Lėtinis tonzilitas, arba kitaip - užsitęsusi angina, yra liga, kuri ne tik vargina pacientą, bet ir gali turėti įtakos jo socialiniam gyvenimui. Vienas ligos epizodas gali atitraukti žmogų nuo įprastos veiklos kelioms savaitėms. Šiame straipsnyje aptarsime lėtinio tonzilito priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir galimą ryšį su kitomis ligomis.
Kas yra tonzilitas?
Angina, arba ūminis tonzilitas, yra gana dažnai pasitaikanti liga. Dažnu atveju tai tik peršalimo simptomas ir nėra, ko sunerimti. Visgi gerklės skausmu pasireiškia ir angina, o tokiu atveju numoti ranka į skausmą negalima.
Ryklėje yra imuninės sistemos „sargai" - tonzilės. Patogenui patekus į burną, visų pirma pradeda skaudėti gerklę. Nors dažniausiai šį skausmą sukelia virusai (net 80 % visų gerklės skausmo atvejų), tačiau tokį patį simptomą turi ir streptokoko A bakterijų sukelta angina, kitaip - ūminis tonzilitas.
Anginos gydymas
Anginos namuose išgydyti neįmanoma, tačiau galima palengvinti simptomus, pavyzdžiui, gerklės skausmą: gargaliuoti šiltu pasūdytu vandeniu, ilsėtis, vengti kieto maisto, drėkinti orą, gerti arbatas (tam puikiai tiks priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčios imbierų ar pankolių arbatos), taip pat galima išbandyti ir šaltus gėrimus bei šaltą maistą. Be abejo, svarbus sveikas gyvenimo būdas, kokybiškas miegas bei poilsis, fizinė veikla, laikas gryname ore ir visavertis maistas, vitaminai.
Jei gydantis namie būklė negerėja, gydytojas ar vaistininkas gali jums pasiūlyti:
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po tonzilių pašalinimo
- Skausmą ir karščiavimą mažinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis ir ibuprofenas.
- Pastiles nuo gerklės skausmo.
- Antibiotikus - jei negalavimą sukelia A grupės streptokokas, penicilinas yra pirmasis pasirinkimas. Jei gydymas penicilinu nepadeda, bakterinis tonzilitas gali pasiduoti amoksicilinui. Intraveniniai antibiotikai gali būti skirti tiems, kurie yra negali nuryti dėl patinusios ryklės. Antibiotikai paprastai skiriami nuo septynių iki dešimties dienų.
Anginos komplikacijos
Tikslingai gydant anginą, pasveikti galima per 5-10 dienų. Negydant streptokoko bakterija dauginasi ir pažeidžia kitus organus, sukelia reumatą, ūmų glomerulonefritą, sepsį, meningitą, otitą, sinusitą ar tarpuplaučio organų infekciją. Taip pat uždelstas gydymas gali būti lėtinio tonzilito priežastis. Tuomet dažnai sergant pasikeičia tonzilių gleivinės struktūra, apsunksta kvėpavimas, pasikeičia tonzilių funkcija, o išeitimi lieka tik operacija.
Lėtinio tonzilito priežastys ir ypatumai
Užsitęsusi angina ne tik sekina organizmą, tačiau kenkia ir socialiniam gyvenimui, mat vienas epizodas ligonį atitraukia nuo gyvenimui kelioms savaitėms.
2018 m. atlikti tyrimai rodo, kad lėtinis ir pasikartojantis tonzilitas gali atsirasti dėl bioplėvelių tonzilių raukšlėse. Genetika taip pat gali būti pasikartojančios pūlingos anginos priežastis. 2019 m. atliktame tyrime buvo ištirtos vaikų, sirgusių pasikartojančiu tonzilitu, tonzilės. Tyrimas parodė, kad genetika gali sukelti nepakankamą imuninį atsaką į A grupės streptokokų bakterijas, kurios sukelia anginą.
Ar šalinti tonziles?
Jei pūlinga angina kartojasi kelis kart į metus, gydytojas gali pasiūlyti šalinti tonziles. Internete vyrauja daug nuomonių apie tonzilių šalinimą: tiesa tokia, kad jeigu jus dažnai kankina tonzilitas, jūsų tonzilės jau nebeatlieka „sargų" funkcijos, o priešingai - pačios yra infekcijos židinys. Tonzilektomija gali būti atliekama įvairiais būdais. Operacija bus atliekama taikant bendrąją nejautrą, tad procedūros metu miegosite ir nesijusite jokio skausmo. Paprastai operacija trunka nuo 20 iki 30 minučių. Pacientui pritaikomas tinkamiausias tonzilių šalinimo būdas: elektrokauterija (karštu įtaisu šalinamos tonzilės ir stabdomas kraujavimas), plieniniu skalpeliu, ultragarsu ar lazeriu.
