Smurtas artimoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje - aktuali problema. Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo (Kučinskas 2000 144; Kučinskienė 2000; 144). Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt. Daug kalbama apie smurtą šeimoje. Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų.
Oficialūs pranešimai ir pranešimų dinamika
Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas - per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Taip pat, anot vaiko teisių gynėjų, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai. Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Oficiali statistika skelbia, kad užregistruojama vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. gauti 30423 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (tai sudaro 14,28 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 m.). Taip pat didėjo gautų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus skaičius: per 2022 m. pirmus aštuonis mėnesius gauti 1994 pranešimai, o tai yra 7,2 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Smurto formos ir nukentėjusių vaikų skaičiai
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaitės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad egzistuoja ir kitos smurto rūšys, nuo kurių taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaiko savijautai, jo raidai ir ateičiai.
Oficialius skaičius papildo policijos duomenys: Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino. Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias.
Taip pat skaitykite: Paliatyvi slauga užsienyje
Ikiteisminiai tyrimai, paėmimai iš šeimų ir įvaikinimai
Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja. Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
Dalies vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc. Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma. Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas.
Globojami vaikai ir įvaikinimai
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas mažėjantis globojamų vaikų skaičius. Tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo globojami 5 774 vaikai. Lyginant 2025 metus su 2023 metais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc. „Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas“, - pranešime nurodė vaiko teisių gynėjai.
Tarnybos duomenimis, 2023 metais buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. - 56, o pernai - 49. Be to, 2025-ieji buvo pirmieji metai, kai į užsienio valstybę nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas. Specialistų teigimu, šis pokytis vyksta dėl mažėjančio globojamų ir tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Smurtas artimoje aplinkoje: priežastys ir socialinės priežastys
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. „Jis gali būti ir spontaniško pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos” (Jenkins 1997; 176). Daugelis moterų patiriančių smurtą šeimoje pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems, nenoru ardyti šeimos dėl vaikų.
Kaip teigia dauguma autorių (Elshtain 2002; Gilligan 2002; Johnson 2003; Kanopienė 2001; Miškinis 2003; Pavilionienė 1998), smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt.
Smurto poveikis vaikui
Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą, o kartais nebepataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei. Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigę spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti?
Vaikas privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų kai jautiesi esąs beviltiškoje situacijoje. Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijausti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo. Todėl, vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pvz., smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti.
Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgiškumas. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje.
Taip pat skaitykite: Kelionės po Lietuvą pensininkams
Visuomenės požiūris ir prevencijos iššūkiai
Fizinį smurtą prieš vaiką dažnose situacijose pateisina trečdalis ir daugiau apklaustųjų, fizines bausmes pusė vis dar laiko auklėjimo priemone, rodo vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas „Spinter tyrimų“ reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. Praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, jog už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų, 2023 metais taip manančių buvo 35 proc., o 2022 - 42 procentai.
Tyrime pateiktą situaciją, kai parduotuvėje tėvai pakelia ir purto stiprių emocijų apimtą mažametį vaiką, pateisino ir neįžvelgė smurto 45 proc. tyrimo dalyvių. 2023-aisiais tokios pačios nuostatos laikėsi 42 proc., o 2022 - 47 proc. apklaustųjų. Paklausti ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu, pernai 45 proc. apklaustųjų pasisakė, jog jų veiksmai priklausytų nuo konkrečios situacijos bei dalis pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“.
Per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo nuo 58 iki 45 procentų. Pavojingas ne tik fizinis smurtas - valstybinė statistika ir ekspertų pastebėjimai rodo, kad vis labiau atpažįstamas ir netoleruojamas psichologinis smurtas, taip pat daugėja pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus bei vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje. Dar viena augančia problema išskiriama vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir prevencija
Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju. Smurtas dažniausiai prasideda nuo nepagarbos ir kontrolės. Statistika yra tokia: 78 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, virš 20 proc. - vyrai, bet nuo moterų nukentėję tik 8 proc., kitais atvejais nukenčia nuo brolių, kitų vyrų ir visa kita, - pastebi V. Žukauskaitė.
Kauno apygardos probacijos tarnybos atstovai pabrėžia, kad „kalėjimas - ne išeitis“. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas. Vien su kontrole, bausme, manau, mes niekaip nepasiekiam jokio pokyčio žmogaus elgesyje. Be abejo, šimtu procentų sėkmės atvejų nėra. Probacijos sėkmės atvejis, kai probuojamasis asmuo pakartotinai neateina“, - kalbėjo E. Matusevičienė.
Specialistai pripažįsta, kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, norint padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems. Taip pat naudingi būtų ir mokymai smurto tema, posėdyje dalyvavusių institucijų specialistų pasidalijimas patirtimi. Posėdyje dalyvavę institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė taikomas smurto prevencijos ir pagalbos šeimoms programas, įvardijo, su kokiais iššūkiais susiduria savo darbe.
