Gyvenimas sergant sunkia liga gali būti sudėtingas tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Paliatyvioji priežiūra yra specializuotas medicinos metodas, kurio tikslas - palengvinti sunkių ligų simptomus ir stresą. Paliatyvioji pagalba - tai specializuota medicininė pagalba žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas sunkios ligos simptomų, skausmo ir streso palengvinimui, kad ir kokia būtų diagnozė. Tikslas - pagerinti tiek paciento, tiek šeimos gyvenimo kokybę.
Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų komanda, kuri dirba kartu su kitais paciento gydytojais, kad suteiktų papildomą pagalbą. Nors paliatyvioji priežiūra ir slaugos ligoninė turi panašumų, jos nėra vienodos. Paliatyvioji priežiūra neapsiriboja gyvenimo pabaigos situacijomis. Vienas iš pagrindinių paliatyviosios pagalbos tikslų yra sumažinti skausmą ir veiksmingai valdyti simptomus. Paliatyvioji pagalba atpažįsta emocinį ir dvasinį sunkios ligos poveikį.
Niekada ne per anksti pradėti paliatyviąją priežiūrą. Daugelis paliatyviosios pagalbos paslaugų gali būti teikiamos namuose, todėl pacientai gali likti pažįstamoje aplinkoje. Vėžiu sergantiems pacientams dažnai labai naudinga paliatyvioji priežiūra. Paliatyvioji priežiūra atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Malšindama skausmą, valdydama simptomus ir teikdama visapusę pagalbą, paliatyvioji pagalba padeda pacientams ir jų šeimoms oriai ir patogiai įveikti sunkios ligos iššūkius.
Naudodami paliatyviąją pagalbą galite sutelkti dėmesį į tai, kas jums svarbiausia, ar tai būtų laiko praleidimas su artimaisiais, jūsų interesų siekimas ar ramybės ir paguodos radimas. „Apollo Hospitals“ esame įsipareigoję gerinti jūsų gyvenimo kokybę ir padėti jums kiekviename jūsų kelionės etape su sunkia liga.
Kas yra paliatyvioji pagalba?
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Taip pat ji yra pagrįsta įrodymais ir gali būti labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Taip pat skaitykite: Lėtinio tonzilito simptomai ir priežastys
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigai - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyvioji pagalba: kur, kada ir kokios paslaugos?
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba - tai ne tas pats, kas slaugos paslaugos namuose. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę pagalbą teikia gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris gali įtraukti kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. PSD apdraustieji gali pasirinkti įstaigą pagal sutartis su ligonių kasa. Išsamesnė informacija teikiama ligonių kasų svetainėse ir savivaldybių svetainėse pagal paslaugos pavadinimą.
Nuo dalyvavimo ar neįgalumo lygio nustatymo iki įrangos nuomos - kai reikalinga įranga, 100% kompensuoja ligonių kasa. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėse. Taip pat galima matyti įstaigas pagal miesta bei savivaldybę. Jei asmeniui taikoma paliatyvioji pagalba, gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, priklausomai nuo situacijos.
Kai baigiasi gydymas ir prasideda slauga?
Šis klausimas kelia nerimą ir nesusipratimų. Pacientai klausia, kodėl manęs nebegydo ir ar tai reiškia, kad nieko daugiau neįmanoma padaryti. Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau. Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Kai liga progresuoja ir organizmas tampa per silpnas, gydymo kryptį gali keisti į palaikomąją pagalbą. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja, o iki tol pacientai gali nesiskųsti. Tačiau kartais „kova“ reiškia daug kančios ir išsekimo, o ne naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, svarbiausias yra pats pacientas ir jo valia. Jei pacientas gali išreikšti savo norą, jo sprendimas yra pagrindinis.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti pacientą sergantį inkstų nepakankamumu
Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą. Ši pagalba yra nemokama, jei ją paskiria gydytojas ir paslauga teikiama per valstybės finansuojamą sveikatos sistemą (PSDF). Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama ir šeimai; ji orientuojasi į rizikingus moments ir saugios aplinkos palaikymą. Sunki onkologinė liga keičia gyvenimą, atneša į žmogaus patirtį skausmą, nerimą ir dvasinį pasimetimą. Skausmo malšinimas yra viena iš pagrindinių grandžių gydant sergančius onkologinėmis ligomis paliatyviuojuose pacientuose. Albertas Šveiceris teigia, kad skausmas kartais yra baisesnis negu mirtis, tad tinkamas skausmo kontrolės derinimas turi būti prioritetas. Pagrindinė skausmo malšinimo sąlyga - dėmesys ir pagalbos priartinimas prie paciento.
- Pradiniai principai: patient-centered approach, skausmo ir simptomų kontrolė, empatija, dvasinė ir socialinė pagalba.
- Komandos vaidmuo: gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, kineziterapeutai ir kt.
- Gydymo planavimas: individualus planas, vaistų planas, informacijos pateikimas pacientui ir šeimai.
- Skausmo skirstymas ir vaistų pakopos: nuo lengvų analgetikų iki opioidų, su tam tikromis saugumo priemonėmis.
- Apsauginės priemonės: gyvybinių funkcijų palaikymas, komunikacija su gydytojais, psichologinis palaikymas.
Skausmo valdymas paliatyviojoje pagalboje
Ūminis skausmas prasideda staiga dėl pažeidimo ar gydymo šalutinių poveikių. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Svarbu skausmą apibūdinti gydytojui: kur skauda, kaip stipriai, kada jis pasireiškia ir kas jį palengvina. Yra daug vaistų analgetikų, skirstomų į pakopas: lengvas, vidutinis ir stiprus skausmas. Pradedama nuo mažiausių dozių ir palaipsniui didinama. Morfinas dažnai vartojamas opioidinis analgetikas, o fentanilio pleistrai - jų odos rezorbcija. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie šalutinius poveikius ir galimus darbus, kuriuos darote, pvz., vairavimą.
Taikomos įvairios intervencijos, įskaitant invazinius metodus kai reikalinga, ir būtina užtikrinti, kad skausmo kontrolė būtų visapusiška - fizinė, emocinė, socialinė ir dvasinė. Nevartokite vaistų be gydytojo priežiūros. Stipriojo opioido dozės gali būti reguliuojamos kelias dienas, o didinant dozes reikia būti atsargiems. Pleistrų ir tablečių naudojimas turi atitikti gamintojo instrukcijas ir gydytojo nurodymus.
Kepenų veiklos sutrikimų ir suriebėjimo priežastys: TOP gydytojos patarimai
Aukščiausio lygio holistinis požiūris
Paliatyvioji pagalba vertina žmogų visapusiškai: fizinius, emocinius, socialinius ir dvasinius poreikius. Susitelkiama ne tik į ligą, bet į paciento orumą ir gyvenimo kokybę visais ligos etapais. Dėl to svarbu ne tik skaudinti simptomus, bet ir palaikyti santykius, padėti šeimai susidoroti su situacija ir pasiruošti netekties pasekmėms. Palaikymo lygmenys apima ir dvasinį palydėjimą, kuris gali būti svarbus ir tikintiems, ir netikintiems asmenims.
Kviečiami žiūrėti seminarus ir skaityti informacines medžiagas apie personalizuotą paliatyviąją mediciną: pacientų kelio individualizavimą, etikos principus ir gydymo sprendimų priėmimą. Paliatyvioji medicina siekia palengvinti kančias, išsaugoti orumą, skatinti empatišką bendravimą tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų, bei įtraukti bendruomenę į pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir gydyti OKS, nerimą, ADS bei SSD?
tags: #letinis #skausmas #paliatyviojoje #slaugoje