Suaugusiesiems, svarstantiems apie tonzilių pašalinimą -
Lėtinio tonzilito ryšys su kitomis ligomis
Žvynelinė
Dauguma epidemiologinių, imunologinių, imunopatologinių bei medicininių tyrimų pagrindžia A grupės streptokokus kaip galimą etiologinį žvynelinės (psoriazės) faktorių. Tonzilektomija ženkiai pagerina net 75 proc. sergančiųjų paprastąja žvyneline būklę. Nors A grupės streptokokas yra esminis žvynelinės patogenas, šią bakeriją yra sunku kultivuoti ar įrodyti infekciją serologinėmis reakcijomis. Viena iš galimų priežasčių dėl ko serologiškai neaptinkama ar neišauginama terpėse ši bakterija yra ta, kad tonzilių audinyje formuojasi bioplėvės.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti, ar tonzilių audinyje yra bioplėves formuojančių A grupės streptokokų. Imtį sudarė 10 sergančių žvyneline pacientų ir 10 sergančių lėtiniu tonzilitu pacientų (po 6 vyrus ir 4 moteris, 25 - 64 metų amžiaus grupėse). Tiek tiriamojoje grupėje, tiek kontrolinėje, po tonzilektomijos, buvo rastos bioplėves formuojančios streptokokų kolonijos tonzilių audiniuose. Pastebėta, kad pacientų odos būklė buvo blogesnė, jei buvo nustatytas PSORS genas ir bioplėvės tonzilėse, palyginus su pacientais, kuriems tonzilėse rastos tik bioplėvės. Įdomu tai, kad bioplėvės identifikuotos tiek ekstraceliuliariai, tiek intrceliuliariai.
Degančios burnos sindromas
Degančios burnos sindromas yra lėtinė liga, kuriai būdingas bendras arba lokalizuotas deginimo pojūtis burnoje, kuomet nėra specifinių gleivinės pažeidimų. Retrospektyvusis tyrimas atliktas naudojantis Korėjos nacionalinės sveikatos draudimo duomenų baze. Tyrime dalyvavo 586 pacientai, sergantys degančios burnos sindromu, ir 1 172 sveiki asmenys. Rezultatai parodė, kad bendras depresijos ir nerimo dažnumas buvo didesnis tarp pacientų, sergančių degančios burnos sindromu (n = 586; 30,8 atvejai 100 000 tarp depresija sergančių pacientų ir 44,2 atvejai 100 000 tarp turinčių nerimo sutrikimą) nei tarp asmenų, kurie degančios burnos sindromo neturėjo (n = 1172; 11,7 depresijos atvejai 100 000 ir 19 nerimo atvejų 100 000). Demencijos ir Parkinsono ligos dažnumas abiejose grupėse buvo panašus. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad degančios burnos sindromas yra susijęs su depresijos ir nerimo išsivystymo rizika, bet ne su demencija ir Parkinsono liga.
Žarnyno mikrobiotos įtaka
Paskutiniais metais vis labiau domimasi žarnyno mikrobiotos svarba, ši tema tapo viena reikšmingesnių biologinių tyrimų šaltinių. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pakitimai žarnyno mikrofloroje lemia fiziologinius sutrikimus ir tokiu būdu vaidina svarbų vaidmenį įvairių ligų patogenezėje, nuo uždegiminių procesų iki nutukimo problemos. Dauguma atliktų tyrimų pateikia išvadą, kad žarnyno mikrobiota turi tiesioginį ryšį su centrine nervų sistema (CNS) - galimai per nervinius, endokrininius ir imuninius kelius - tokiu būdu turi įtakos smegenų funkcijai ir elgesiui. Atliktų tyrimų duomenimis, kuomet buvo tiriami gyvūnai su normalia mikroflora ir su sutrikdyta mikroflora dėl infekcijos ar antibiotikų vartojimo, buvo pateiktos išvados nurodančios, kad žarnyno mikrobiota reguliuoja nuotaiką, pyktį, suvokimą ir skausmą.
Kitos ligos ir būklės, susijusios su otorinolaringologija
Be aptartų ligų, svarbu paminėti ir kitas sritis, kuriose otorinolaringologija gali turėti įtakos:
- Balso pakitimai vartojant statinus: Atliktame tyrime analizuojama pacientų, vartojančių statinus (cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus), balso pakitimų dažnumas ir stiprumas. Dažniausi pacientų, vartojančių statinus, nusiskundimai buvo įvardinti kaip sausumas ir kąsnio (gumulo) jausmas.
- Takajasu arteritas: Liga sukelia kraujagyslių uždegimą (vaskulitą), dėl kurio gali atsirasti kraujagyslių sienelių sustorėjimas, susiaurėjimas arba užsikimšimas, taip pat gali susidaryti aneurizmos (kraujagyslių išsiplėtimas).
Naujovės otorinolaringologijoje
Medicinos pažanga nuolat tobulina otorinolaringologijos sritį. Konferencijose ir moksliniuose tyrimuose pristatomos naujausios technologijos ir gydymo metodai.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
tags: #letinis #tonzilitas #ir #autizmas