Vilniaus Moterų namai teikia pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims. Kaip pilietinė moterų organizacija Vilniaus Moterų namai vadovaujasi feministine teorija ir praktika, pabrėžiančia struktūrinę smurto prieš moteris visuomenėje ir šeimoje prigimtį. 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas - ginti pažeistas smurtą ir prievartą patiriančių asmenų žmogaus teises ir apsaugoti juos nuo tolimesnio partnerių ir sutuoktinių smurto bei užtikrinti savalaikės ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje šalyje.
Patyrus smurtą nedelsiant skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie smurto faktą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įtvirtina, kad policijos pareigūnai privalo nedelsiant atvykti ir pašalinti smurtautoją iš įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, policijos pareigūnai užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą bei imasi priemonių užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugą. Smurtautojas yra pašalinamas iš nusikaltimo vietos, sulaikomas iki 48 val., arba kol jam bus pareikšti įtarimai.
Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centras, gavęs informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Vilniaus Moterų namai - tai vienas iš 16 Lietuvoje veikiančių specializuotos pagalbos centrų. Šie centrai teikia valstybės garantuojamą specializuotą nemokamą kompleksinę pagalbą smurtą ir prievartą patyrusiems asmenims, tarpininkauja įvairiose institucijose ir siekia įgalinti asmenis apginti savo pažeistas teises ir pradėti naują gyvenimą be smurto.
Nukentėjęs asmuo turi teisę dalyvauti tyrime, susipažinti su jo eiga bei byloje esančiais dokumentais, teikti parodymus, prašyti apklausti liudininkus, tame tarpe ir nepilnamečius vaikus, gyvenančius šeimoje. Smurtinių santykių specifika lemia, jog nukentėjęs asmuo yra priklausomas nuo smurtautojo ir neturi galios situaciją pakeisti. Jei niekas neįsikiš, smurtas stiprės ir gali baigtis rimtu suluošinimu arba nužudymu. Baudžiamojo proceso normos numato laikiną sulaikymą iki 48 val. (Baudžiamojo proceso kodekso 140 str.), įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (Baudžiamojo proceso kodekso 132-1 str.), smurtautojo suėmimą iki 6 mėn. Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomąsias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas arba prokuroras.
Jeigu grįžęs po sulaikymo smurtautojas toliau tęsia smurtinius veiksmus, nukentėjęs asmuo turėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai privalo nedelsiant atvykti ir dar kartą pašalinti smurtautoją iš įvykio vietos. Pirminė teisinė pagalba - tai teisinės informacijos, teisinių konsultacijų teikimas ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Asmuo turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo pavaduotoją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba į savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena. Teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto. Jeigu nėra galimybės ją suteikti, pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 5 dienas. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip 1 valanda vienu teisiniu klausimu, t. y. pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama ne vieną kartą, jei kyla skirtingi teisiniai klausimai. Pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas ir nauda
Antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Nukentėjęsieji dėl nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pvz., Vilniuje: Vilniaus VGTP tarnyba, Odminių g. 1. Prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą. Asmuo turi pateikti prašymą „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“.
Zala kompensuojama, kai teismo priteistos žalos neatlygina už žalą atsakingas asmuo, ir jos neišieško antstolis dėl to, kad už žalą atsakingas asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Sprendimai kompensuoti žalą įvykdomi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau žala gali būti kompensuojama dalimis, bet ne vėliau kaip per 1 metus. Žala kompensuojama tik smurtinių nusikaltimų aukoms. Kai buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata, padaryta turtinė žala gali būti kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: baudžiamasis procesas dėl nusikaltimo, Lietuvoje įvykdytas, neatlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, prašymas kompensuoti pateiktas per 3 metus, išskyrus svarbias priežastis.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl smurto šeimoje, nukentėjęs asmuo turi rimtą pagrindą pradėti santuokos nutraukimo procesą dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.60 str.). Toks santuokos nutraukimas turi teisinius padarinius: kaltas dėl santuokos nutraukimo neturi teisės į tam tikras teises, turi ribotas teises į pavardę, laikinąsias išlaikymo ar turto padėtis, o teismas gali taikyti papildomas apsaugos priemones. Teismas gali skirti papildomas priemones, kurios Civilinio kodekso 3.65 str. nustatyta, kai reikia apsaugoti vaiko ar kito sutuoktinio interesus. Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Konvencija Nr. 210) įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Konvencija įpareigoja siekti smurtui prieš moteris neskirtinai visose šalyse. 2016 m. metu Konvencija įtvirtina, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma. Moterų ir vyrų lygybė yra vienos iš pagrindinių ES vertybių, o Konvencija aiškiai skatina įvairias priemones, įskaitant teisines, socialines ir edukacines priemones, siekiant panaikinti smurtą prieš moteris.
