Lietuvoje pensijos yra mažiausios ES pagal buvusio atlyginimo ir pensijos santykį. Daugelyje ES valstybių senatvės pensijos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Negana to, dalyje jų mokamos ir 13-osios bei 14-osios pensijos. Ir ne tik ten, kur jos yra santykinai mažos.
Kaip apskaičiuojamos pensijos Lietuvoje
Standartinė senatvės pensija yra apskaičiuojama remiantis asmens amžiumi, laikotarpiu, kiek jis buvo apdraustas, ir sumokėtų įmokų kiekiu. Kiekvienais kalendoriniais metais 1,78 proc. metinio vidutinio atlyginimo (iki nustatytų lubų) sumos yra rezervuojama pensijos sąskaitoje. Pensija yra mokama 14 kartų per metus, balandžio ir spalio išmokos yra mokamos su priedais, kurie yra įprastos senatvės pensijos dydžio. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Faktiniai rodikliai ir tarptautiniai palyginimai
Ir ne tik ten, kur jos yra santykinai mažos. Lietuvoje vidutinė senatvės pensija pernai gruodį siekė 412,69 euro. EBPO kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas" 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva, iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių, lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką.
EBPO 2023 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 28,9 proc. iki tol buvusio į rankas gaunamo atlyginimo. Nyderlanduose šis rodiklis siekė 93,2 proc., o Danijoje - 77,3 proc.
Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau - 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje - 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje - 350 eurų (1.208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje - atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
13-oji ir 14-oji pensijos kitose šalyse
Pirmąjį kartą 13-osios ir 14-osios pensijų buvo atsisakyta „veržiantis diržus" po ekonominės krizės. EBPO duomenimis, senatvės pensijos Graikijoje siekia 83,6 proc. Italijoje be įprastų 12-os kasmėnesinių senatvės pensijos išmokų per metus egzistuoja specialios išmokos prieš šv. Kalėdas ir vasaros metu. Įprastas pensijos dydis yra apskaičiuojamas individualia tvarka pagal darbo stažą ir turėtą pajamų dydį. Kalėdų išmoka yra įprastos pensijos dydžio. Tuo metu vasarinę išmoką gali gauti asmenys, kurie atitinka tam tikrus gaunamų pajamų reikalavimus. Atitinkamo metinių pajamų dydžio neviršijantys išdirbusieji nuo 15 ir 25 metų gali gauti 548 eurų išmoką, o išdirbę daugiau kaip 25 metus - 658 eurų išmoką. 2019 m. Italijoje vidutinė pensija siekė 1100 eurų. EBPO duomenimis, pensijos Italijoje siekia 81,7 proc.
Kipre taip pat egzistuoja 13-oji pensija. Bendra pensijų tvarka šalyje yra apibrėžta Socialinio draudimo įstatyme. 13-oji pensija yra mokama visiems pensijos gavėjams gruodžio mėnesį ir yra lygi 1/12 pensijos, kurią asmuo gavo per metus.
Lenkijoje pensija mokama 12 kartų per metus, tačiau 2021 metais šalyje įvesti du papildomi išmokėjimai - balandį ir lapkritį. 13-oji ir 14-oji pensija yra minimalios pensijos dydžio - 1 250,80 zloto (apie 277 eurus) per mėnesį. Pirmą kartą 13-oji pensija Lenkijoje buvo įvesta 2019 metais ir ją tada gavo apie 9,8 mln. žmonių. Vidutinė senatvės pensija Lenkijoje 2020 m. duomenimis siekia 2486 zlotus (apie 554 eurus). EBPO duomenimis, Lenkijoje pensija siekia 36,5 proc.
