau GIP pabrėžia, kad finansavimas vis dar išlieka didesnis internatinėms įstaigoms nei paslaugoms modernizuoti ir kurti naujus finansavimo mechanizmus.
Statistika ir lyginamoji analizė
Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) 1998-2010 metais buvo siejama su numatytais tikslais, tačiau faktiniai duomenys rodo iššūkius - VGT augimas buvo netolygus, o 2010-2020 m. laikotarpiu VGT pagal metrikas augo sparčiau nei ankstesniais metais. 2011-2020 metais išsaugotų gyvybių skaičius viršijo LSS projekto prognozes.
Lietuva išsiskyrė dideliu išorinių mirties priežasčių mirtingumo lygiu, tačiau šioje srityje pasiekti geresni rezultatai buvo įgyvendinami greičiau nei tikėtasi, ypač nuo 2011 iki 2020 metų. Nesant vieningos subordinacijos, strateginiai dokumentai kartais įgyvendinami lėtai, o tai gali būti vienas iš 2020-2023 metų gyventojų sveikatos lygio nuosmukio priežasčių.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Tyrimai ir inovacijos psichikos sveikatai
Tarp naujų sričių - chronо-epigenetiniai tyrimai, kurie padės atskleisti ligų vystymosi mechanizmus, diagnostikos ir gydymo naujoves. Naujajame centre numatyta įkurti laboratoriją ir palatas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru. Tyrimų tikslas - suprasti atkryčių priežastis, vaistų poveikį ir asmens individualumo įtaką ligos eigai, taip pat išplėsti personalizuotos medicinos principus.
Personalizuota medicina laikoma ateities kryptimi: gydymas orientuotas į paciento molekulinį profilį, o fondas Žmogaus mokslinių tyrimų finansavimui Lietuvoje planuoja skirti bent 15 mln. eurų. Taip siekiama pagerinti gydymo efektyvumą per individualizuotus sprendimus ir dozių tikslinimą.
Pacientų teisės ir dalyvavimas sprendimų priėmime
Paciento teisės psichikos sveikatos priežiūroje vis aktyviau įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Paslaugų vartotojas vis dažniau tampa partneriu gydytojams: kartu ieškoma sprendimų, skatinama savarankiška judėjimas gydymo procese, o bendruomenės paslaugos ir deinstitucionalizacija siekia įgalinti pacientą grįžti į visuomenę.
Tarp būsimų tikslų - išplėsti priminę sveikatos priežiūrą į bendruomenę, suteikti daugiau socialinių paslaugų, užtikrinti užsibrėžtų tikslų matomumą ir skaidrumą tarp valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų.
Valstybės ir visuomenės vaidmuo
Strategija reikalauja plataus dialogo, atsakomybės ir nuolatinio informacijos apie nueitą darbą sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų. Nors diskusijos vyksta, būtini konkretūs veiksmai, kad psichikos sveikatos strategija ne tik „apkalbama“, bet ir įgyvendinama realybėje.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Mažų pastraipų įvairovė ir techniniai aspektai
Psichikos sveikatos priežiūros politika yra viena iš sveikatos politikos dalių, kurios tikslas - užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos kuo efektyviau, laikantis žmogaus teisių nuostatų. Diegiant deinstitucionalizaciją svarbu įtraukti savivaldybių ir bendruomeninių paslaugų plėtrą, kad būtų užtikrintas pacientų integravimas į visuomenę.
Stacionarinės paslaugos turi būti apjungtos su dienos stacionaru ir ambulatorine priežiūra, siekiant sumažinti hospitalizacijos intensyvumą. Taip pat - didesnis dėmesys prevencijai, įtraukiant mokslinius tyrimus, inovacijas ir personalizuotą mediciną, siekiant generuoti ilgesnę ir kokybiškesnę gyvenimo trukmę.
Turinės įtraukties ir duomenų skaidrumo svarba
Svarbu suderinti standartizuotų mirtingumo rodiklių naudojimą su strateginiais dokumentais ir suteikti laiko įvertinti didesnių laikotarpių pokyčius. Analizė rodo, kad VGT augimas buvo ne vienodos dinamikos procesas, ir reikia nuosekliai stebėti skirtumus tarp amžiaus grupių bei lyginamosios perspektyvos su kitomis ES šalimis.
| Rodiklis | 2010 | 2020 | Pritaikymas LSS tikslams |
|---|---|---|---|
| Vidutinė gyvenimo trukmė | 73,0 m | aukšta augimo tendencija | pasiektas dalinai |
| Išsaugotos gyvybės (išorinės mirties priežastys) | aprašyta 2011-2015 | smukimas / sumažėjimas | didelis įgyvendinimo tikslų įvairovės kontekste |
Prieš pradedant naują etapą svarbu remtis moksliniais tyrimais, sekti išsaugojimo rodiklius bei užtikrinti, kad politikos sprendimai atitiktų žmogaus teises ir būtų orientuoti į bendruomenines paslaugas, deinstitucionalizaciją bei personalizuotos medicinos principus.
tags: #lietuvos #psichikos #sveikatos #strategija