Konvencijos tikslai apima ne tik baudžiamuosius veiksmus, bet ir tarptautinę teisinę pagalbą, asmens apsaugos priemones, duomenų rinkimą ir informuotumo didinimą, nepriklausomą teisinę pagalbą, teisinės pagalbos teikimą ir specialias priemones vaikų liudytojams. Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas apima GREVIO ataskaitas ir monitoringą bei tarpusavio bendradarbiavimą. Nors Konvencija turi daug komponentų, jos pagrindinis tikslas - užkirsti kelią smurtiniams nusikaltimams prieš moteris ir apsaugoti aukas, įskaitant smurtą šeimoje. Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis turi derinti savo nacionalinę ir ES politiką siekiant efektyviau kovoti su smurtu prieš moteris.
| Temos dalis | Trumpas turinys |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Apsaugos nuo smurto įstatymas, Baudžiamasis procesas, Civilinis kodeksas |
| Pagalba nukentėjusiems | Pirminė ir antrinė teisinė pagalba, nemokama pagalba, žalos atlyginimas |
| Konvencijų kontekstas | Konvencija Nr. 210, žmogaus teisių apsauga, tarptautinis bendradarbiavimas |
Smurtas dėl lyties turi būti laikomas kaip pagrindinis žmonių teisių pažeidimas, kuris reikalauja multilateralių priemonių, įtraukti į formalųjį švietimą ir neformalųjį švietimą, taip pat užtikrinti ne tik teisinę, bet ir socialinę paramą aukoms. Šalys turi užtikrinti, kad aukos ir nusikaltimų vykdytojai būtų tinkamai parengti, o aukos gautų būtinas apsaugos ir paramos paslaugas. Specializuotos pagalbos centrai teikia integruotą pagalbą, o ankstesni tyrimai pabrėžia, kad teisinė pagalba turi būti teikiama nedelsiant ir kelių teisiškai atsakingų institucijų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią smurtui.
Taip pat skaitykite: Vaiko adaptacija visuomenėje
Smurto ir smurtinio nusikaltimo skirtumai teisinėje prasme
Smurtas nuosekliai atpažįstamas kaip įvykdytas veiksmas, kai asmuo patiria fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą iš kito asmens. Smurtinis nusikaltimas - tai baudžiamasis veiksmas, dažnai apibrėžiamas įstatymo, į kurio kontekste asmuo gali būti nubaustas. Apsaugos priemonės ir teisinės procedūros taikomos smurtą patyrusiems asmenims ir nusikaltimo vykdytojams, siekiant užtikrinti procesinę koordina(t)iją ir jų saugumą.
Šioje teisės praktikoje akcentuojama, jog svarbu ne tik teisiniai veiksmai, bet ir socialiniai mechanizmai: pagalbos tarnybų koordinavimas, informuotumo didinimas, vaikų apsauga ir aukų įtraukimas į teismo procesą. Konfliktų sprendimas per teisinę sistemą turi būti subalansuotas taip, kad sumažintų tolimesnį aukos žalojimą ir užtikrintų žalos atlyginimą bei teisingą teismų praktiką.
Apibendrinant, teisinė sistema apima ne tik baudžiamąjį persekiojimą, bet ir apsaugos priemones, teisines konsultacijas, žalos atlyginimą, santuokos nutraukimą bei globos ir vaikų apsaugos klausimus, ir tai priklauso nuo gerai koordinuotos tarptautinės ir nacionalinės politikos bei visuomenės įtraukties.
Apsaugos nuo smurto orderis
Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai