Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos vaikų globos sistema įsivertė esminius pokyčius: institucinis vaikų apgyvendinimas buvo keičiamas į aplinką artimą šeimai, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų šeimose. Nuolatinio globotojo institutas įteisintas tam, kad vaikams būtų sudarytos nuolatinės šeimos sąlygos, o globos centrai koordinuotų paramą šeimoms ir globotiniams.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 savivaldybės, kuriose yra 42 nuolatiniai globotojai, į savo šeimas priėmę 38 tėvų globos netekusius vaikus. Nuo 2018 metų valstybė oficialiai atsisakė institucinių globos namų didelėse vaikų grupėse, o nuolatinio globotojo institutas papildomai padeda užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams. Pasak globos centro vadovo Dovydo Španagelio, globos institucijų pokyčiai atsikartoja ne tik gyvenimo sąlygose, bet ir visuomenės požiūryje: šiuo metu visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir jų bendraamžiai.
Globoje dalyvaujančiųjų vaidmenys ir globočių formos
Globa (rūpyba) gali būti vykdoma šeimoje arba šeimynoje, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir poreikių. Globa šeimoje taikoma iki trijų vaikų, o su savo vaikais - iki šešių. Globa šeimynoje leidžia globoti keturis ir daugiau vaikų, kai bendras skaičius šeimoje su savais vaikais gali būti iki aštuonių. Globos vaikų globos institucijoje atveju - tai taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybių globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Laikinoji globa (rūpyba) - laikina priežiūra ir auklėjimas, kol bus siekiama grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kuriuos prižiūri kita šeima, šeimyną ar vaikų globos institucija.
Įvaikinimas kaip alternatyva
Įvaikinimas suteikia galimybę vaikui gauti naują šeimą, kur visos biologinių tėvų teisės ir pareigos pereina įtėvių šeimai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima; biologiniai tėvai neturi teisių į vaiką, o įvaikinimas yra konfidencialus. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ir keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa centras koordinuoja pagalbą šeimoms, kuriose yra globojami, įvaikinti vaikai, ir užtikrina reikiamą palaikymą pagal teisines nuostatas.
Procedūros, paramos teikimas ir mokėjimai
Globos centras siūlo praktiką žingsnis po žingsnio: 1 žingsnis - gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą; 2-5 žingsniai - kviečiami į mokymus kartu su sutuoktiniu ar gyvenančiu partneriu; 6-7 žingsniai - procesas tęsiamas, kol įvyks tolesni veiksmai. Kiekvienam vaikui iki tam tikro amžiaus ir pagal specialius poreikius taikomos subsidijos ir išmokos. Vaikui iki 3 metų, paaugliui nuo 12 metų arba vaikui su negalia taikomas didesnis atlygis už prižiūrimą vaiką, o pagalbos išmokos skaičiuojamos relatyviai pagal BSI dydžius (bazinių socialinių išmokų nustatymo matas).
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Budintys globotojai, sudarę sutartį su Globos centru ne trumpiau kaip 12 mėnesių, gauna vienkartinę įsikūrimo išmoką - 10 BSI (700 EUR) - už sąlygų įsikūrimą ir būtinius daiktus. Taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos skiria pagalbos pinigus, kurių dydžiai priklauso nuo vaiko amžiaus ir skaičiaus globojamų vaikų. Savivaldybės administracija globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs giminystės ryšiais su globotiniu, skiria ir moka 2 BSI dydžio pagalbos pinigus, kad užtikrintų pobūdžio paramą.
Aptariami socialiniai faktoriai ir globos kokybė
Per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai lėmė, kad globa šalyje tapo labiau orientuota į šeimą, o globos centrų teikiamų paslaugų kokybė siekiama būti atitinkančia vaikų ir jų šeimų lūkesčius. Globos centrai stengiasi užtikrinti, kad vaikai, likę be tėvų globos, augtų saugioje ir mylinčioje aplinkoje, o globėjai gautų reikalingą mokymą ir paramą. Nors iššūkių - globėjų trūkumo, specialiųjų poreikių vaikų įvairovės ir staigų poreikių - vis dar pasitaiko, prioritetas išlieka - vaikai turi augti šeimoje arba šeimynoje, o ne institucijoje.
Įvairūs atvejai: ką reikia žinoti
Dažnai pasitaiko atvejų, kai kūdikiai paliekami ligoninėse dėl pogimdyvinės depresijos ar kitų sunkumų; kitais atvejais tai gali būti nėštumo ar išprievartavimo padariniai. Krizinio nėštumo centrai ir psichikos sveikatos centrai gali suteikti pagalbą, o globos centrai - koordinuoti globojamų vaikų laikinosios globos procedūras ir įtėvių pasirengimą.
Globoje dalyvaujančių asmenų vaidmens supratimas taip pat svarbus: budinčios globos dalyviams vaikas tampa tikra šeimos dalimi, todėl globoji vaikus dažnai susiduria su sunkiais emociniais iššūkiais, kai jų laikina globos vieta keičiasi ar kai vaikai įtraukiami į kitas globos įstaigas ar įtėvius.
Sąsajos su teisės aktais ir parašų lygis
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai ir jų teisinė atsakomybė glaudžiai siejasi su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis. Pažymėtina, kad 3.261 straipsnis, kuris iki įstatymo XIV‑888 pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. liepos 1 d.) organizavo vaiko globos (rūpybos) organizavimą, buvo pakeistas, ir gyvavo iki šių pokyčių. Nuo to laiko buvo siekiama užtikrinti, kad daugiau vaikų augtų šeimose, o globos centrų paslaugos užtikrintų kokybę ir atitiktų klientų lūkesčius.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Pagalba ir išmokos skiriamos, siekiant užtikrinti vaikų gerovę: vienam vaikui skiriama 0,5 MMA arba daugiau, kai vaikas turi specialių poreikių, o už du ir daugiau vaikų - atitinkamai 4-9 BSI dydžio išmokos per mėnesį, papildomai didinant kiekvienam vaikui iki 3 metų 1 BSI dydžiu. Vienkartinė įsikūrimo išmoka skiriama tik tiems budintiems globotojams, kurie pasirašo sutartį ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje