Temperatūra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis organinių medžiagų skaidymosi greitį ir trukmę. Žemėjant oro temperatūrai didėja kūno ir aplinkos temperatūrų skirtumas. Tai sąlygoja šilumos praradimą. Pagrindinė organizmo reakcija, apsauganti nuo greito šilumos praradimo yra periferinių (odos) kraujagyslių spindžio sumažėjimas (vazokonstrikcija) ir šilumos gamybos suaktyvėjimas.
Temperatūros įtaka biologiniams procesams
Organinių medžiagų skaidymosi laikas priklauso nuo temperatūros, nes cheminės ir fermentinės reakcijos aktyvumas didėja su temperatūra, o žemose temperaturose reakcijos sulėtėja. Šaltoje aplinkoje deguonies suvartojimas ramybėje padidėja. Vidutinio intensyvumo fizinio krūvio metu deguonies suvartojama daugiau nei komforto sąlygomis. Didėjant intensyvumui deguonies suvartojimas nebepriklauso nuo aplinkos temperatūros - raumenys pakankamai pagamina šilumos ir kūno temperatūros reguliacija stabilizuojasi.
Vazokonstrikcija ir šilumos gamyba
Labiausiai išreikšta vazokonstrikcija yra galūnių kraujagyslėse. Kojų ir rankų pirštų kraujotaka gali sumažėti iki 100 kartų. Dažniausiai ir nušąla būtent rankų ir kojų pirštai, bei ausys. Galvos kraujagyslės žymiai mažiau susitraukia, todėl žmogus gali prarasti iki 25 proc. Šaltyje žmogus pradeda drebėti - tokiu būdu raumenys gamina šilumą - tai kitas adaptacijos šalčiui mechanizmas. Kuo intensyvesnis drebėjimas tuo intensyviau raumenys gamina šilumą.
Temperatūros priklausomybė ir fermentų aktyvumas
Cheminės reakcijos ir fermentiniai procesai, dalyvaujantys organinių medžiagų skaidyme, yra temperatūriškai priklausomi: padidinus temperatūrą iki tam tikros ribos fermentų aktyvumas didėja, todėl skaidymasis pagreitėja. Tačiau per aukšta temperatūra gali denatūruoti fermentus ir slopinti skaidymą. Karščio poveikis žymiai sustiprėja didėjant aplinkos drėgnumui.
Adaptacija karščiui
Adaptaciją šilumai yra gana specifinė. Organizmo adaptacija karščiui nereiškia adaptacijos karštai ir drėgnai aplinkai. Be to adaptacija lengvo (25 proc. maksimalaus deguonies suvartojimo (MDS)) intensyvumo darbui karščio sąlygomis negarantuoja normalaus darbingumo vidutinio (50 proc. MDS) ar didelio (75 proc. MDS ir daugiau) intensyvumo darbe.
Taip pat skaitykite: Turto pardavimas ir mokesčiai
Praktiniai aspektai: darbo našumas ir temperatūra
Atliekant fizinį darbą susidaro didelis kiekis metabolinės šilumos, kuri sušildo kūną, tuo pačiu palaikydama didelį darbingumą. Maksimali dinaminė jėga tiesiogiai susijusi su aplinkos temperatūra (tam tikrose ribose). Reikia pažymėti, kad subjektyvus šalčio jutimas labai priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, bet ir nuo vėjo stiprumo.
Organinių medžiagų skaidymo pavyzdžiai ir temperatūros ribos
Sporto šakose kur reikalinga ištvermė, varžybų bei treniruočių metu netgi komforto aplinkos temperatūroje, šerdies temperatūra gali pakilti iki 40°C. Tai iliustruoja, kad biologiniai procesai organizme ir skaidymas audiniuose yra dinamiškai susiję su difuzija, kraujotaka ir temperatūrine reguliacija. Temperatūriniai skirtumai tarp organizmo ir aplinkos lemia tiek šilumos praradimą, tiek aktyviųjų procesų intensyvumą, kurie įtakoja organinių medžiagų skaidymo greitį.
Trumpa lentelė: temperatūros poveikis biologiniams rodikliams
| Temperatūra / sąlyga | Efektas |
|---|---|
| Žema temperatūra | Vazokonstrikcija, sumažėjusi periferinė kraujotaka, lėtesnis fermentų aktyvumas, padidėjęs drebėjimas |
| Komforto temperatūra | Optimali fermentų veikla, normalus deguonies suvartojimas, subjektyvus komfortas |
| Aukšta temperatūra | Padidėjęs metabolinis šilumos gaminimas, galimas fermentų denatūravimas, didesnis drėgmės poveikis |
Praktinės rekomendacijos ir poveikis skaidymosi laikui
Norint valdyti organinių medžiagų skaidymosi greitį praktikoje (pavyzdžiui, atliekų kompostavime, maisto perdirbime ar biologiniuose eksperimentuose), svarbu atsižvelgti į temperatūrą ir drėgmę. Karščio poveikis žymiai sustiprėja didėjant aplinkos drėgnumui. Optimalios sąlygos leidžia fermentams ir mikroorganizmams veikti efektyviai, o per žema arba per aukšta temperatūra skaidymą sulėtina arba pakeičia kryptį.
Žemėjant oro temperatūrai didėja kūno ir aplinkos temperatūrų skirtumas. Tai sąlygoja šilumos praradimą. Pagrindinė organizmo reakcija, apsauganti nuo greito šilumos praradimo yra periferinių (odos) kraujagyslių spindžio sumažėjimas (vazokonstrikcija) ir šilumos gamybos suaktyvėjimas.
Taip pat skaitykite: Darbo laiko apskaitos sprendimai globos įstaigoms
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo aspektai