Lietuvių katalikų religinė šalpa (angl. Lithuanian Catholic Religious Aid), dar žinoma kaip Lietuvių Romos katalikų religinė šalpa, yra išeivijos lietuvių organizacija, kurios tikslas - remti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ji veikia nuo 1961 metų.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidinio viršelis
Veikla Sovietinės Okupacijos Metais
SSRS okupacijos metais Lietuvių katalikų religinė šalpa materialiai rėmė Lietuvos bažnyčias, kunigus, vienuoles, klierikus, teikdama liturginius drabužius ir reikmenis. Organizacija rūpinosi išeivijos lietuvių jaunuolių pašaukimu tapti kunigais ir vienuoliais bei dirbti Lietuvoje.
Šalpa rėmė Vatikano ir Madrido radijo programas lietuvių kalba, leido ir vertė į anglų kalbą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką (LKBK), kurią platino užsienyje. Taip pat rūpinosi Vakarų Europos spaudos, valstybių valdžios ir Katalikų Bažnyčios hierarchų informavimu apie tikinčiųjų persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvoje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) - pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vaiko globos ypatumai Lietuvoje
Iki 1983 m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB kronikos“ numeris. Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį 1972 m. įgyvendino vienas Vilkaviškio vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialus vadovas kun. Sigitas Tamkevičius SJ, buvęs leidinio vyriausiuoju redaktoriumi bei jo leidimo pagrindiniu koordinatoriumi iki 1983 m., kai jį areštavo KGB. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius SJ nuvyko pas tremtinį vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.
Vadovaujant kun. J. Borutai SJ, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki 1989 m. „LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų sovietų okupuotoje Lietuvoje. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto 1983 m. buvo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo Petras Plumpa; iki 1975 m. daug talkino lituanistas Kazimieras Ambrasas. 1975 m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. Gerarda Elena Šuliauskaitė, kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis.
JAV Lietuvių katalikų religinės šalpos leidinys su tuomet kunigo S. Tamkevičiaus nuotrauka. Bruklinas, JAV, 1983 metai
Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. XX a. „LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą Bažnyčią rinkinys.
Nors „LKB kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos vyskupijų kunigų sąrašai, nurodant nuo 1940 m. nužudytus, areštuotus, lageriuose mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir 1968-1969 m. „LKB kronikos“ medžiagą sudaro: kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų pateikdavo konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Taip pat publikuojami kunigų ir tikinčiųjų pareiškimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Bažnyčios vadovams, tiek tuometinei Respublikos ar SSRS valdžiai.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros socialiniai vaidmenys
Labai daug kreipimųsi adresuota įvairioms valdžios institucijoms, reikalaujant grąžinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, Klaipėdoje statyti naujas bažnyčias. Skyrelyje „Žinios iš vyskupijų“ aprašomi konkretūs tikinčiųjų diskriminacijos bei persekiojimo faktai. Aprašomi atvejai, kai dėl įsitikinimų žmonės (ypač pedagogai) buvo atleidžiami iš darbo.
KGB Persekiojimas
Pagrindinė „LKB kroniką“ persekiojusi institucija buvo KGB - TSRS Valstybės saugumo komitetas. 1973 m. KGB ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. Buvo suimti „LKB Kronikos“ bendradarbiai: Petras Plumpa, Povilas Petronis, Jonas Stašaitis. 1974 m. suimami Virgilijus Jaugelis, Juozas Gražys, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Patriubavičius.
1983 m. „1984 m. pavasarį į Permės lagerį atvyko tardytojas J. Urbonas ir pasikvietė pokalbiui. Po kurio laiko atsisuko į mane ir pasakė: „Jūs buvote „LKB Kronikos“ redaktorius“. Tikriausiai tikėjosi, kad būdamas nuteistas, prisipažinsiu. „Ar „LKB Kronika“ jau neina?“ - paklausiau. „Eina“,- išgirdau atsakymą, kuris buvo ne mažiau brangus kaip kalinio duona. O paskui informacija nutrūko iki 1988m., kai būdamas Sibire sužinojau, kad per pačius sunkiausius saugumo siautėjimo metus „LKB Kroniką“ išlaikė gyvą kelios seserys vienuolės ir kun. Jonas Boruta SJ.
„LKB kronikos“ reikšmė ypač didelė buvo užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus totalitarinės sistemos uždangos. Lietuvoje „LKB Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „LKB Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių.
Vienas iš svarbiausių „LKB Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus, dažniausiai į JAV, iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per Amerikos balso, „Laisvės“, Vatikano radijo stotis.
Taip pat skaitykite: Motinystės tema lietuvių kūryboje: analizė
Anot arkivyskupo S. Tamkevičiaus [3] pirmuosius „LKB Kronikos“ numerius jis perduodavo per Maskvos disidentus (S. Kovaliovą, A. Lavutą, T. Velikanovą, G. Jakuniną ir kt.) Čikagoje leidžiamam dienraščiui „Draugas“, vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. Kazimieras Pūgevičius nuo antrojo „LKB Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į anglų kalbą. Jo iniciatyva visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz.
Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Rėmėjų Sąjunga
Lietùvių katalkų relginės šalpõs rėmjų sjunga, dar žinoma kaip Lietuvõs Katalkų Bažnýčios krònikoms léisti sjunga arba Lietuvõs Krònikos Sjunga, buvo lietuvių išeivių visuomeninė organizacija, veikusi 1972-92 Čikagoje. Ji turėjo 70 skyrių.
Sąjungos reikalų vedėjo kunigo K. Pugevičiaus iniciatyva atskirais sąsiuviniais leido Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, tuos sąsiuvinius siuntė į lietuvių kolonijas Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europoje. 1974-92 sąjunga išleido Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos t. 1-10, organizavo jų vertimą į anglų (t. 1 ir 6 vertė K. Pugevičius), ispanų (t. 1, 2, 6, vertė Z. Juknevičius), prancūzų (t. 1) ir kitas kalbas.
Nuo 1976 sąjunga teikė finansinę paramą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjams Lietuvoje. Knygos, išverstos į anglų, ispanų, prancūzų kalbą, buvo siunčiamos į 138 tomis kalbomis kalbančių valstybių institucijas: universitetų, kolegijų bibliotekoms, spaudai, radijo ir televizijos stotims, katalikų ir kitų konfesijų vyskupams, vienuolynams, kunigų seminarijoms, įvairiems institutams, tarptautinėms organizacijoms.
Nuo 1976 Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos sąsiuviniai anglų kalba buvo siuntinėjami visų pasaulio valstybių (neišskiriant ir SSRS) diplomatinėms atstovybėms, Jungtinių Tautų tarnybai Niujorke, katalikiškų leidinių redakcijoms, Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriams. Sąjungos nario V. Mincevičiaus rūpesčiu Milane italų kalba buvo išleista pirmieji dvidešimt Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numerių (2 t. 1976-79), t. p. kiekvienas numeris buvo verčiamas į italų kalbą ir siuntinėjamas Italijos laikraščių redakcijoms.
1972-1989 m. išėjo net 81 „LKB kronikos“ numeris, jie buvo platinami slapta, iš rankų į rankas.
JAV išsaugotų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ mikrofilmų archyvas
Veikla Atkūrus Nepriklausomybę
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), Lietuvių katalikų religinės šalpos prioritetas - ugdyti jaunimą.
2003 m. buvo paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai, kuriai nuoširdžiai atsidavęs prelatas negailėjo savo jėgų rūpindamasis užsienio lietuvių dvasiniu augimu. 1984-2003 metais rūpinosi užsienio lietuvių katalikų sielovada. Jis buvo pirmasis vyskupas, paskirtas tokioms pareigoms. 1988 m. įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, biuletenį Vyskupo informacija.
Nuo 1986 m. XIX a. antroje pusėje prasidėjo masinė Lietuvos gyventojų emigracija į užsienį ir, visų pirma, į Jungtines Amerikos Valstijas, kur išvyko beveik ketvirtadalis tautos. Tiesa, istoriniuose šaltiniuose matome, kad emigracijos pradžios būta dar XVII amžiuje. Apie išeivius iš Lietuvos į JAV užsimena dar S.
Per pusantro šimto metų iš Lietuvos išvyko ir labai daug lietuvių, kurie įvairiausiose pasaulio šalyse. Įvairiuose kraštuose kurėsi ir tebesikuria lietuvių bendruomenės, skirtingos savo istorine patirtimi, svoriu visuomenėje. Pasaulio lietuvių bendruomenės žemėlapyje - gerokai per 30 valstybių, kuriose susibūrė lietuviai. Didžiausia išeivijos dalis gyvena JAV, pastaraisiais metais didžiausi srautai lietuvių išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją.
Lietuvių emigrantų kultūrinė veikla pradėta vystyti XIX a. 8-jame dešimtmetyje ir iki Pirmojo pasaulinio karo pasiekė reikšmingų laimėjimų. 1875 m. buvo išspausdinta pirmoji JAV lietuvių knyga, 1879 m. pradėtas leisti pirmasis lietuvių laikraštis „Gazieta lietuviška“. 1885 m. organizuotas pirmasis lietuvių pučiamųjų orkestras „Benas“, 1894 m. - pirmasis Amerikos lietuvių choras. 1889 m. pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis. 1910 m. Čikagoje kompozitorius Mikas Petrauskas įsteigė pirmąją lietuvišką konservatoriją.
XIX a. 9-jame dešimtmetyje JAV lietuvių kolonijose buvo įkurtos lietuvių Romos katalikų parapijos, kuriose tapo lietuvių bendruomenių švietimo ir kultūros centrais. Išeivija stengėsi išlaikyti ne tik tikėjimą, bet ir lietuvišką dvasią ir papročius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę nemažai lietuvių dėl įvairių priežasčių vėl išvyko gyventi ir dirbti užsienyje. XXI a. Lietuvos istorija neatskiriama nuo išeivijos. Labai svarbu, kad jie palaikytų savo katalikišką tapatybę ir puoselėtų religinį bei kultūrinį paveldą. Tai ne tik išeivijos, bet mūsų visų bendras tikslas, kuriam kviečiu pagal galimybes ir išgales.
Pasitikėkime Dievu ir pasisemti vilties, paveskime Jam visus savo rūpesčius, neužmiršdami pasirūpinti ir kitu, šalia esančiu. Taip gali įvykti autentiškas susitikimas su Dievu, savimi pačiu ir kitais žmonėmis“ (arkivysk.