Varga ir praktinės situacijos
Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą, jo užkardyti neįmanoma. „Mes negalime persekioti šeimų, eiti jų lankyti be rimtos priežasties - tai nebūtų teisinga tų žmonių atžvilgiu - visada reikalingas pretekstas, geriausia - pranešimas“, - sako VVTAĮT direktorė I. Skuodienė. „Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Būtent jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pabrėžia anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
„Patikėkite, prieš vaiką pakelta ranka ant vaiko odos palieka ryškią pirštų žymę. Žinau, kaip atrodo kraujosrūvos, kaip jos keičiasi, kaip pagal spalvą atpažinti smurto laiką, pobūdį“, - pasakoja socialinė darbuotoja. „Socialinio darbuotojo etatas klinikoje atsirado tik dėka mūsų vadovo Rimanto Kėvalo, kuris turi visapusį požiūrį į vaiką, jo sveikatą, emocinę būseną. Medikų darbas yra pasirūpinti vaiko sveikata, mano darbas - organizuoti visą reikalingą pagalbą, vaiko apsaugą ir tolimesnę priežiūrą“, - sako A.
Vieša diskusija ir politinės iniciatyvos
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kartu su įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais rengia diskusijas apie prevenciją. Komisijos vadovo A. Navicko teigimu, „tai neturėtų mūsų gąsdinti, nes vis dar esame sudėtingame įsisąmoninimo ir smurto atpažinimo kelyje. Kita vertus, Policijos departamento pateikti oficialūs nusikalstamumo statistikos duomenys rodo, kad stebima nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje vaikų (iki 18 m.) skaičiaus mažėjimo tendencija.“
Komisijos pirmininkas A. Navickas teigia: „Smurtas prieš vaikus yra labai skaudi mūsų visuomenės piktžaizdė. Turime pripažinti, kad autentiška prevencija, visuomenės keitimas yra nuoseklus, atkaklus ir ilgalaikis procesas. Tai ne sprintas, bet maratonas. Svarbu nenustoti judėti teisinga linkme, atvirai kalbėti apie iššūkius ir problemas, bet bendromis jėgomis jas spręsti“.
Viešos nuomonės pokyčiai ir iššūkiai keisti elgesį
Posėdyje dalyvavę institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sutarė, kad svarbu neskubėti įvesti griežtų sankcijų, bet kantriai keisti žmonių požiūrį. Deja, bet tikrovė tokia, jog kas antras tyrime dalyvavęs asmuo mano, kad fizinės bausmės yra leistinos, bent jau išskirtiniais atvejais, o 9 proc. tai laiko auklėjimo priemone (Visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2021 m. spalio-lapkričio mėn., duomenys). Komisijos nariai ragino specialistus drąsiau teikti pasiūlymus, kokios teisinės priemonės padėtų vaisingai kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Smurto atpažinimo ir pagalbos galimybės
Valstybės duomenų agentūros pranešimu, 2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste - 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime - 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio. Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų - nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija atkreipia dėmesį, kad didėjantis pranešimų apie smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje skaičius rodo, kad visuomenė tampa jautresnė ir aktyvesnė. „Vaiko teisių tarnyba gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja, vykstam į šeimą“, - nurodo tarnyba. Reaguodama į tokias išsakytas mintis, specialistai pabrėžia, jog svarbu ne tik reaguoti, bet ir užtikrinti ilgalaikę pagalbą šeimai.
Praktiniai pavyzdžiai ir rūpesčiai
Atvejai, kuomet dėl smurtinių tėvų ar įtėvių veiksmų žūsta vaikas, yra išskirtiniai. Gelbėja tik tai, kad dauguma tokių atvejų būna rezonansiniai ir tirti juos SADM dažniausiai paveda sudarytai komisijai. Nors teoriškai VVTAĮT darbo rezultatus turėtų kontroliuoti SADM, praktikoje toks įspūdis nesusidarė.
Yra ir konkrečių šeimų istorijų, kuriose tėvai, sužinoję apie naujus įstatymus ar pareigūnų veiksmus, reiškia nuostabą ar nesupratimą dėl pokyčių. Iš kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų šeimos istorijos matyti, kad dalis visuomenės iki šiol laiko tam tikras fizines bausmes priimtinais auklėjimo metodais. Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą, jo užkardyti neįmanoma.
Prevencijos žinutės ir pagalbos kvietimas
Smurto šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį.
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Vaikai patiri smurtą arba mato jį - pirmiausia turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
| Rodiklis | Metai / reikšmė |
|---|---|
| Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus per metus | Beveik 54 000 (70% patvirtinta) |
| Vidutinis pranešimų per parą skaičius | 148 |
| Fizinio smurto aukos (vaikai) | 2 925 |
| Seksualinio smurto aukos (vaikai) | 422 |
| Psichologinio smurto aukos (vaikai) | 431 |
| Vaikų patirta nepriežiūra | 151 |
| Globojamų vaikų skaičius (pabaiga) | 5 774 |
| Įvaikintų vaikų skaičius per metus | 49 (pernai) |
Konfliktai šeimoje - natūralus reiškinys, tačiau smurto toleruoti negalima. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai.