Socialinė Reklama ir Emigracija Lietuvoje: Iššūkiai ir Galimybės

Emigracija yra itin aktuali miestuose, kurie nėra didmiesčiai. Šis klausimas rūpi ir vyrams, ir moterims, labiausiai emigracija kaip problema išskiriama miestuose, kurie nėra didmiesčiai. Aktualesnė ši problema tokiuose didmiesčiuose kaip Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys nei kaimuose.

Lietuvos migracijos tendencijos

Lietuvos migracijos tendencijos 2010-2019 metais

„Grįžtančių į Lietuvą, palyginti su išvykstančiųjų kiekiu, augimas pradėtas fiksuoti tik 2020 m. Iki tol išvykstančiųjų būdavo daugiau nei grįžtančių. Pavyzdžiui, itin didelė Lietuvos piliečių migracija buvo 2017 m. - išvyko 45 tūkst. žmonių, o į Lietuvą grįžo tik 10 tūkst.“, - komentuoja Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. iš šalies išvyko 18826 Lietuvos piliečių, sugrįžo - 23712. 2020 m. išvykusių buvo 15328, į Lietuvą grįžo 20804 piliečiai.

Daugiausia 2021 m. į Lietuvą grįžusių buvo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos. Didžiausi migracijos srautai - Vilniaus apskrityje: čia sugrįžo apie 5,6 tūkst. gyventojų, išvyko apie 4,3 tūkst. asmenų.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (anglų k. International Organization for Migration - IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, emigrantus grįžti į Lietuvą skatina įvairios priežastys.

Priežastys, skatinančios grįžti į Lietuvą

Geresnės sąlygos šeimoms kurtis „Turime pripažinti, kad Lietuvoje yra lengviau kurtis šeimoms - turime ne tik geros kokybės viešąją infrastruktūrą, bet ir prieinamas socialines, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas. Lietuvoje suteikiama vaiko priežiūros atostogų trukmė ir sąlygos išsiskiria ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir likusio pasaulio kontekste“, - vardija E.Bingelis.

Renkuosi Lietuvą

Projekto "Renkuosi Lietuvą" logotipas

IOM Vilniaus biuro vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ komandos duomenimis, daugiau nei 60 proc. grįžtančiųjų į Lietuvą pasirenka kurtis šalies regionuose, kur visos reikiamos paslaugos, kaip darželiai ar mokyklos, yra arčiau gyvenamosios vietos.

Kad švietimas aktualus šalies gyventojams, rodo ir didelis aukštojo išsilavinimo rodiklis - Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Lietuvoje aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą pernai buvo įgiję 57,6 proc. 30-34 metų amžiaus žmonių, kai ES vidurkis siekė 40 proc.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Vis dėlto didžiausia paskata grįžti emigrantams gali būti artimųjų ilgesys. Pernai „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu „Spinter tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, net 76 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių norėtų grįžti į Lietuvą dėl čia gyvenančių šeimos narių ir giminaičių.

„Ryšys su artimaisiais yra natūralus, bendražmogiškas poreikis. Emigrantai ilgisi galimybių nevaržomai bendrauti gimtąja kalba, puoselėti tas pačias šeimos tradicijas. Neretai vaikų turinčios šeimos grįžta vien tam, kad jų atžalos nepamirštų lietuvių kalbos, galėtų bendrauti su giminėmis ir artimaisiais“, - tikina E.Bingelis.

Įsikurti gimtajame krašte gali būti patrauklu ir finansiškai. Nors 2021 m. nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje brango 19 proc., jo įsigijimo galimybės vis dar išlieka vienos geriausių Europoje. Be to, grįžtančios jaunos šeimos gali pasinaudoti ir valstybės paskata pirmajam būstui įsigyti, kuri gali siekti nuo 15 iki 30 proc.

Augantis uždarbis ir verslo galimybės

„Taip pat galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje vis daugiau galimybių dirbti ir užsidirbti - tai irgi skatina emigrantus grįžti. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių ES. Matome, kad atotrūkis su Vakarų Europos pragyvenimo lygiu vis mažėja - net ir turėdami mažesnes pajamas žmonės Lietuvoje gali nesunkiai užsitikrinti gerovę sau ir savo šeimai“, - teigia E.Bingelis.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis jau ketverius metus iš eilės auga daugiau nei 8 proc. per metus. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas augo beveik 10 proc. ir sudarė 1586 eurus iki mokesčių. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs dar 8,8 proc.