Portugalijoje asmens gaunama senatvės pensija siekia 90,3 proc. Iki tol pensininkai galėdavo gauti kalėdinę išmoką metų pabaigoje, atitinkančią vidutinę mėnesio pensiją. 13 pensijos dydis priklauso nuo asmens pajamų. 13-ąją pensiją gali gauti bet kuris pensininkas, tačiau jos dydis yra pritaikomas pagal reguliariosios pensijos dydį. Jei asmens pajamos nesiekia nustatytos minimalios ribos (2020 m. tai buvo 215 eurų), tas asmuo gali gauti maksimalią 13-osios pensijos sumą, kuri yra 300 eurų. Jei pensija yra 910 eurų per mėnesį ir daugiau, 13-osios pensijos minimali suma bus 50 eurų. Tikslią išmokos sumą bei jos teikimo sąlygas nustato Kalėdinės išmokos įstatymas.
Vengrijoje 13-oji pensija buvo įvesta 2002 metais į valdžią atėjus kairiųjų partijų koalicijai, o šį sprendimą aktyviai kritikavo valdžią praradę dešinieji „Fidesz". Prieš 2006 metų rinkimus patys „Fidesz" pasiūlė įvesti dar ir 14-ąją pensiją, tačiau rinkimų su šiais pažadais nelaimėjo. 2009 m. Vyriausybės dekrete dėl tryliktos mėnesinės išmokos nustatyta, kad 13-ąją mėnesinę išmoką gali gauti tie asmenys, kurie gauna pensiją pagal 1997 m. Socialinių pensijų įstatymą. Daugiau negu vienos rūšies išmoką gaunančiam asmeniui 13 išmokos skyrimas yra sprendžiamas individualia tvarka. Išmokos dydis yra lygus įprastai gaunamos mėnesinės išmokos sumai, tačiau tokia suma asmeniui bus mokama nuo 2024 metų. 13-oji išmoka 2021 m. siekė 25 proc. asmeniui mokamos mėnesinės sumos, 2022 metais sieks 50 proc., o 2023 m.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Austrija: „80/45/65" taisyklė ir universalumas
Austrijos dabartinė pensijų sistema yra 2005 metais vykdytų reformų rezultatas. Tuo metu buvo iškeltas tikslas, kad pensijos šalyje atitiktų „80/45/65" taisyklę: pensija sudarytų 80 proc. buvusios algos prieš mokesčius asmenims, kurie 45 metus mokėjo socialinio draudimo įmokas ir į pensiją išėjo būdami 65 metų amžiaus. Kaip jau minėta, kiekvieno asmens pensija yra skaičiuojama pagal individualius parametrus, tačiau vidutiniškai, EBPO duomenimis, pensijos dydis siekia 87,1 proc. Sistemos sėkmė gali būti grindžiama tuo, kad Austrijoje ši sistema apima visus dirbančiuosius. Nuo 1958 m. į ją įtraukti ir savarankiškai dirbantys asmenys. Mažiausiai uždirbusiems asmenims suteikiama vadinamoji kompensacinė arba išlyginamoji pašalpa, padedanti pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Nyderlandai ir Danija: trijų pakopų modelis ir aukštas kaupiamasis lygis
Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir didžiojoje dalyje išsivysčiusių šalių, sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, yra valstybės suteikiama pensija. Vis dėlto, Nyderlanduose ir Danijoje pensijos dydis priklauso ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o nuo to, kiek laiko šalyje asmuo gyveno ir (ar) dirbo. Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus, asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. nustatytos sumos.
Nyderlanduose mokant pensiją yra atsižvelgiama ir į socialines aplinkybes. Vienišas į pensiją išėjęs olandas šiandien gali gauti maždaug 2 070 eurų pensiją, kuri sudaro 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA). Susituokę ar partnerį turintys asmenys gauna mažesnę, iki 50 proc. MMA dydžio pensiją. Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. Pavyzdžiui, 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės 2023 m. gavo fiksuotą pensiją - apie 878 eurus per mėnesį. Tai - maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Skurdžiausiai gyvenantys pensininkai gauna papildomą valstybinę pensiją, kuri gali siekti dar maždaug 1000 eurų.