„Į Lietuvą ateina tarptautinės kompanijos, į gera keičiasi ne tik darbo aplinka, bet ir darbdavio bei darbuotojo santykiai - auga pasitenkinimas tiek vadovais ir atlyginimais, tiek galimybėmis mokytis, tobulėti“, - sako IOM Vilniaus biuro vadovas.

Pagalba norintiems grįžti

„Mintys apie grįžimą į Lietuvą emigrantus aplanko gana dažnai. Vien pernai sulaukėme apie 12 tūkst. užklausų ir per milijono unikalių lankytojų „Renkuosi Lietuvą“ internetinėje svetainėje. Išvykę žmonės domisi galimybėmis grįžti, aiškinasi, ką turėtų padaryti, kad integracija po ilgų metų emigracijos būtų kuo sklandesnė“, - pasakoja E.Bingelis.

Pasak E.Bingelio, nemažai Lietuvą palikusių emigrantų sugrįžę nustemba, kaip šalis pasikeitė per 5-10 metų. Ilgiau gyvenusiems užsienyje prireikia ir specialistų pagalbos.

Socialinė reklama kaip priemonė mažinti emigraciją

Komercinė rinkodara apima vartotojų poreikių nustatymą, jų tenkinimą, sprendimų priėmimą bei galimą įgyvendinimo procesą, kuris padeda siekti užsibrėžtų organizacijos tikslų. Pagrindinis socialinės rinkodaros siekis yra teigiami pokyčiai socialinio gyvenimo srityje, kurie pasiekiami keičiant visuomenės požiūrį, nuostatas, įsitikinimus, elgesį konkrečios socialinės problemos atžvilgiu.

Socialinė reklama kaip socialinės rinkodaros sudedamoji dalis pripildo miestų viešąsias erdves informacija, kuri formuoja žmonių nuostatas ir elgesį, skatina atkreipti dėmesį į vyraujančias socialines problemas bei padeda valstybei ir savivaldybėms vykdyti socialinę politiką.

Tyrimas Klaipėdoje

Tam, kad nustatytume socialinės reklamos raišką ir nepanaudotas jos galimybes Klaipėdos mieste buvo atliktas empirinis tyrimas - stacionarių įrenginių skirtų lauko reklamai stebėjimas. Stebėjimas buvo vykdomas sistemiškai, nuo 2015-11-01 iki 2016-04-06. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinės reklamos sudarė beveik pusę (net 47 proc.) visų lauko reklamų. Šiek tiek mažiau buvo komercinių reklamų (33 proc.), informacinio pobūdžio reklamų (17 proc.). Labai mažą procentą sudarė komercinės/socialinės reklamos (2 proc.) bei politinio pobūdžio reklamos (tik 1 proc.).

Stebėjimo laikotarpiu pastebėta socialinių reklamų įvairovė. Vyraujanti reklama yra skirta paramos prašymui onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Šios reklamos vyravimą Klaipėdos mieste galima paaiškinti tuo, kad šios reklamos rėmėjas yra lauko reklamų bendrovė „JCDecaux“, kuriai priklauso dauguma lauko reklamos objektų Klaipėdos mieste. Todėl šias reklamas iškabina pati bendrovė, nepatirdama papildomų išlaidų. E. Rimkutė, N. Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad yra akivaizdus socialinių reklamų, orientuotų į šeimas, trūkumas.

Socialinė reklama

Pavyzdys socialinės reklamos JCDecaux stenduose

Tai yra neigiamas reiškinys, nes Lietuvoje smurtas artimojoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris išlieka ypač aktuali problema. Policijos departamento duomenimis, 2013 m. gauta 21 615 iškvietimų dėl smurto artimojoje aplinkoje, 2014 metais - 29 339 iškvietimų. Galima tik numanyti, kiek asmenų nesikreipia pagalbos ir kenčia dėl smurto šeimoje.

Taip pat tyrimo duomenys leidžia teigti, kad aktyviausi socialinių reklamų užsakovai yra viešosios ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Mamų unija“, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, „Raudonos nosys gydytojai klounai“ ir kt., tai sudarė 85 proc. visų socialinių lauko reklamų užsakovų. Ženkliai mažesnę dalį socialinių lauko reklamų užsakovų sudarė biudžetinės įstaigos, tokios kaip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės.

Nustatant socialinės reklamos keitimo, atnaujino aspektus pastebėta, kad komercinės reklamos keičiamos kur kas dažniau ir yra įvairesnės, lyginant su socialinėmis reklamomis. Remiantis užsienio reklamos pasiekiamumo tyrimais (Universal McCann Trendmark, 2007), lauko reklamą reikėtų leisti kas 2 - 6 savaites, nes vėliau ji tampa neveiksminga (Bakanauskas, 2012). Kai kuriose vietose socialinė reklama nebuvo keičiama visą stebėjimo laikotarpį, t.y. beveik penkis mėnesius.

Nepanaudotos socialinės lauko reklamos galimybės

Remiantis tyrimo duomenimis galima įžvelgti nepanaudotas socialinės lauko reklamos galimybes Klaipėdos mieste. Visų pirma, išryškėja orientuotas į šeimas (smurtą prieš moteris, vaikus) socialinių reklamų trūkumas. Šio pobūdžio reklamų Klaipėdos mieste turėtų atsirasti daugiau, nes ši socialinė problema aktuali visoje Lietuvoje.

Antra, socialinių reklamų užsakovai iš esmės yra viešosios ir nevyriausybinės organizacijos. Pastebima, kad biudžetinės įstaigos, įskaitant ir savivaldybes, nėra iniciatyvios užsakant socialines reklamas. Klaipėdos miesto savivaldybė stebėjimo laikotarpiu neužsakė nė vienos socialinės reklamos, ji užsakė tik informacinio pobūdžio reklamų, kviečiančių miesto gyventojus dalyvauti Kalėdiniuose renginiuose, valstybinių švenčių minėjime bei kituose viešuosiuose renginiuose.

Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų labiau išnaudoti miesto viešąsias erdves savo reikmėms bei socialinei rinkodarai. Kaip teigia R.Toleikienė ir K.Karpinaitė (2008), šiandieninė visuomenė turi daugybę problemų: mažos pajamos, nuolatinis nedarbas, žemos kvalifikacijos darbas, menkas išsilavinimo lygis, kompiuterinis neraštingumas, asociali šeima, prasta sveikata, negalia, rasizmas, alkoholizmas, narkomanija ir kt., todėl savivaldybė galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo pasitelkdama socialinės rinkodaros priemonę - socialinę lauko reklamą.

Tam, kad viešasis sektorius efektyviai įgyvendintų socialinę politiką kuo mažesnėmis sąnaudomis, vis dažniau pasirenkama viešojo sektoriaus partnerystė, kas yra alternatyva tradiciniam viešojo sektoriaus veiklos organizavimui. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė užtikrina, kad privatūs investuotojai tam tikrą laikotarpį gali naudotis viešuoju turtu, tačiau nuosavybės teises liktų viešajam sektoriui (Gudelis, Rozenbergaitė, 2004).

Savivaldybė gali nuomoti viešosios erdvės plotus komercinei reklamai su sąlyga, kad jie finansuos ir socialinę reklamą, galbūt artimesnę jų įmonės veiklai.

K.Iveson (2012) pateikia keletą pasiūlymų, kaip vietos valdžia galėtų išnaudoti mieto viešąsias erdves socialinei rinkodarai. Autorius siūlo sutartyje, kuri sudaroma tarp vietos valdžios institucijos ir lauko reklamos įmonių, nurodyti tam tikrą reklamų skaičių, kurios turėtų būti socialinio pobūdžio. Sutartyje taip pat galėtų būti nurodomi ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, turėtų būti numatyta vieta vietos bendruomenės pranešimams ant reklamoms skirtų objektų; panaikinti dalį komercinei reklamai skirtų skydelių ir į juos talpinti nuolat arba laikinai vietos bendruomenės pranešimus; apmokestinti trečiųjų šalių reklamos pajamas (kurių produktas ar paslauga yra reklamuojama), taip dalis pajamų grįžtų į savivaldybės biudžetą, iš ko būtų galima finansuoti socialines reklamas ir išlaikyti erdvę viešam naudojimui.

tags: #socialine #reklama #emigracija