Antrojoje pakopoje kaupia kartu su darbdaviais. Kaip buvo teigiama, didžiausia danų ir olandų pensijos dalis - antroje pakopoje kaupiamos lėšos. Joje dalyvauja gyventojai ir jų darbdaviai. Dalyvauti antroje pakopoje olandai neprivalo, tačiau 90 proc. jų renkasi tai daryti. Darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, o atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Antros pakopos pensijų fondai Nyderlanduose yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos įstatymų.
Danijoje antroji pakopa veikia panašiai. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Vidutiniškai, Danijos gyventojai ir darbdaviai per metus kartu šioje pakopoje sumoka sumą, siekiančią 12 procentų darbuotojo atlygio per metus. Lietuvoje įmokos į antros pakopos pensijų fondus siekia 3 proc. žmogaus atlygio, o valstybė prisideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka, tad, pavyzdžiui, Danijoje įmokos gerokai didesnės. Nuo 2019 m. Lietuvoje darbdavys taip pat gali prisidėti prie darbuotojo kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, tačiau tokia galimybe kol kas naudojasi nedaugelis.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Trečią pakopą Nyderlanduose ir Danijoje dažniausiai renkasi tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys. Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms. Lietuvoje trečia pakopa turi kitokį vaidmenį - be jos gali būti sunku užsitikrinti rekomenduojamą pensijos dydį. Taip pat kur kas dažniau šioje pakopoje dalyvauja darbdaviai - kaip skatinamąją priemonę jie siūlo darbuotojams įmokas į jų kaupimo sąskaitas trečios pakopos pensijų fonduose. Be to, įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus galioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Kodėl Lietuvos rodikliai tokie žemi?
„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione - pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Mat Lenkija, nepaisant didesnių nei Lietuvoje mokamų pensijų, lyginant su atlyginimais, iki šiol dar po 7,3 proc. nuo atlyginimų pervedė į būsimų pensininkų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, kai Lietuvoje ši dalis tesiekia 2 proc.
Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje sudaro apie 603 eurus (2.082 litus). „Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4. Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau.
Jis pažymi, kad vis mažėjančios valstybinės pensijos - tai dabartinės pensijų sistemos, kuri remiasi „Sodra“, yda. Dar 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs, buvo sukurta pensijų kaupimo sistema.
Pensijų priemokos, minimalios sumos ir planuojami pokyčiai Lietuvoje
Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas automatiškai skiriamos ir mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2025 m. yra 450 eurų. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 20 eurų, kad suma būtų 450 eurų (1 MVPD).
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2025 m. yra 298,45 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. „Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų sausį buvo daugiau kaip 23 tūkst. būtinąjį stažą sukaupusių pensininkų, kurių senatvės pensija nesiekia 450 eurų. Tarp būtinojo stažo nesukaupusių pensininkų tokio dydžio pensijos negavo 57 tūkst. gyventojų. Tiesa, įvertinus tokiems gyventojams pridėtas priemokas, kartu su jomis 450 eurų sumos negavo tik kiek daugiau nei 12 tūkst. gyventojų.
Priemokas planuoja naikinti. Pasak jos specialistų, bendrosios pensijos dalies reformos tikslas - paremti socialinio draudimo pensijų gavėjus, kurie, tikėtina, dėl objektyvių aplinkybių (pvz., vaikų auginimo ar asmens su negalia priežiūros, slaugymo) negalėjo įgyti būtinojo socialinio pensijų draudimo stažo ir atitinkamai gauti didesnio dydžio pensiją. Ministerija priminė, kad dabartinės Vyriausybės programoje numatyta palaipsniui didinti bazinę pensiją iki MVPD dydžio (dabar - 450 eurų). „Įgyvendinus šį veiksmą, mažų pensijų priemokų nebeliktų“.
Ką reiškia darbas keliuose Europos šalyse ir teisė gauti pensiją
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Turėsite kreiptis į už pensijas atsakingą įstaigą šalyje, kurioje gyvenate arba kurioje buvo jūsų paskutinė darbovietė. kuris toje šalyje yra pensinis, turėtų atsiųsti pensijos prašymo formą. galėsite gauti tik tuomet, kai būsite sulaukęs tos šalies įstatymais nustatyto pensinio amžiaus.
Jeigu asmuo dirbo keliose šalyse, kiekviena šalis apskaičiuoja proporcingąją pensiją už ten dirbtus metus. Roza 20 metų dirbo Prancūzijoje ir 10 metų Ispanijoje. Rozos pensiją apskaičiuos kiekviena šalis. - tarkime, tai 1 500 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. Roza turi teisę į didesnę sumą - 1 000 eurų per mėnesį. minimalus laikotarpis. tarkime, tai 1 200 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. 1 200 x 10 metų Prancūzijoje / 30 metų iš viso = 400 eurų.
Vokietijoje turite dirbti bent 5 metus, kad įgytumėte teisę į pensiją. Tomas 4 metus dirbo Vokietijoje ir 32 metus Portugalijoje. dirbo tik 4 metus. dirbtus metus. taisyklė, nes kai kuriose ES šalyse teisė į pensiją už trumpus laikotarpius neįgyjama.
Ką gali daryti Lietuvos gyventojai ir institucijos
Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigė nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtam laikotarpiui į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc. vietoje 5,5 proc. Lietuvos gyventojų). Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
„Spręsti Lietuvos gyventojų orios senatvės klausimą galėtų padėti aktyvesnė finansinė edukacija, darbdavių rūpestis darbuotojų pensija bei mokymasis iš Vakarų valstybių gerųjų pavyzdžių. Vien kalbėti apie pensijos kaupimą nepakanka“, - sako ekspertė. Asmens pensija turėtų siekti ne mažiau kaip 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų, jei sulaukę senatvės norime išlaikyti panašų gyvenimo būdą. Olandai ir danai tokius rodiklius pasiekia patys aktyviai rūpindamiesi savo pensija ir kaupdami papildomai iš anksto.
„Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40-50 proc. prieš tai gauto darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje“, - sako „Luminor investicijų valdymo“ vadovė.
Pensinio amžiaus ir stažo reikalavimai Lietuvoje
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžiųTuri minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle. Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
| Šalis | Pensijos santykis su buvusiu atlyginimu / EBPO | Pastabos |
|---|---|---|
| Lietuva | 30,7-28,9 % | Viena žemiausių EBPO tarp išanalizuotų valstybių |
| Lenkija | 36,5 % | 13-oji ir 14-oji pensija, aukštesnės vidutinės pensijos nei Lietuvoje |
| Austrija | ~87,1 % | „80/45/65“ taisyklė, universalus apdraudimas |
| Nyderlandai | 93,2 % | Trijų pakopų sistema, aukštas kaupimo lygis |
| Danija | 77,3 % | Valstybinė + antroji pakopa, didelis darbdavių indėlis |
| Portugalija | 90,3 % | 13-oji pensija, priklausoma nuo pajamų |
| Italija | 81,7 % | Specialios kalėdinės ir vasaros išmokos |
Galimi žingsniai gerinti pensijų situaciją Lietuvoje
- Skatinti gyventojų finansinį raštingumą ir aktyvų dalyvavimą kaupime.
- Skatinti darbdavių indėlį į antros ir trečios pakopos fondus.
- Laikytis tvarios pensijų sistemos, derinant valstybinę ir kaupiamąją dalis.
- Siekti, kad asmens pensija artėtų bent prie 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų, kad būtų išsaugotas gyvenimo lygis senatvėje.
Norint užtikrinti orią senatvę, būtina kompleksinė politika: valstybinės pensijos stiprinimas, papildomas kaupimas ir socialinė parama labiausiai pažeidžiamiems pensininkams. Gyventojų edukacija ir darbdavių įtraukimas padeda pasiekti geresnių rezultatų, kaip rodo Nyderlandų ir Danijos pavyzdžiai.